Seminaro objektas – probleminio mokymo/si (PM) integracija/dizainas studijų programose.

1. Seminaras-praktikumas“Probleminio mokymo/si integracija kooperuotų studijų principu įgyvendinamose studijų programose”2008 liepos 2 d.Šiaulių universitetaslektorė: doc.dr. Daiva LepaitėKauno technologijos universitetas

2. Seminaro objektas – probleminio mokymo/si (PM) integracija/dizainas studijų programose. Seminaro tikslas – įžvelgti (nustatyti) probleminio mokymosi galimybes Šiaulių universiteto įgyvendinamose įvairių krypčių studijų programose.

3. Planas 14.00 – 15.30 • Probleminio mokymasi vieta studijų programos didaktinėje sistemoje 16.00 – 18.00 • Probleminio mokymosi integracijos į studijas metodiniai žingsniai (IMSA patirtis) • Probleminio mokymosi integracijos galimybių paieška ŠU įgyvendinamose programose

4. Požiūriai į PM

5. Požiūriai į PM • Mokymosi aplinka, kurioje mokymasis vyksta problemų pagrindu. Ši aplinka: • aktyvi, kooperatyvi, • sudaranti sąlygas įsivertinanti, teikti grįžtamąjį ryšį. • Į studentą orientuota didaktinė strategija, kurios pagalba studentai: • kooperuotai sprendžia problemas; • refleksuoja savo patirtis.

6. Požiūriai į PMFinkle and Torp (1995) • Curriculum vystymo ir didaktinė sistema, kuri tuo pačiu metu generuoja problemų sprendimo strategijas ir disciplininių žinių bazę bei studentų gebėjimus atliekant jiems aktyvų problemos sprendėjo vaidmenį esant konfrontuotu su problemine situacija, kurioje atsispindi realaus pasaulio problemos.

7. Požiūriai į PM • Visuminis požiūris į ugdymą, apimantis tiek curriculum/programos, tiek studijų procesą: • Curriculum susideda iš atrinktų ar parengtų problemų, kurių sprendimui studentas turi demonstruoti kritines žinias, problemų sprendimo gebėjimus, savivaldaus mokymosi strategijas ir komandinio darbo gebėjimus; • Studijų procesas atkartoja sistemiškumą sprendžiant problemas ar susiduriant su iššūkiais, kurie atsiranda realioje gyvenimo aplinkoje ir karjeros eigoje.

8. PM charakteristikos • Mokymasis pagrįstas atviromis problemomis • Studentai dirba mažose grupėse (4-6 nariai) • Dėstytojas atlieka fasilitatoriaus, tutoriaus vaidmenį.

9. PM pagrindinis rezultatas/tikslas • Studentų įgyti gebėjimai: • problemų sprendimo; • savivaldaus mokymosi; • dalyvavimo komandiniame darbe

10. PM kaip mokymosi aplinkos didaktiniai uždaviniai: • Problemos įžvalga pateiktoje situacijoje; • Problemos formuluotės fiksavimas; • Reikalingos informacijos nustatymas problemos supratimui (ką mes žinome apie problemą?); • Šaltinių nustatymas informacijos surinkimui; • Galimų sprendimų generavimas; • Sprendimų analizė; • Sprendimų prezentavimas (žodžiu ar raštu).

11. PM santykis su problemų sprendimu • Prieš pradedant PM turi būti įvertinti studentų problemų sprendimo, kritinio mąstymo gebėjimai. • Bet šie gebėjimai prieš pradedant PM gali būti ugdomi ir kitais būdais.

12. PM santykis su kooperuotu mokymusi • Kooperuotas mokymasis gali vykti ir be PM; • Dalykiniame (subject-based) modelyje, kai studentai grupėse atlieka įvairias užduotis. • PM gali vykti ir be kooperuoto mokymosi • Jei PM yra individualus projektas, tai nebūtina kooperuotai dirbti grupėje.

13. “Iš anksto” apibrėžtas curriculum Atskleidžia dėstytojo perspektyvą; Linijinis ir racionalus; Tik dalis iš visos srities; Dėstymas kaip žinių perteikimas/perdavimas; Mokymasis kaip žinių priėmimas; Struktūrizuota mokymosi aplinka. Curriculum iš patirties: Atskleidžia studento perspektyvą; Darnus ir tinkamas studento poreikiams Nuo srities visumos prie atskirų dalių; Dėstymas kaip pagalba Mokymasis kaip konstravimo procesas Lanksti mokymosi aplinka Nuo tradicinio mokymo strategijos link PM

14. PM ciklas Problemos diskutavimas Esamo žinojimo apsibrėžimas Rezultatų pristatymas Hipotezių generavimas Veiklos organizavimas Mokymosi tikslų nustatymas

16. PM scenarijai • PM – mokymosi aplinka - kaip studijų programos formatas: • Tyrimų projektai; • Inžinierinio dizaino projektai, kurie yra daugiau negu ankstenio mokymosi rezultatų sintezė • PM – didaktinė strategija: • Programos dalyko studijose • Kooperuotose studijose (dalyko dalinė praktika) • Ištisinėje praktikoje • PM programoje (tarpdisciplininė tematika)

17. PM modelis 1. Probleminės situacijos pristatymas studentams. Nereikalinga turėti pakankamai išankstinių žinių problemos išsprendimui: - reikės surinkti reikalinga informaciją ar mokytis naujų koncepcijų, principų ar įgūdžių, įsitraukus į problemos sprendimo procesą.

18. PM modelis 2. “Ką mes jau žinome?” - išankstinės žinios; 3. Konstatuoti problemą: - tai studentų atliktos analizės rezultatas; - problema galimai bus atnaujinta/patobulinta, kai situacija pasipildys nauja informacija; 4. “Ką mums reikia sužinoti?” - informacijos paieška įvairiuose šaltiniuose.

19. PM modelis 5. “Ką mums reikia padaryti?” - įvardinti galimus sprendimus, rekomendacijas ar darbines hipotezes. - kokiais metodais tai bus tikrinama. - įvardinti ir testuoti hipotezę. 6. Pristatyti problemos sprendimą. - pristatomame sprendime turi būti problemos formuluotė, klausimai, surinkti duomenys, duomenų analizė, rekomendacijos pagal gautus rezultatus.

20. Ką primena PM modelis?

21. Pagrindiniai PM modelio didaktiniai klausimai Adaptuota Stepien, Gallagher, & Workman, 1993 Kas yra žinoma? Ką reikia sužinoti? Ką reikia daryti?

22. Problemos vaidmuo PM • Mokomasi spręsti problemą atliekant įvairius ir skirtingus vaidmenis “čia ir dabar”. • Apibrėžiama situacija, kurios analizės rezultate išryškinama problema. • Dėstytojas neidentifuoja studentų poreikių. Studentai patys renka ir analizuoja informaciją.

23. Kognityvinės veiklos tikslas PM • Studentai sintezuoja ir konstruoja žinias siekdami surasti problemos sprendimą tokiu būdu, kad būtų išpildytos sąlygos, kurios buvo pačių studentų išsikeltos.

24. Metakognityvinės veiklos tikslas PM • Dėstytojams reikalinga suprasti tutorystės modelį; • Studentai patys sukuria mokymosi strategijas, kurios juos įgalina valdyti savo mokymąsi (savivaldžiai mokytis).

25. Problemos formulavimas: dėstytojo pozicija – “klausimų iškėlimo” lygiai • Kognityviniolygmens klausimai susiję su: • Informacijos apimties generavimu; • Ryšių nustatymu tarp įvairių informacijos dalių. • Metakognityviniolygmens klausimai akcentuoja: • Kaip efektyviau galima panaudoti ribotus išteklius? • Kam ir ką reikia efektyviai daryti sprendžiant problemą? • Kur reikia ieškoti reikalingos informacijos? • Individualių vaidmenų išsiaiškinimą bei komandinio darbo vertybių problemos sprendimo procese.

26. Problemos formulavimas: dėstytojo pozicija – “klausimų iškėlimo” lygiai • Epistemiologiniamelygmenyje pagrindiniai klausimai: • Kaip pasikeis problemos esmė po naujos informacijos porcijos? • Kaip gali problemos sprendimo mastas daryti įtaką platesnei aplinkai? • Kokios yra įvairių sprendimų pasekmės? • Įgalinant studentus suvokti visumos esmę.

27. PM bendrieji didaktiniai principai • Studentai yra aktyviai įsitraukę problemos turinio supratimą; • Ugdosi gebėjimą savivaldžiai veikti; • Taiko kritinio mąstymo ir argumentavimo gebėjimus; • Dirba su kitais kaip komandos nariais.

28. PM “epistemiologiniai” uždaviniai (Delaware universiteto pavyzdys) • Patobulinti socialinės matematikos analizės gebėjimus. • Patobulinti išteklių ekonomikos sprendimų priėmimo gebėjimus. • Padidinti supratimą apie tai, kokį vaidmenį interesų grupės atlieka politiniame procese. • Padidinti supratimą apie teisinius procesus. • Padidinti supratimą apie bioįvairovę ir ekosistemas. • Padidinti supratimą apie tai kokį vaidmenį istorija atliko formuojant dabartinį regionų ir pasaulio vaizdą. • Padidinti supratimą apie multikultūrinę įtaką išteklių panaudojimo sprendimų priėmimui.

29. PM rezultatas Asmeninių gebėjimų vystymas • Tobulina tyriminius gebėjimus. • Nustato tinkamą informaciją nagrinėjamai problemai. • Tobulina komunikacinius gebėjimus. • Siekia geresnės sąveikos grupėje ir bendruomenėje.

30. PM rezultatas (kognityvinis) Mąstymo ir argumentavimo vystymas per: • Duomenų analizės įgūdžius. • Technologijų panaudojimą duomenų analizėje. • Sprendimų priėmimo įgūdžius. • Kritinio mąstymo įgūdžius. • Surinktų duomenų analizę iš įvairių šaltinių. • Palygina ir kontrastuoja duomenis iš įvairių pozicijų. • Generuoja ir identifikuoja darbinius klausimus. • Sintezuoja informaciją. • Interpretuoja įvairiai grafiškai atvaizduotus duomenis. • Interpretuoja ir ekstapoliuoja informaciją.

31. PM įgyvendinimo problemos: dėstytojų požiūriu • Jei studentai yra tik pradedantieji PM, tai pirmaisiais metais jie pajus mažiau naudos iš šios aplinkos; • Reikalauja labai daug dėstytojo energijos (ypač pirmuosius metus); • Tačiau PM aplinka yra prasmingesnė, teikianti dėstytojui didesnį pasitenkinimo jausmą, suteikianti vertingos dalykinės ir pedagoginės patirties.

32. PM įgyvendinimo problemos: studentų požiūriu • nepatogus PM formatas, neribota minčių laisvė. Jie pageidaus žinoti: - ką jie turi padaryti balui gauti. - užduotis, koncepcijas ir “puslapių skaičių” rašto darbui. • linkusiems iš knygų mokytis studentams bus nepatogūs PM vaidmenys, kuriuos atlikdami jie turės atlikti tyrimą, koordinuoti grupės veiklą. • Problemos intenalizavimo/artimumo stoka neleis studentams įsijausti į vaidmenį, o vis bus bandoma suprati, ko dėstytojas nori.

33. PM didaktinis procesas (Tutorinės rekomendacijos: IMSA patirtis http://www.imsa.edu/programs/pbln/tutorials/

34. PM įvadas • PM pristatymas • Problemos vieta PM • Dėstytojo ir studento vaidmuo PM • PM privalumai • PM parametrai • PM organizavimas

35. 1. PM pristatymas • Kas yra PM? • Curriculum vystymas ir mokymosi strategija. • Koks PM tikslas? • Tobulina problemų sprendimo strategijas, disciplinos žinių bazę ir kitus gebėjimus. • Kaip PM padeda pasiekti tikslą? • Studentams atliekant aktyvaus problemos sprendėjo vaidmenį ir konfrontuojant su realios aplinkos problemomis.

36. 2. Problemos vieta PM PM turi organizacinį centrą – problemą, kuri yra: • kompleksiška • Reikalauja tyrimo, duomenų rinkimo ir refleksijos • besikeičianti • Neturi paprasto, fiksuoto, teisingo sprendimo

37. 3. Dėstytojo ir studento vaidmuo PM • Dėstytojai atlieka kognityvinio ir metakognityvinio tutoriaus vaidmenį, o ne žinių laikytojo ir skleidėjo vaidmenį; • Studentai atlieka problemos sprendėjo, sprendimų priėmėjo ir prasmės ieškotojo vaidmenį, o ne pasyvaus klausytojo.

38. 4. PM privalumai • Studentų motyvavimas (jie jaučiasi įgalintys daryti poveikį tyrimo rezultatams) • Tinkamumas ir kontekstualumas (kam mums to reikia?) • Aukštesnio lygio kognityviniai gebėjimai (kūrybinis ir kritinis mąstymas) • Mokymasis kaip mokytis (savivaldus mokymasis, nes studentai patys turi sukurti savo strategijas problemos nustatymui, duomenų surinkimui, duomenų analizei) • Autentiškumas (panašias problemas studentai spręs savo profesinėje veikloje).

39. 5. PM parametrai Laikomasi šių principų: • Mokymasis vyksta problemos pagrindu; • PM tutoriniuose užsiėmimuose studentai atlieka problemos sprendėjų vaidmenį, dėstytojai – tutorių; • Mokymosi procese informacija yra dalinamasi, tačiau žinios yra studento asmeninis konstruktas. • Vertinimas yra susijęs su problemos sprendimo procesu. • PM nebūtinai yra tarpdalykinis, bet visada integruojantis.

40. 6. PM organizavimas • Visi organizaciniai klausimai (priklausomai nuo PM integracijos lygio į studijų programą).

41. PM dizaino metodiniai žingsniai (IMSA patirtis): • Mokymosi tikslų iškėlimas (konteksto sukūrimas problemos sprendimui) • Kompleksinių prielaidų nustatymas • Konceptualaus kompleksiškumo ir mokymosi galimybių žemėlapio braižymas • Problemų nustatymas • Probleminio centro atranka • Sufokusuoti (nusmailinti) probleminį centrą • Atrinkti vaidmenį ir situaciją • Suformuluoti problemą • Apibrėžti studentų vaidmenis • Parengti kalbą (kreipimąsi), filmuotą medžiagą, dokumentus ir t.t. • Įvertinti problemą pagrindžiančią informaciją • Atlikti informacijos paiešką • Perbraižyti problemos žemėlapį • Mokymosi programos planas • Problemos sprendimo refleksija

42. 1. PM konteksto sukūrimas Mokymosi tikslai/rezultatai (pavyzdys): • Supranta nagrinėjamą objektą; • Sukuria ir atlieka eksperimentą; • Interpretuoja duomenis; • Naudoja grafikus; • Efektyviai komunikuoja su auditorija ; • Supranta ekonominį problemos poveikį.

43. Mokymosi tikslai/rezultatai ir atitinkamas didaktinis instruktavimas (pavyzdys): • Tyrimo atlikimo gebėjimai: • Interneto naudojimas • Telefoninis protokolas • Vizitas į instituciją • Interviavimo įgūdžiai • Projekto valdymo gebėjimai: • Projekto veiklos planas • Atsakomybių matrica • SSGG analizė • Pristatymo gebėjimai: • Technologijų panaudojimas • Vizualinių priemonių taikymas • Efektyvi kalbėjimo technika • Tinkama apranga

44. 2. Kompleksinių prielaidų nustatymas • Iš programos medžiagos; ar • Iš realios aplinkos eksperimentų rezultatų;

45. 3. Konceptualaus kompleksiškumo ir mokymosi galimybių žemėlapio braižymas

46. 4. Problemų nustatymas

47. 5. Probleminio centro atranka Probleminis centras turi būti susijęs su maksimaliais studento interesais ir įsitraukimu. Būtina atlikti pilotinį tyrimą, ar bus prieinama informacija studentų darbui).)

48. 6. Sufokusuoti (nusmailinti) probleminį centrą

49. 7. Atrinkti vaidmenį ir situaciją

50. 8. Suformuluoti problemą Iš išbraižyto problemos žemėlapio apibrėžiama problema, kurios sprendimas turėtų įtakos kelioms interesų grupėms, pvz.: darbuotojams, valstybės biudžetui, pelkės apsaugai, politiniam spaudimui ir balsams.