AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE STUDIJUOJANČIŲ STUDENTŲ NUOVARGIO IR MOKYMOSI KRŪVIO TARPUSAVIO RYŠYS

1. AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE STUDIJUOJANČIŲ STUDENTŲ NUOVARGIO IR MOKYMOSI KRŪVIO TARPUSAVIO RYŠYS Dovilė Anusaitė ir Greta Žakevičiūtė Darbo vadovas Doc. Dr. R. Bubnys

2. Pranešimo tikslas • Išsiaiškinti aukštojoje mokykloje studijuojančių studentų nuovargio ir darbo krūvio problemas, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį. 2

3. Respondentai • Tyrime dalyvavo 79 socialinio darbo specialybės studentai 3

4. Nuovargis • Nuovargis yra fiziologinis, laikinas darbingumo ir organizmo funkcinių galimybių sumažėjimas po sunkaus ar įtempto darbo. • Nuovargis apima visas organizmo sistemas, bet labiausiai – centrinę nervų sistemą. Ilgas, sunkus ir įtemptas darbas sumažina organizmo darbingumą ir darbo našumą, pablogėja bendra savijauta, dėmesys, atmintis, darosi sunkiau susikoncentruoti, žmogus subjektyviai jaučiasi pavargęs. 4

5. Darbo krūvis • Darbo krūvis – daugiadimensinė koncepcija. Paprasčiausias apibrėžimas būtų toks: tai sąnaudos, kurias dirbantieji patiria vykdydami užduotis. • Studento darbo (mokymosi) krūvis – laikas (išreikštas valandomis), kurio, kaip manoma, reikia vidutiniam statistiniam studentui tam tikroje studijų pakopoje (lygyje), kad pasiektų apibrėžtus mokymosi siekinius. Šis laikas apima visas mokymosi užduotis, kurias privalo atlikti studentas (pvz., paskaitas, seminarus, praktinius užsiėmimus, savarankišką darbą, apsilankymus darbo vietose, egzaminus ir pan.) 5

6. Nuovargio problemos, susijusios su mokymusi 6

7. Iš 79 tyrimo dalyvių: • 62% respondentų patvirtino, kad didelis darbo krūvis paskaitų metu jiems sukelia nuovargį, bet tik 5,1% sutiko su teiginiu, kad kolegijoje keliami per dideli reikalavimai. • 68,4% - spėja laiku atlikti užduotus darbus. • Su teiginiu : “Paskaitų metu mane vargina aplinka, kurioje esu”, sutiko 20,3% apklaustųjų. • Daugelis apklaustųjų (49,4%) abejojo, kad mokymasis yra maloni ir pasitenkinimą teikianti veikla, tik 6,3% respondentų nesutiko su šiuo teiginiu. • 50,6% - mano, kad daugelis paskaitų yra monotoniškos. 7

8. I-III kurso studentų patiriamas nuovargis: • Su teiginiu “didelis darbo krūvis paskaitų metu man sukelia nuovargį” daugiausiai sutiko pirmakursiai – 63,9%; • Didžiausią energijos trūkumą studijuodami jaučia trečio kurso studentai (61,1%), o mažiausiai antro kurso studentai (40%); • Su teiginiu “Po dienos kolegijoje jaučiuosi išsekęs” sutiko po tiek pat (77,8%) pirmakursių ir trečiakursių. • Daugiausiai pirmo kurso studentų (50%) teigia, jog paskaitose trūksta darbinės nuotaikos, nes jaučiasi pavargę.

9. Nuovargio formos

10. Pojūčiai pasireiškiantys nuovargio metu 10

11. Santykiai su kitais kolegijos bendruomenės nariais 11

12. 83,5% - jaučiasi gerai atlikdami darbus grupėje; • 79,7% apklaustųjų jaučiasi visiškai pritapę kolegijos bendruomenėje; • 70,9% respondentų teigė, kad jų ir dėstytojų santykiai nėra įtempti; • 19% - paskaitų metu stengiasi būti geresniais už kitus studentus, 49,4% - abejojo, 31,6% nesutiko su šiuo teiginiu; • 21,5% norėtų, kad juos geriau suprastų kolegijos bendruomenė. 12

13. Poilsis 13

14. 14

15. Atsipalaidavimo būdai

16. Nuovargio ir mokymosi krūvio tarpusavio ryšys 16

17. Atlikus tyrimo rezultatų analizę išryškėjo ryšys: • Studentai paskaitų metu, patiriantys didelį darbo krūvį, kuris jiems sukelia nuovargį, dažnai jaučiasi emociškai išsekę (r=0,32; p=0,004). • Studentai, kurie darbo dienos pabaigoje (po paskaitų) jaučiasi tarsi ,,išspausta citrina”, skundžiasi pagausėjusiu prakaitavimu (r=0,33; p=0,002). • Besimokantys mano, jog jiems kolegijoje keliami per dideli reikalavimai, jaučiasi emociškai išsekę. (r=0,37; p=0,001).

18. Studentai, kurie laiku spėja atlikti užduotus darbus, nejaučia emocinio išsekimo (r=0,3; p=0,006). • Besimokantys, kurie nespėja laiku atlikti užduočių mano, kad jiems paskaitų metu užduodamos užduotys per sudėtingos, todėl dažnai po jų jaučia nuovargį (r=0,4; p=0,00). • Vienu metu (per trumpą laikotarpį) turintys atlikti daug įvairių mokymosi užduočių, teigia, kad ryte, tik atsikėlus, jaučiasi pavargę (r=0,44; p=0,00).

19. Kuo aukštesnis studijų kursas, tuo studentai lengviau spėja laiku atlikti užduotus darbus (r=0,25; p= 0,025). • Žemesnio kurso studentai jaučiasi geriau nei trečiakursiai atlikdami darbus grupėse (r=0,22; p=0,04) • Kuo aukštesnis studijų kursas, tuo jaukiau studentai jaučiasi, pasakodami savo rūpesčius kitiems (r=0,24; p=0,02)

20. Išvados 1. Kuo didesnį darbo krūvį, dėl skiriamų mokymosi užduočių, patiria studentai, tuo didesnį nuovargį jie jaučia. 2. Daugelis studentų jaučia nuovargį, todėl ieško įvairių atsipalaidavimo būdų. Daugumai iš jų padeda atsipalaiduoti muzikos klausymas, leidžiamas laikas su šeima bei draugais. 3. Studentai, kurių santykiai su kitais kolegijos bendruomenės nariais yra teigiami, nejaučia abejingumo ir apatijos mokymuisi, laiku spėja atlikti užduotus darbus - rečiau jaučia nuovargį.

21. Rekomendacijos • Rekomenduojama studentams, siekiantiems išvengti problemų, susijusių su nuovargiu, tikslingai planuoti savo mokymosi laiką bei nepamiršti, jog po įtempto darbo reikia atsipalaiduoti. • Dėstytojams rekomenduojama tikslingai apgalvoti teikiamų užduočių skaičių, priklausomai nuo tame semestre studijuojamų dalykų skaičiaus. • Visiems rekomenduojama atsiminti: ką nudirbsi šiandien, nebereiks rytoj - neatidėk rytdienai to, ką gali padaryti šiandien.