310 likes | 629 Views
Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybė: statistika ir realybė. prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė, Vaida Servetkienė. Mokslin ė – praktinė konferencija „Ekonomikos realijos: verslo ir socialinė sanglauda“ Šiaulių universitet as , 2012-09-14. Gyvenimo kokybė vertinama dviem lygiais:
E N D
Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybė: statistika ir realybė prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė, Vaida Servetkienė Mokslinė– praktinė konferencija „Ekonomikos realijos: verslo ir socialinė sanglauda“ Šiaulių universitetas, 2012-09-14
Gyvenimo kokybė vertinama dviem lygiais: • pagal tam tikrus objektyvius kriterijus (visuomenės sveikata, aplinkos kokybė ir gamtos išteklius tausojanti ūkio plėtra, būsto, vartojamų maisto produktų kokybė ir t.t.); • pagalsubjektyvią nuomonę. Gyvenimo kokybė apibrėžiama ir kaip subjektyvus kiekvieno žmogaus gyvenimo vertinimo matas, apimantis fizinę ir psichinę sveikatą, socialinius ir dvasinius veiksnius, nepriklausomybės lygį, ryšį su aplinka.
Bendrojinacionalinėlaimė / bendrasis vidaus laimingumas(GrossNationalHappiness)–Butano karaliausJigmeSingyeWangchuck idėja (1972 m.) Pasitenkinimas gyvenimu / Laimės indeksas – I, II ir IIIEuropos gyvenimo kokybės tyrimai (2003, 2007, 2011 m.) Ekonominės ir socialinės pažangos matavimai –N. Sarkozy iniciatyva:J. Stiglitz, A. Sen, J.P. Fitoussi Laimingo gyvenimo metai –R. Veenhoveno apibendrintas pasitenkinimo gyvenimu rodiklis Gyvenimo kokybės vertinimas –Moriso indeksas (1970 m.), Ferrans ir Powers gyvenimo kokybės indeksas (1984 m.),Calverto-Hendersono gyvenimo kokybės vertinimo metodika (2000 m.), „TheEconomist“ ir „InternationalLiving“ (2010 m.)gyvenimokokybės indeksai
II Europos gyvenimo kokybės tyrimas: pasitenkinimo gyvenimu ir laimės rodikliai
LIETUVOS GYVENTOJŲ GYVENIMO KOKYBĖS RAIDA IR BENDROSIOS TENDENCIJOS 1990-2012 m.
Kurie iš šių veiksnių gyvenime Jums yra svarbiausi?Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai 2011 m.; N = 1002 M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus“.
Visuomenės sveikatos būklę sąlygojantys veiksniai • Sveikosgyvensenosindeksas: • Gyventojųfizinisaktyvumas (proc.) (per praėjusiąsavaitęfiziškaiaktyvių proc.) • Kasdienrūkančių (vyresniųnei 15 m.) gyventojųdalis proc. • Alkoholiniųgėrimųsuvartojimas, tenkantis 1 gyventojui, litrais, absoliutaus (100 %) alkoholio • Šviežiųdaržoviųirvaisiųvartojimas (g per dieną arba kg per metus) • Sveikatosapsaugoslygio indeksas: • Sveikatos priežiūros išlaidos, tenkančios 1 gyv. (EUR PPPs) • Gydytojų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų • 1 tūkst. gyventojų tenka lovų ligoninėse • Apsirūpinimas medicinine diagnostine įranga (magnetinio rezonanso aparatų ir kompiuterinių tomografų skaičius, tenkantis 1 mln. gyv.)
Sveikos gyvensenos indeksas ir sveikatos apsaugos lygio indeksas Indeksai paskaičiuotiremiantis Eurostat duomenimis, 2012.
Visuomenės sveikatos būklės vertinimas Visuomenės sveikatos būklės indeksas paskaičiuotas remiantis Eurostat duomenimis,2012.
Materialinės gerovės vertinimas (1) Ekonominių sąlygų indeksas: • Nedarbo lygis, proc. • Užimtumas, proc. • Vidutinės metinės infliacijos lygis (proc.) • Valstybės skola proc. nuo BVP • Mokesčių našta šalyje • Easyofdoingbusiness reitingas (Palankių verslo sąlygų indeksas) Gyvenimolygioindeksas • BVP, tenkančio 1 gyventojui, išreikšto PGS, realiosapimtiesindeksai (ES 27 = 100) • Gyventojų ties skurdoribairsocialineatskirtimi proc. nuovisųgyventojų • Minimalaus ir VMDU santykis • Minimaliąją mėnesinę algą ir mažesnį darbo užmokestį gaunančių darbuotojų proc. nuo visų dirbančių • Vidutinės senatvės pensijos ir VMDU santykis • Būsto įperkamumas (kiek m² gali įsigyti 1 asm. už 12 mėn. DU) • Vidutinės išlaidos maisto produktams (proc. nuo visų vartojimo išlaidų) • Vartojimo išlaidų dalis (proc.), tenkanti būstui, komunalinėms paslaugoms • Gyventojų santaupos, tenkančios 1 gyv.
Materialinės gerovės vertinimas (2) Gyvenimo sąlygų indeksas • Naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, m² • Gyventojų apsirūpinimas patogumais būstuose (gyventojų dalis, savo namuose neturinti dušo ar vonios) • Dalis vidutinių pajamų grupės namų ūkių, gyvenančių perpildytuose būstuose (> 60% median income) • Individualių lengvųjų automobilų skaičius/ 1000 gyv. • Namų ūkių apsirūpinimas asmeniniais kompiuteriais / 1000 gyv. • Gyventojų apsirūpininmas mobiliaisis telefonais / 1000 gyv. Diferenciacijos indeksas • Nelygybės (Džini) koeficientas • Pajamų diferenciacija (tarp I ir V kvintilių) • Suminė (bendra) vartojimo diferenciacija (tarp I ir V kvintilių arba I ir X decilių)
Gyvenimo sąlygos:gyvenamasis plotas, tenkantis 1 gyventojui (kv.m) Šaltinis:Lietuvos statistikos departamentas.
Gyvenimo sąlygos: individualių lengvųjų automobilių skaičius 1 tūkst. gyventojų Šaltinis:Lietuvos statistikos departamentas.
Diferenciacijos indeksas:Lietuva – ES lyderė pagal socialinę ir pajamų nelygybę Paskaičiuota pagal Eurostat duomenis, 2012.
Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidų pasiskirstymas Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2011.
Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidų diferenciacijos koeficientai(pagal decilines grupes) Paskaičiuota pagal Namų ūkių biudžetų tyrimo duomenis, 2010.
Kaip vertinate šiandieninę savo šeimos materialinę padėtį? Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai 2011 m.; N = 1002 M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
Ar jaučiatės socialiai saugus (-i) (vertinti socialinį saugumą, pvz. netekus darbo, susirgus ir pan.)? Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai 2011 m.; N = 1002 M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
Prašome įsivaizduoti socialinio statuso dešimties pakopų laiptus. Ant kokio laiptelio, Jūsų nuomone, Jūs stovite? Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai 2011 m.; N = 1002 M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
Valstybės teikiamų paslaugų ir visuomenės moralinės būklės vertinimas (1) 5 – REIŠKIA, KAD VERTINAMA TEIGIAMAI, 4 - GREIČIAU TEIGIAMAI, 3 – NEI TEIGIAMAI, NEI NEIGIAMAI, 2 – GREIČIAU NEIGIAMAI, 1 – NEIGIAMAI. % skaičiuojami nuo visų respondentų, N=1018 M. Romerio universitetas, UAB „RAIT“.
Valstybės teikiamų paslaugų ir visuomenės moralinės būklės vertinimas (2) DABAR PATEIKSIU JUMS KELETĄ TEIGINIŲ, ĮVERTINKITE PRAŠAU KIEKVIENĄ IŠ JŲ. SAVO VERTINIMĄ PATEIKITE 5 BALŲ SKALĖJE, KUR 5 – REIŠKIA, KAD VERTINATE TEIGIAMAI, 4 - GREIČIAU TEIGIAMAI, 3 – NEI TEIGIAMAI, NEI NEIGIAMAI, 2 – GREIČIAU NEIGIAMAI, 1 – NEIGIAMAI.KAIP VERTINATE... % skaičiuojami nuo atskirų respondentų grupių M. Romerio universitetas, UAB „RAIT“.
Valstybės teikiamų paslaugų ir visuomenės moralinės būklės vertinimas (3) DABAR PATEIKSIU JUMS KELETĄ TEIGINIŲ, ĮVERTINKITE PRAŠAU KIEKVIENĄ IŠ JŲ. SAVO VERTINIMĄ PATEIKITE 5 BALŲ SKALĖJE, KUR 5 – REIŠKIA, KAD VERTINATE TEIGIAMAI, 4 - GREIČIAU TEIGIAMAI, 3 – NEI TEIGIAMAI, NEI NEIGIAMAI, 2 – GREIČIAU NEIGIAMAI, 1 – NEIGIAMAI.KAIP VERTINATE... % skaičiuojami nuo atskirų respondentų grupių M. Romerio universitetas, UAB „RAIT“.
Pasitenkinimas politine situacija šalyje, demokratijos kokybe Balansas siekia -31% % skaičiuojami nuo visų respondentų, N=1018 M. Romerio universitetas, UAB „RAIT“.
Vertinimo balansas Balansas – skirtumas tarp teigiamų ir neigiamų atsakymų lyginamosios dalies procentais. Balansas gali įgyti reikšmes nuo -100, kai visi respondentai pasirenka labiausiai neigiamą atsakymo variantą, iki +100, kai visi pasirenka labiausiai teigiamą atsakymo variantą. Jeigu teigiamų ir neigiamų atsakymų skaičius yra vienodas, balanso reikšmė bus 0. Jeigu balanso reikšmė yra minus 10, tai reiškia, kad neigiamų reikšmių buvo 10 procentų daugiau negu teigiamų. M. Romerio universitetas, UAB „RAIT“.
Demografiniai rodikliai: natūralus gyventojų prieaugis, tenkantis 1 tūkst. gyventojų Šaltinis:Lietuvos statistikos departamentas.
Kultūros rodikliai: apsilankymai spektakliuose, koncertuose, tūkst.(vidutiniškai per parą) Šaltinis:Lietuvos statistikos departamentas.
Kultūros vietų lankymas (gyventojų dalis, lankiusi kultūros vietas daugiau nei 7 kartus per paskutinius 12 mėn.) Šaltinis: Eurostat, 2006.
Kuo labiausiai nepatenkinti Lietuvos gyventojai? (Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai) 2011 m.; N = 1002 M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
Kaip, Jūsų nuomone, pasikeitė Lietuvos žmonių pasitenkinimas gyvenimu / gyvenimo kokybė per pastaruosius 20 metų?Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai 2011 m.; N = 1002 M. Romerio universitetas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
M.Romerio universiteto Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto Tarptautinės prekybos ir muitų katedros lektorė Vaida Servetkienė Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius Tel.: (8 5) 2714 653 El. p.: vaida@mruni.eu www.mruni.eu