Universalus dizainas prieinamesnei aplinkai

1. Universalus dizainas prieinamesnei aplinkai Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM Jolanta Šliužienė 2014 m. kovo 20 d.

2. Kodėl kalbame apie universalų dizainą? Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencija Nuo 2010 m. gegužės LR Seimo priimtu įstatymu patvirtintas teisės aktas 2 straipsnis ,,Sąvokos“ universalus dizainas – gaminių, aplinkos, programų ir paslaugų, skirtų naudoti visiems žmonėms kuo platesniu mastu, dizainas, kai nėra pritaikymo ar specializuoto dizaino būtinybės. Universalus dizainas taip pat reiškia pagalbinius įrenginius, skirtus konkrečioms neįgaliųjų grupėms, kai tai yra būtina.

3. Visuomenės sudėtis pagal funkcinius gebėjimus ir galimybes

4. Aktualumas kritiškai sumažėjęs gimstamumas didelė jaunų žmonių emigracija didelis jaunų žmonių nenatūralių mirčių skaičius Ir todėl: 2008 m. pradžioje 60 metų ir vyresni gyventojai sudarė 20 proc. visų gyventojų, prognozuojama 2060 metais bus40,9 proc. Ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė (vidutinis metų skaičius, liekantis gyventi asmenims nuo tam tikro amžiaus, esant dabarties mirtingumui) Ilgėja vidutinis gyventojų amžiaus (gyventojų amžiaus mediana)

5. Aktualumas • Žmonės išlieka aktyvūs, išsilavinę ir nori naudotis visuomenės gerove • Esamas pritaikymas atskiria ir stigmatizuoja specialių poreikių turinčius žmones • Pritaikymas ,,neįgaliesiems“ atrodo nepatraukliai, atgrasiai, mažina produkto vartę • ,,nepritaikytų“ statinių pritaikymas reikalauja daug viešųjų lėšų ir yra nuostolingas • viešųjų finansų kiekis ribotas ir mažėja, mažėja uždirbančių, daugėja išlaikytinių • kyla rizika, kad daug senyvo amžiaus žmonių ir neįgaliųjų liks visiškoje izoliacijoje

6. Prieinamumo tyrimas turizmo sektoriuje • 36 % nekeliauja, nes siūlomos paslaugos neprieinamos • 48 % keliautų, jei siūlomos paslaugos būtų labiau prieinamos • 62 % sutiktų mokėti daugiau už siūlomas prieinamas paslaugas • 17 % vyko į užsienį, nes ten paslaugos buvo labiau prieinamos Federal ministry og Economics and Labour, 2004

7. Kodėl tai svarbu?

8. Istorijos apžvalga • 1950 metais JAV kilo judėjimas ,,Be kliūčių“ (barier-free), kurį organizavo karo veteranai su negalia taip pat ir kitus neįgaliuosius atstovaujančios organizacijos. Pagrindinis siekis – mokytis ir dirbti, o ne būti globojamais tam skirtose įstaigose. • 1961 m. Amerikos standartų asociacija patvirtina pirmuosius prieinamumo standartus, kuriuos priima savo įstatymais 30 valstijų • 1960-1990 pasipriešinimas prieinamumo ir pritaikymo standartų diegimui, tačiau pritaikyta aplinka buvo patogi naudotis daugeliui. Vyksta reabilitacinės inžinerijos ir komercinio projektavimo specialistų bendradarbiavimas. • 1995 metais JAV Šiaurės Karolinos universiteto Universalaus dizaino centras suformulavo pagrindinius universalaus dizaino principus. Sprendimai kurti universalų dizainą paremti ekonominiais tikslais. 

9. Universalaus dizaino principai • Lygios galimybės – gali naudotis itin didelis naudotojų ratas, nėra segregacijos, prieinamumas ,,nematomas“ • Lankstumas – tais pačiais produktais ar aplinka patogu naudotis ir tenkinti skirtingus individualius poreikius

10. Universalaus dizaino principai (2) • Paprastumas ir intuicija – paprasta ir intuityviai suprantama, kaip naudotis produktu ar aplinka nepriklausomai nuo jo gebėjimų, žinių, raštingumo, proto gebėjimų • Suprantama informacija – pateikiama efektyvi informacija pagal naudotojo sensorinius gebėjimus (klausa, regėjimas), kalbos žinojimą • Klaidos tolerancija – minimali žalos tikimybė aplinka ir produktu pasinaudojus klaidingai • Minimalios fizinės pastangos – naudojantis padeda išlaikyti neutralią kūno poziciją ir naudoti kuo mažiau fizinių pastangų

11. Universalaus dizaino principai (3) • Tinkamas dydis ir erdvė – pakankama erdvės naudoti pagalbinėmis judėjimo priemonėmis, kūdikių vežimėliais, tinkami aukščiai (pvz. durų rankenų aukštis ir pan.)

12. Svarbiausia vartotojas • vartotojas, kuriam kuriama, nėra vidutis statistinis asmuo (tokio nėra) • UD kuriamas aktyviai dalyvaujant vartotojams, kai kada nuo pat projektavimo pradžios • ypač svarbus asmens ir aplinkos santykis • aplinka ir gaminiai kuriami taip, kad jais galėtų naudotis bet kokio amžiaus žmonės su skirtingais įgūdžiais, pajėgumais ir funkciniais gebėjimais • daugiausia dėmesio skiriama fiziniam mobilumui, regai, klausai, suvokimui ir jautrumui aplinkai (astma, alergija)

13. Žmogaus funkcinių gebėjimų grupės (1) • Kognityviniai (pažinimo)gebėjimai (maži vaikai, mažaraščiai, kitakalbiai, vyresnio amžiaus žmonės, pavargę, neįgalieji ir pan.) • Regėjimas (pavargusios akys, skirtingas apšvietimas, klimato sąlygos, negalia, susirgimai ir pan.) • Klausa ir kalbėjimas (garso šaltiniai, triukšminga aplinka, ausinės, negalia, susirgimai ir pan.) • Kūno funkcijos (maži vaikai, pagyvenę, antsvoris, vėlyvas nėštumas, nuovargis, negalia, susirgimai ir pan.)

14. Žmogaus funkcinių gebėjimų grupės (2) • Rankų funkcijos (vaikai, pagyvenę, pavargę, nešuliai, stora apranga, negalia, susirgimai ir pan.) • Plaštakų funkcijos (vaikai, pagyvenę, nuvargę, pirštinės, šlapios plaštakos, nešuliai, negalia, susirgimai ir pan.) • Mobilumas, judamumas (vaikai, pagyvenę, viršsvoris, nuvargę, negalia, susirgimai ir pan.)

15. Kaip kuriamas universalus dizainas? • Įtraukti kuo įvairesnius žmones (10-12 žmonių ,,lydinčiųjų vartotojų“) • Suprasti kontekstą, įvertinti situaciją • Apsispręsti dėl dizaino • Ištirti poreikius • Išsidėstyti įžvalgas • Parengti sprendimo projektą (pvz.dizaino eskizą) • Parengti sprendimo poveikio patikrinimo scenarijų • Ištirti vartotojų atsiliepimus • Kaupti tyrimų informaciją

16. Preliminarūs siūlymai taikyti UD ES finansuojamiems projektams (1) SITUACIJOS ANALIZĖ • Produktas ir sudedamosios dalys (pvz. statinys ir jo dalys: prieigos, įėjimas, koridoriai, laiptinės, vidaus durys, informacija ir t.t) kurių atitikimą vartotojų poreikiams (universalaus dizaino principams) vertinsime

17. Preliminarūs siūlymai taikyti UD ES finansuojamiems projektams (2) 2. Tikslinių grupių (žmonių funkcinių gebėjimų grupių) nustatymas: • Projekto produkto vartotojai (pvz., mokiniai, mokyklos parko lankytojai ir pan.) • Produktą aptarnaujantis personalas (parkų prižiūrėtojai, mokytojai ir pan.) 3. Produkto projektavimas (planavimas) pagal turimus ir žinomus standartus

18. Preliminarūs siūlymai taikyti UD ES finansuojamiems projektams (3) 4. Tikslinių grupių (vedančių vartotojų) įtraukimas poreikiams ištirti 5. Produkto projektavimas (planavimas) pagal nustatytus universalius poreikius 6. Produkto pristatymas (išbandymas) su vedančiaisiais vartotojais 7. Galutinis produkto koregavimas ir realizavimas 8. Produkto atitikimo vartotojų poreikiams (universalaus dizaino principams) pokyčio įvertinimas

19. Jungtinių tautų organizacijos neįgaliųjų teisių konvencija (4 straipsnis) Bendri valstybės įsipareigojimai: • imtis arba skatinti imtis mokslinių tyrimų • remti ir skatinti veiklą, susijusią su universalaus dizaino prekių, paslaugų, įrangos ir priemonių projektavimu, konstravimu, statymu • statiniai ir prekės, turi būti tokios, kad jų pritaikymui atskirų grupių gyventojams reikėtų kuo mažiau sąnaudų • remti universalaus dizaino idėją rengiant standartus ir gaires

20. Kiti tarptautiniai teisės aktai • 2001 m. Europos Tarybos Ministrų komiteto rezoliucija ResAP (2001) 1 (Tomaro rezoliucija) dėl universalaus dizaino principo dalyko įtraukimo į visas profesijų, susijusių su aplinkos formavimu, programas • 2006 m. ET Ministrų komiteto rekomendacija Rec(2006)5 Dėl ET Veiksmų plano skatinti žmonių su negalia, teise, visapusišką dalyvavimą visuomenėje: žmonių su negalia gyvenimo kokybės gerinimas Europoje 2006-2015 metais • 2009 m. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija šalims narėms dėl aktyvaus dalyvavimo užtikrinimo įgyvendinant universalaus dizaino strategiją CM/Rec(2009)8

21. Viešųjų pirkimų įstatymas 25 straipsnis. Techninė specifikacija 1. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Kai kurių techninių specifikacijų sąvokos apibrėžtos šio įstatymo 3 priedėlyje. Visais įmanomais atvejais šios techninės specifikacijos turėtų būti apibrėžtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į neįgaliųjų kriterijus arba į visiems naudotojams tinkamą projektą.

22. 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programa 2.1 tikslas Didinti gyventojų gerovę ir socialinę aprėptį • 2.1.4.1. didinti viešųjų paslaugų infrastruktūros prieinamumą pagal universalaus dizaino principą; Prioriteto įgyvendinimo išankstinės sąlygos ir sėkmės prielaidos 8.    Taikomas regioninis projektų planavimas ir projektų atrankos mechanizmai šioms investicijoms į: • savivaldybių ikimokyklinio ugdymo, švietimo, pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, kultūros ir kompleksinių paslaugų infrastruktūros plėtrą, modernizavimą, prieinamumo ir kokybės didinimą, būsto (socialinio) pritaikymą. Visoms šioms investicijoms taikytinas universalaus dizaino principas;

23. 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programa 3.4 tikslas Didinti teritorinę sanglaudą regionuose Modernizuojant viešąją infrastruktūrą, taikomas universalaus dizaino principas 6.2 tikslas Plėtoti aukštos kokybės kultūros paslaugas užtikrinant jų įvairovę, inovatyvumą, prienamumą ir sklaidą Modernizuojant viešąją infrastruktūrą, taikomas universalaus dizaino principas 7.1 tikslas Užtikrinti tolygią ir tvarią regionų plėtrą Didinti viešųjų paslaugų infrastruktūros prieinamumą taikant universalaus dizaino principus

24. 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programa 7.2 tikslas Didinti teritorinę sanglaudą regionuose Infrastruktūra, savivaldybių viešųjų paslaugų investicijos (ikimokyklinio ugdymo, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių, kultūros) 8.1 tikslas Stiprinti ir saugoti Lietuvos gyventojų sveikatą (sveiką gyvenseną skatinanti ir sveikatos raštingumą didinanti infrastruktūra, sukurta taikant universalaus dizaino principus) 8.2 tikslas Užtikrinti sveikatai palankią aplinką infrastruktūra 8.3 tikslas Užtikrinti kokybišką, prieinamą ir tvarią sveikatos priežiūrą infrastruktūra

26. Dėkoju už dėmesį Daugiau informacijos www.ndt.lt