Klasės mikroklimato formavimas pradinėse klasėse

1. Klasės mikroklimato formavimas pradinėse klasėse Rita Zupkutė Klaipėdos Simono Dacho progimnazija Pradinių klasių mokytoja – metodininkė

2. Mikroklimatas nusako grupės narių bendravimo ir santykių pobūdį, fizinį ir psichologinį saugumą, nuobaudų bei skatinimų sistemą, mokinių motyvacijos laipsnį. • Mokyklos mikroklimatas-tarpasmeniniai santykiai su aplinkiniais mokykloje, gebėjimas bendrauti kolektyve, tolerantiškai spręsti iškilusius įvairius konfliktus. • Mikroklimatas yra labai svarbi klasės sėkmingos veiklos sąlyga. Itin svarbu, kad vaikai jaustųsi fiziškai ir psichologiškai saugūs, pasitikėtų vieni kitais, gerai sutartų tarpusavyje bei su mokytojais, dažniau bendradarbiautų, būtų linkę atvirai bendrauti. • Šiltas klasės mikroklimatas apibūdinamas gerais moksleivių santykiais, saugumu, psichologiniu palaikymu. Saugaus mikroklimato nebuvimas trukdo mokiniams nuoširdžiai bendrauti, stabdo jų kūrybingumą, saviraiškos galimybes.

3. Klasės gyvenimas priklauso nuo vidinių ir išorinių veiksnių. • Kuriant klasės bendruomenę, didelį vaidmenį vaidina klasės auklėtojas. • Pagrindinė auklėtojo pareiga – organizuoti klasę, formuoti jos savivaldą, padėti spręsti iškilusius tarpusavio konfliktus, mokyti bendrauti ir bendradarbiaujant dirbti. • Vienas svarbiausių auklėtojo bruožų – kūrybiškumas, sugebėjimas originaliai, nestandartiškai mąstyti, spręsti ir praktiškai veikti, pedagoginė kultūra. • Klasės atmosferą formuoja mokytojo bendravimo su mokiniais stilius, elgesys, priimami sprendimai. • Vadovaujant klasei svarbu rasti tinkamą pedagoginio bendravimo būdą, daug dėmesio skirti savistabos ir savikontrolės ugdymui.

4. Klasei, kaip bendruomenei, būdingos savybės: • Klasės dydis, mergaičių ir berniukų skaičius. • Vaikų tarpusavio bendravimo būdai. • Klasės lyderiai. • Mokiniai, pasiduodantys lyderio įtakai. • Aktyvūs klasės vaikai. • Bendravimo stereotipai. • Kaip mokiniai dalyvauja renginiuose. • Kokie vaikai neįsitraukia į bendravimą. • Kokie klasės vaikų santykiai su klasės mokytoja, auklėtoja. • Kaip vaikai reaguoja į neįprastas situacijas ir t.t.

5. Klasės auklėtojo veiklos kryptingumas pradinėse klasėse • Mokytojas su kiekvienu būsimu pirmaklasiu ir jo šeima susipažįsta dar prieš mokslo metų pradžią. • Besiformuojantis klasės mikroklimatas kolektyve lemia bendrus ir individualius darbo rezultatus, savijautą mokantis. • Mokytojas, galvojantis apie mokinių socialinių įgūdžių ugdymą, kuria tokią aplinką, kuri formuotų tinkamas vertybes. • Norint užtikrinti gerus tarpusavio santykius, svarbu sukurti palankų emocinį klimatą klasėje, taikant mokymosi bendradarbiaujant metodus mokomojoje veikloje.

6. Kaip padėti droviam, užsidariusiam vaikui: • Sukelti norimą elgesį (sudaryti galimybė įsitraukti į įdomią klasės veiklą). • Pateikti įvairių modelių: demonstruoti filmus, vaizdo įrašus, televizijos programas, kur vaizduojama, kaip herojai nugali savo drovumą, uždarumą. • Pastiprinti ( pagirti už atliktą veiklą, pritarti jo planams, pakalbinti jį, išklausyti jo mintis). • Sudaryti sutartis (Susitarti, kad mokinys savarankiškai atliks numatytą veiklą per numatytą laiko tarpą. Jei sutartis įvykdoma – mokinį pastiprinti. Sudaryti naują, sudėtingesnė sutartį). • Netrukus sutartys bus nebereikalingos, nes vaikas gaus vidinį atlyginimą – draugai pradės juo domėtis, priims į grupę.

7. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai yra geros nuomonės apie save. • Svarbiausias šio amžiaus užsiėmimas yra žaidimai su draugais. • Vaikų bendruomenėje svarbiausios taisyklės yra tos, kurios reguliuoja jų elgesį. • Skausmingai išgyvenamas bendraamžių atstūmimas. • Organizuojant pradinukų veiklą, būtina atsiminti, kad jie dar labai emocionalūs. • Šio amžiaus vaikai labai pasitiki suaugusiaisiais. • Kolektyvas pradžios mokykloje turi nemažai bendrų socialinių poreikių: tarpusavio pagalbos, kūrybos, susitelkimo ir darnos. • Jei toje pačioje klasėje mokosi keletas gamtos apdovanotų didesne energija vaikų, iškyla pavojus, kad jais paseks ir kiti drąsesni vaikai. • Pasitaiko, kad mokiniai pavydi vieni kitiems gero mokymosi, daiktų, tėvų ir t. t., todėl pagyrimai, paskatinimai turėtų būti saikingi, iš anksto apgalvoti. • Didelės reikšmės pradinuko brandos ir klasės mikroklimato formavimui turi įvairi ir aktyvi veikla po pamokų.

8. Mokinių manipuliacijos • Manipuliatoriais nėra gimstama. • Mokyklos klasė – viena tinkamiausių vietų manipuliavimui. • Pagrindinė manipuliacijų priežastis ta, kad iš mokinių reikalauja drausmės. • Vaikai yra puikiausi manipuliatoriai, sugeba pasirinkti tinkamiausias manipuliacijos kitais formas. • Mokyklinio apsukrumo formomis mokiniai gali bandyti siekti vienokių ar kitokių tikslų.

9. Sėkmingas mikroklimato formavimas vyksta per bendravimą. • Bendraudami vaikai tampa vienas nuo kito priklausomi ir per bendravimo prizmę kuria tarpusavio santykius. • Bendravimą skatina vaikų noras, kad kitas žinotų tai, ką žino, vertina, jaučia jis. • Vaikų bendravimą įtakoja vaiko asmeninės ypatybės, charakterio bruožai, aplinka, socialinė patirtis bei vidiniai ir išoriniai veiksniai. • Vidiniai veiksniai, įtakojantys pradinukų bendravimą yra amžius, lytis, charakterio ypatybės. • Išoriniai veiksniai – šeima ir vaiko auklėjimo stilius, bendraamžiai ir klasės kolektyvas, bendravimo patirtis bei pedagogų įtaka vaikų bendravimui. • Gerinant klasės mikroklimatą, kartu gerėja ir jos narių veikla bei rezultatyvumas, mokiniai jaučiasi labiau vertingi, naudingi bei galintys prasmingai veikti, sumažėja įvairių manipuliacijų naudojimas. • Jei klasės mikroklimatas geras - tai vaikai į mokyklą eina noriai.