Ekspresionizmo bruožai Jurgio Savickio novelėje „ Vagis “

1. Ekspresionizmo bruožai Jurgio Savickio novelėje „Vagis“ Lietuvių kalba XI klasėje Z.Pakštienė Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla

2. Jurgis Savickis- prozininkas, ekspresionistas(1890 – 1952) • Tikras šiandienos lietuvio – europiečio, laisvo ir atviro pasaulio gyventojo, pirmtakas. • J. Savickis – Vakarų kultūros žmogus. • Domėjosi menu (daile, teatru). • Laisvai kalbėjo keliomis Europos kalbomis • Lietuvosdiplomatas. Užsienyje rūpinosi lietuvių kultūros populiarinimu.

3. ekspresionizmas • (pranc. expressionisme - expression - išreiškimas, išraiškingumas, išraiška) • XX a. pirmųjų 3 dešimtmečių avangardistinė V. Europos dailės, literatūros, muzikos, architektūros ir teatro srovė, kuriai būdinga • atviras, pabrėžtas autoriaus pasaulėjautos, emocijų, vizijų reiškimas, • anarchistinės, pacifistinės ir antimiesčioniškos idėjos, • apibendrinti, hiperbolizuoti, dažnai groteskiški vaizdai.

4. Ekspresionistai • vertino menų sintezę, • šis judėjimas apėmė daug meno rūšių: • literatūrą, • muziką, • dailę, • šokį, • teatrą, • kiną, • architektūrą.

5. dailė • Ekspresionizmas

6. Ryškiausias ekspressionizmas vokiečių ir austrų mene.

7. Ekspresionizmo užuomazgos 19a. pabaigos Vakarų Europos tapyboje Edvardo Munko nervinga technika ir neįprastos spalvos daugeliui ekspresionistų tapo įkvėpimo šaltiniu. E. Munkas.Šauksmas.1893.

8. Edvardas Munkas 1863-1944. „Autoportretas su cigarete“, 1895 Baimė. 1894m. Naudoja lanksčią, išraiškingą kontūrinę liniją ir stipriai kontrastuojančias spalvines plokštumas

9. Ekspresionizmas • Ekspresionizmo terminas apima 20 a. pradžios vokiečių modernistinės dailės, literatūros, teatro kryptį, kuri reiškėsi nuo 1905 iki 1930 m. • XX a. II dešimtmečio pradžioje ekspresionizmo terminu vokiečių kritikai vadino prancūzų fovizmo ir kubizmo tapybą, eksponuotą Berlyno parodose.

10. Francas Markas. Mėlynas arklys. 1911 m. • Netrukus šis terminas įsitvirtino kaip naujosios vokiečių dailės apibūdinimas • Apėmė • „Tilto“ („Die Brücke“), • „Mėlynojo raitelio“ („Blaue Reiter“) • pavienių dailininkų kūrinius. • Ši tapybos kryptis klestėjo 1910-20 m. vokiečių dailininkų grupuotėse Drezdene, vėliau Berlyne.

11. Ekspresionistai Emilis Noldė 1867-1956 Maksas Pekšteinas 1881-1955

12. Emilis Noldė. Sujaudinti žmonės.1913 m. • Ekspresionizmo tikslas – menininko jausmų, išgyvenimų, būsenų perteikimas (ekspresija). • Apibendrintos ir sujauktos formos, grynos, ryškios spalvos priešinamos tradicinei tapybai ir impresionizmui.

13. Maksas Pechšteinas (1881-1955) • Vokiečių tapytojas. • Subjektyviai-dramatinis pasaulio suvokimas • Apibendrinantys linijiniai ritmai • daiktų formos deformacija Tiltas per Sena su mažu garlaiviu

14. Karlas Šmitas-Rotlufas.Emi portretas.1919m. • Ryškių netikroviškų spalvų, dramatiškų potėpių ekspresionisto paveikslas virpa gyvybe.

15. Žoržas Ruo.Trys klounai.1928 m. • Jie siekė įtaigos, impulsyvios meninės raiškos,

16. Žoržas Ruo. Kristaus galva. 1939m • kūrė subjektyvias nerimo, baimės, kančios kupinas vizijas. • Dailininkai įkvėpimo sėmėsi iš primityvizmo, liaudies meno, vaikų piešinių, atitinkamų dailės istorijos periodų kūrybos (pvz. gotikos, manierizmo).

17. Augustas Makė1887-1914 „Autoportretas su skrybėle“, 1909 „Menininkė su skrybėle„, 1909 • tapyba įtempta, aistringa ir labai asmeniška • drobė – tai priemonė išreikšti jausmams.

18. Augustas Makė. Dama žaliu apsiaustu. 1913 m • siekė susikurti tokias vaizdines formas, kurios daugiau reikštų vidinius jų jausmus nei atspindėtų išorinį pasaulį.

19. Elfridas Lose –Vechtleris. „Interjeras su moterimi ant lovos.(Akvarelė)

20. Egonas Šilė. Autoportretas. (1910) • vienas iš geriausių austrų modernistų (1890-1918) • tapyba ir grafika pasižymi • nervingais spalvų kontrastais, • lanksčiu piešimu.

21. Ernestas Molenhaueris. 1892-1963 • Rytų Prūsijos kultūrinių tradicijų menininkas. • Gimė Tapiau(Austrija). • Dailę studijavo Karaliaučiaus dailės akademijoje. • Sieninės tapybos praktiką atliko Tilžėje.

22. Ernestas Molenhaueris. Nidos prieplauka 1962 m. Atostogas leido dailininkų pamėgtoje Nidoje, Hermano Blodės viešbutyje, kuriame iki Pirmojo pasaulinio karo kūrė jau žinomi vokiečių menininkai ekspresionistai Maksas Pechšteinas, Karlas Šmidtas-Rottlufas, Lovis Korintas, Oskaras Molis

23. Ernestas Molenhaueris „Nerijos saulė“.1948 m. „Juodoji banga“. 1954 m.

24. Nida – ekspresionizmo lopšys • Dešimtasis Nidos ekspresionistų pleneras (2004m.) buvo skirtas Nidos dailininkų kolonijos įkūrėjui, viešbučio šeimininkui ir meno mecenatui Hermannui Blodei (1862–1934) atminti. • Nida buvo vienu svarbiausių įkvėpimo šaltinių žymiems ekspresionistams Maksui Pechšteinui ir Karlui Šmidtui Rotlufui Hermano Blodės muziejus, dabar viešbutis „Nidos Smilte“.

25. Ekspresionizmas šiandien • Prieš trylika metų, vilniečio dailininko Sauliaus Kruopio suorganizuotas Nidos tapybos pleneras atgaivino XX a. pradžioje gyvavusią menininkų tradiciją rinktis H. Blodės „Dailininkų verandoje“. • Per daugiau kaip dešimtmetį plenere dalyvavo įvairių šalių menininkai ekspresionistai. • 127 iš jų susibūrė į Nidos menininkų asociaciją. • Plenero dauguma - vokiečiai Sauliaus Kruopis

26. „Nidos ekspresija“ Saulius Kruopis. Sūnui Eigirdui. 2002, Skaistė Butnoriutė. Auksinė vienatvė. 2000

27. Kurie iš pateiktų darbų priklauso ekspresionizmui? 1 3 2 5 4 6

28. Žymiausi ekspresionistinio judėjimo menininkai • Francas Markas • Emilis Noldė • Maksas Pekšteinas • Karlas Šmidtas Rotlufas • Žoržas Ruo • Augustas Makė • Elfridas Lose –Vechtleris • Egonas Šilė • Ernestas Molenhaueris. • Sauliaus Kruopis • Skaistė Butnoriutė

29. Ekspresionizmas dailėje • XX a. I pusės stilistinė kryptis, kuri išraiškingumu, spontaniškais spalvų ir šviesos deriniais nuosekliai stengėsi atsiriboti nuo tikroviškumo tapyboje ir grafikoje. • Tikslas – menininko jausmų, išgyvenimų, būsenų perteikimas (ekspresija). • Raiška - apibendrintos ir sujauktos formos, grynų, ryškių spalvų kontrastai priešinami tradicinei tapybai ir impresionizmui.

30. muzika • Ekspresionizmas

31. Muzikinis ekspresionizmas • Pradžia 1905 m. • Populiarus • tarp austrų ir vokiečių kompozitorių.

32. Ekspresionizmo muzikoje pradžia • Richardo Štrauso operos • „Salomėja“ (1905) • „Elektra“ (1908) • Jose netrūksta karštų jausmų, • labai raiškios vokalinės partijos • svarbus orkestro, kuriančio lemties nuotaiką, vaidmuo.

33. Ekspresionistinė muzika • įsigali disonansai ir išnyksta tonacija. • Ekspresionistinė tradicija nenutrūko per visą XX a. ir paplito įvairiuose kraštuose. Ji iki šiol gyvuoja operinėje ir simfoninėje kūryboje.

34. Gustavas Maleris-austrų kompozitorius(1860-1911), • 1907 metais Gustavas Maleris išvyko į Ameriką. Tai padaryti jį privertė intrigos Vienos teatre. Tačiau Amerika laimės neatnešė. Maleris sunkiai sirgo. Tad jo paskutinieji kūriniai – „Daina apie žemę“ ir 9-oji simfonija šviesiai liūdni, nuspalvinti mirties nuojautos. 9-oji simfonija – 4 dalių. jos išdėstytos novatoriškai: kraštinės lėtos, o vidury – 2 skerco. Muzikinė kalba artima ankstyvajam austrų ekspresionizmui.

35. literatūra • Ekspresionizmas Kilmė • Laikas I pasaulinio karo išvakarės • Vieta Vokietija

36. Žymiausi ekspresionistai • J. R. Becheris • G.Benas • G. Heimas • F.Volfas • G. Traklis

37. literatūra • Ekspresionizmas Lietuvoje • Jurgis Savickis/Jurgis Rimošius • Kazys Boruta

38. Jurgis Savickio kūryba • Novelių rinkiniai: • ,,Šventadienio sonetai“, 1922 m.; • ,,Ties aukštu sostu“, 1928 m. ; • ,, Raudoni batukai“, 1951 m. ; • Romanas ,,Šventoji Lietuva“ ,1952 m. ; • karo metų dienoraštis ,,Žemė dega“, 1956 m. ; • Kelionių aprašymų knygos: ,,Atostogos“, ,,Truputis Afrikos“, ,,Kelionės“.

39. Jurgis Savickio kūrybos bruožai • Žmogaus vienišumo tema, susvetimėjimo jausena • Netikėtas susidūrimas su likimu • Karo, miesto motyvai • Vaizdai ir žodžiai netikėti, ryškūs, intensyvūs, tapybiški • Subtilios užuominos • Kultūrinės nuorodos • Minties šuoliai • Rimtumo ir komiškumo dermė

40. Stilistinės priemonės • Ironija • Žodžio, posakio vartojimas priešinga tiesioginei reikšme • Humoras • Pakantus, nepiktas juokas • Parodija • svetimo stiliaus imitacija pašaipos tikslais • Paradoksas • netikėtas, prieštaraujantis įprastiniam mąstymui

41. Ką turėtume pastebėti?

42. Ką turėtume pastebėti? • Paviršinis sluoksnis: • Buitiškas vaizdelis • Vagystė kaime • Vagies sugavimas • Kaimiečių kerštas, stebimas vaiko • Vaiko naivus žmoniškumas paskatina vagį paleisti • Vagystė- moralinis žmonų išbandymas • Tema • Aprašyta J.Biliūno apsakyme „Vagis“

43. Kas neįprasta pasakojime? Realistinis Ekspresionistinis • Pasakotojas • Vertina įvykius • Siužeto pabaiga • aiški • Palyginimai • įprasti • Pasakotojas • Vengia vienaprasmio įvykių vertinimo • Siužeto pabaiga • paradoksali, niekur neveda • Palyginimai • Priverčiantys šyptelti

44. Kas neįprasta pasakojime? • Aplinkos aprašymas • išsamus • Įvykiai • Nuoseklūs , lėti • Meninio vaizdavimo būdai • Tradiciniai • Aplinkos aprašymas • Keletas detalių • Įvykiai • Užuominos, greiti • Meninio vaizdavimo būdai • Modernūs • Lakoniškumas • Simboliškumas • Šokiravimo elementai

45. Ko reiktų tikėtis? • Neįprastos detalės kažką rimta reiškia... • Spėjimus galime pasitikslinti tik atidžiau įsiskaitydami

46. I fragmentas. I pastraipa. Kokios nuorodos? 1.Kaip gerai turėti savo namas. 2.Savo namas, šiluma. 3.Pilna troba žmonių, pančius vejančių. 4.U ta ta, šilta, gerai! - Taip gali manyti žmogus, kuris kaip šuva išguitas po pasaulį bastos.

47. Erdvės, laiko, veikėjų priešprieša • Namai • Turėti gerai • Gaubia šiluma • Laikas - universalus • dabar • Žmonės • Pasaulis • Tremtis, • Persekiojimas • Laikas • Visada • Žmogus

48. II pastraipa. Kaip kinta nuorodos? 1. Užrūkytoj ir dūmų prileistoj gryčiojseni žmonės pasakojo apie senos gadynės plėšikus, kaip jų pavogti arkliai buvo rišami prie medžių, kaip arkliai iš bado žieves graužė, kaip kunigams įkaitintais virbalais padus svilino.

49. Erdvės, laiko, veikėjų vertybiniai ženklai suprobleminami • Pasaulis • Žmonėms priešiškas • Gryčia – • Užrūkyta • dūmų prileista-nesaugi • Laikas • Dabar • Žmonės • Seni • Kunigai • Pasaulis • Plėšikams saugus-apvirtusio pasaulio vaizdas • Laikas • Senos gadynės • Žmonės • Plėšikai

50. III pastraipa. Nuorodos 1. Vaikas, drožinėdamas lentelę ir norėdamas iš jos smuiką padaryti, svajojo ir klausė. 2.-Nagi, kad dabar ateitų per prisnigusį darželį plėšikas... 3.Plėšikasrodėsi vaikui aukštas, malonus, gražiais juodais rūbais apsirėdęs, lyg kunigas su blizgančiais kaliošais. 4.Kodėl jam taip rodėsi - jis nežinojo.