1 / 59

Ekspresionizmo bruo ai Jurgio Savickio noveleje Vagis

Jurgis Savickis- prozininkas, ekspresionistas (1890

johana
Download Presentation

Ekspresionizmo bruo ai Jurgio Savickio noveleje Vagis

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

    1. Ekspresionizmo bruožai Jurgio Savickio noveleje „Vagis“ Lietuviu kalba XI klaseje Z. Pakštiene Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugu mokykla 2012.01.21 1

    2. Jurgis Savickis- prozininkas, ekspresionistas (1890 – 1952) Tikras šiandienos lietuvio – europiecio, laisvo ir atviro pasaulio gyventojo, pirmtakas. J. Savickis – Vakaru kulturos žmogus. Domejosi menu (daile, teatru). Laisvai kalbejo keliomis Europos kalbomis Lietuvos diplomatas. Užsienyje rupinosi lietuviu kulturos populiarinimu. 2012.01.21 2

    3. ekspresionizmas (pranc. expressionisme - expression - išreiškimas, išraiškingumas, išraiška) XX a. pirmuju 3 dešimtmeciu avangardistine V. Europos dailes, literaturos, muzikos, architekturos ir teatro srove, kuriai budinga atviras, pabrežtas autoriaus pasaulejautos, emociju, viziju reiškimas, anarchistines, pacifistines ir antimiescioniškos idejos, apibendrinti, hiperbolizuoti, dažnai groteskiški vaizdai. 2012.01.21 3

    4. Ekspresionistai vertino menu sinteze, šis judejimas apeme daug meno rušiu: literatura, muzika, daile, šoki, teatra, kina, architektura. 2012.01.21 4

    5. daile Ekspresionizmas 2012.01.21 5

    6. 2012.01.21 6 Ryškiausias ekspressionizmas vokieciu ir austru mene.

    7. Ekspresionizmo užuomazgos 19a. pabaigos Vakaru Europos tapyboje Edvardo Munko nervinga technika ir neiprastos spalvos daugeliui ekspresionistu tapo ikvepimo šaltiniu. 2012.01.21 7

    8. Edvardas Munkas 1863-1944. 2012.01.21 8

    9. Ekspresionizmas Ekspresionizmo terminas apima 20 a. pradžios vokieciu modernistines dailes, literaturos, teatro krypti, kuri reiškesi nuo 1905 iki 1930 m. XX a. II dešimtmecio pradžioje ekspresionizmo terminu vokieciu kritikai vadino prancuzu fovizmo ir kubizmo tapyba, eksponuota Berlyno parodose. 2012.01.21 9

    10. Francas Markas. Melynas arklys. 1911 m. Netrukus šis terminas isitvirtino kaip naujosios vokieciu dailes apibudinimas Apeme „Tilto“ („Die Brücke“), „Melynojo raitelio“ („Blaue Reiter“) pavieniu dailininku kurinius. Ši tapybos kryptis klestejo 1910-20 m. vokieciu dailininku grupuotese Drezdene, veliau Berlyne. 2012.01.21 10

    11. Ekspresionistai

    12. Emilis Nolde. Sujaudinti žmones. 1913 m. Ekspresionizmo tikslas – menininko jausmu, išgyvenimu, busenu perteikimas (ekspresija). Apibendrintos ir sujauktos formos, grynos, ryškios spalvos priešinamos tradicinei tapybai ir impresionizmui.

    13. Maksas Pechšteinas (1881-1955) Vokieciu tapytojas. Subjektyviai-dramatinis pasaulio suvokimas Apibendrinantys linijiniai ritmai daiktu formos deformacija

    14. Karlas Šmitas- Rotlufas.Emi portretas.1919 m. Ryškiu netikrovišku spalvu, dramatišku potepiu ekspresionisto paveikslas virpa gyvybe. 2012.01.21 14

    15. Žoržas Ruo.Trys klounai.1928 m. Jie sieke itaigos, impulsyvios menines raiškos, 2012.01.21 15

    16. Žoržas Ruo. Kristaus galva. 1939m kure subjektyvias nerimo, baimes, kancios kupinas vizijas. Dailininkai ikvepimo semesi iš primityvizmo, liaudies meno, vaiku piešiniu, atitinkamu dailes istorijos periodu kurybos (pvz. gotikos, manierizmo). 2012.01.21 16

    17. Augustas Make 1887-1914 2012.01.21 17

    18. Augustas Make. Dama žaliu apsiaustu. 1913 m sieke susikurti tokias vaizdines formas, kurios daugiau reikštu vidinius ju jausmus nei atspindetu išorini pasauli. 2012.01.21 18

    19. Elfridas Lose –Vechtleris. „Interjeras su moterimi ant lovos. (Akvarele) 2012.01.21 19

    20. Egonas Šile. Autoportretas. (1910) vienas iš geriausiu austru modernistu (1890-1918) tapyba ir grafika pasižymi nervingais spalvu kontrastais, lanksciu piešimu.

    21. Ernestas Molenhaueris. 1892-1963 Rytu Prusijos kulturiniu tradiciju menininkas. Gime Tapiau(Austrija). Daile studijavo Karaliauciaus dailes akademijoje. Sienines tapybos praktika atliko Tilžeje. 2012.01.21 21

    22. Ernestas Molenhaueris. Nidos prieplauka 1962 m. Atostogas leido dailininku pamegtoje Nidoje, Hermano Blodes viešbutyje, kuriame iki Pirmojo pasaulinio karo kure jau žinomi vokieciu menininkai ekspresionistai Maksas Pechšteinas, Karlas Šmidtas-Rottlufas, Lovis Korintas, Oskaras Molis 2012.01.21 22

    23. Ernestas Molenhaueris 2012.01.21 23

    24. Nida – ekspresionizmo lopšys Dešimtasis Nidos ekspresionistu pleneras (2004m.) buvo skirtas Nidos dailininku kolonijos ikurejui, viešbucio šeimininkui ir meno mecenatui Hermannui Blodei (1862–1934) atminti. Nida buvo vienu svarbiausiu ikvepimo šaltiniu žymiems ekspresionistams Maksui Pechšteinui ir Karlui Šmidtui Rotlufui 2012.01.21 24

    25. Ekspresionizmas šiandien Prieš trylika metu, vilniecio dailininko Sauliaus Kruopio suorganizuotas Nidos tapybos pleneras atgaivino XX a. pradžioje gyvavusia menininku tradicija rinktis H. Blodes „Dailininku verandoje“. Per daugiau kaip dešimtmeti plenere dalyvavo ivairiu šaliu menininkai ekspresionistai. 127 iš ju susibure i Nidos menininku asociacija. Plenero dauguma - vokieciai 2012.01.21 25

    26. „Nidos ekspresija“ Skaiste Butnoriute. Auksine vienatve. 2000 2012.01.21 26

    27. Kurie iš pateiktu darbu priklauso ekspresionizmui? 2012.01.21 27

    28. Žymiausi ekspresionistinio judejimo menininkai Francas Markas Emilis Nolde Maksas Pekšteinas Karlas Šmidtas Rotlufas Žoržas Ruo Augustas Make Elfridas Lose –Vechtleris Egonas Šile Ernestas Molenhaueris. Sauliaus Kruopis Skaiste Butnoriute

    29. Ekspresionizmas daileje XX a. I puses stilistine kryptis, kuri išraiškingumu, spontaniškais spalvu ir šviesos deriniais nuosekliai stengesi atsiriboti nuo tikroviškumo tapyboje ir grafikoje. Tikslas – menininko jausmu, išgyvenimu, busenu perteikimas (ekspresija). Raiška - apibendrintos ir sujauktos formos, grynu, ryškiu spalvu kontrastai priešinami tradicinei tapybai ir impresionizmui.

    30. muzika Ekspresionizmas 2012.01.21 30

    31. Muzikinis ekspresionizmas Pradžia 1905 m. Populiarus tarp austru ir vokieciu kompozitoriu. 2012.01.21 31

    32. Ekspresionizmo muzikoje pradžia Richardo Štrauso operos „Salomeja“ (1905) „Elektra“ (1908) Jose netruksta karštu jausmu, labai raiškios vokalines partijos svarbus orkestro, kuriancio lemties nuotaika, vaidmuo. 2012.01.21 32

    33. Ekspresionistine muzika isigali disonansai ir išnyksta tonacija. Ekspresionistine tradicija nenutruko per visa XX a. ir paplito ivairiuose kraštuose. Ji iki šiol gyvuoja operineje ir simfonineje kuryboje. 2012.01.21 33

    34. Gustavas Maleris-austru kompozitorius(1860-1911), 1907 metais Gustavas Maleris išvyko i Amerika. Tai padaryti ji priverte intrigos Vienos teatre. Taciau Amerika laimes neatneše. Maleris sunkiai sirgo. Tad jo paskutinieji kuriniai – „Daina apie žeme“ ir 9-oji simfonija šviesiai liudni, nuspalvinti mirties nuojautos. 9-oji simfonija – 4 daliu. jos išdestytos novatoriškai: kraštines letos, o vidury – 2 skerco. Muzikine kalba artima ankstyvajam austru ekspresionizmui. 2012.01.21 34

    35. literatura Ekspresionizmas Kilme Laikas I pasaulinio karo išvakares Vieta Vokietija 2012.01.21 35

    36. Žymiausi ekspresionistai J. R. Becheris G.Benas G. Heimas F.Volfas G. Traklis 2012.01.21 36

    37. literatura Ekspresionizmas Lietuvoje Jurgis Savickis/ Jurgis Rimošius Kazys Boruta 2012.01.21 37

    38. Jurgis Savickio kuryba Noveliu rinkiniai: ,,Šventadienio sonetai“, 1922 m.; ,,Ties aukštu sostu“, 1928 m. ; ,, Raudoni batukai“, 1951 m. ; Romanas ,,Šventoji Lietuva“ ,1952 m. ; karo metu dienoraštis ,,Žeme dega“, 1956 m. ; Kelioniu aprašymu knygos: ,,Atostogos“, ,,Truputis Afrikos“, ,,Keliones“. 2012.01.21 38

    39. Jurgis Savickio kurybos bruožai Žmogaus vienišumo tema, susvetimejimo jausena Netiketas susidurimas su likimu Karo, miesto motyvai Vaizdai ir žodžiai netiketi, ryškus, intensyvus, tapybiški Subtilios užuominos Kulturines nuorodos Minties šuoliai Rimtumo ir komiškumo derme 2012.01.21 39

    40. Stilistines priemones Ironija Žodžio, posakio vartojimas priešinga tiesioginei reikšme Humoras Pakantus, nepiktas juokas Parodija svetimo stiliaus imitacija pašaipos tikslais Paradoksas netiketas, prieštaraujantis iprastiniam mastymui 2012.01.21 40

    41. 2012.01.21 41 Ka turetume pastebeti?

    42. Ka turetume pastebeti? Paviršinis sluoksnis: Buitiškas vaizdelis Vagyste kaime Vagies sugavimas Kaimieciu kerštas, stebimas vaiko Vaiko naivus žmoniškumas paskatina vagi paleisti Vagyste- moralinis žmonu išbandymas Tema Aprašyta J.Biliuno apsakyme „Vagis“ 2012.01.21 42

    43. Kas neiprasta pasakojime? Pasakotojas Vertina ivykius Siužeto pabaiga aiški Palyginimai iprasti Pasakotojas Vengia vienaprasmio ivykiu vertinimo Siužeto pabaiga paradoksali, niekur neveda Palyginimai Priverciantys šyptelti 2012.01.21 43

    44. Kas neiprasta pasakojime? Aplinkos aprašymas išsamus Ivykiai Nuoseklus , leti Meninio vaizdavimo budai Tradiciniai Aplinkos aprašymas Keletas detaliu Ivykiai Užuominos, greiti Meninio vaizdavimo budai Modernus Lakoniškumas Simboliškumas Šokiravimo elementai 2012.01.21 44

    45. Ko reiktu tiketis? Neiprastos detales kažka rimta reiškia... Spejimus galime pasitikslinti tik atidžiau isiskaitydami 2012.01.21 45

    46. I fragmentas. I pastraipa. Kokios nuorodos? 1.Kaip gerai tureti savo namas. 2.Savo namas, šiluma. 3.Pilna troba žmoniu, pancius vejanciu. 4.U ta ta, šilta, gerai! - Taip gali manyti žmogus, kuris kaip šuva išguitas po pasauli bastos. 2012.01.21 46

    47. Erdves, laiko, veikeju priešprieša Namai Tureti gerai Gaubia šiluma Laikas - universalus dabar Žmones Pasaulis Tremtis, Persekiojimas Laikas Visada Žmogus 2012.01.21 47

    48. II pastraipa. Kaip kinta nuorodos? 1. Užrukytoj ir dumu prileistoj grycioj seni žmones pasakojo apie senos gadynes plešikus, kaip ju pavogti arkliai buvo rišami prie medžiu, kaip arkliai iš bado žieves grauže, kaip kunigams ikaitintais virbalais padus svilino. 2012.01.21 48

    49. Erdves, laiko, veikeju vertybiniai ženklai suprobleminami Pasaulis Žmonems priešiškas Grycia – Užrukyta dumu prileista-nesaugi Laikas Dabar Žmones Seni Kunigai Pasaulis Plešikams saugus-apvirtusio pasaulio vaizdas Laikas Senos gadynes Žmones Plešikai 2012.01.21 49

    50. III pastraipa. Nuorodos 1. Vaikas, drožinedamas lentele ir noredamas iš jos smuika padaryti, svajojo ir klause. 2.-Nagi, kad dabar ateitu per prisnigusi darželi plešikas... 3.Plešikas rodesi vaikui aukštas, malonus, gražiais juodais rubais apsiredes, lyg kunigas su blizganciais kaliošais. 4.Kodel jam taip rodesi - jis nežinojo. 2012.01.21 50

    51. Kuo vaikas skiriasi nuo suaugusiuju? Vaikas Smuika drožia Meninis pašaukimas Muzikalumas Žmones Kankina plešika Vaikas tarp dvieju priešišku pasauliu: Žmoniu Plešiku Žmones Pancius veja Plešikai Kankina kunigus 2012.01.21 51

    52. II fragmentas Vaikas tyliai stovejo ties piktadariu, lyg ji kas butu tvirtai laikes. Jis negalejo atspeti, kur jis bus ji mates. Rarotu vaizdas mine jam ši piktadari: žalias veidas, suplešyti marškiniai, pasvirusi galva... Dideliame altoriuje prikaltas ant kryžiaus Kristus turejo tokio pat panašumo. Kas tai „piktadarys“! 2012.01.21 52

    53. Plešikas Isivaizduojamas aukštas, malonus, gražiais juodais rubais apsiredes, lyg kunigas su blizganciais kaliošais. Tikroveje Nekasdieniškas žalias veidas, suplešyti marškiniai, pasvirusi galva... Koki jums matyta paveiksla jis primintu? 2012.01.21 53

    54. Kontrastingu vaizdu jungtis Vagis Realybe Vaikas primena Kristaus kankintoja Vagis Visagalis Vaikas sutrikes Kristus Svajones Bunda vaiko samone Vagis Bejegis Vaikas nesaugus 2012.01.21 54

    55. III fragmentas Žmoniu elgesys nemoralus Sarkazmas -pikta pašaipa, noras pažeminti Fizinis smurtas Vaikas atstovauja žmoniu požiuriui Vaiko samones nubudimas Vidinio, psichologinio veiksmo kulminacija Priima savarankiška sprendima 2012.01.21 55

    56. IV fragmentas „Misterijos“ prasme- Vaikas suaugo. Geba protestuoti prieš dvasine degradacija. Ekspresionistai teige, jog žmonijos išsigelbejimas- visuotine meile, laisve, pasipriešinimas 2012.01.21 56

    57. Jurgio Savickio novele „Vagis“ Novele trumpa, bet labai talpi (koncentruoto žodžio menininkas) Vaizdai ryškus artimi ekspresionistinei literaturai, ypac dailei Vaizdu sudetis: Atsiminimai Trumpi dabarties vaizdeliai Išskirtines detales (pasakotojas megsta ironiškai jas komentuoti) vartoja ivairiu terminu, savoku, svetimu kalbu žodžiu megsta humora ir ironija 2012.01.21 57

    58. Jurgio Savickio novele „Vagis“ ekspresionizmo bruožai Gyvenime lyg teatre žmogus atlieka tam tikra vaidmeni. Veikejai - kompleksuoti, pasidave instinktams. Gyvenimas- rusti komedija. vaizduojamas pasaulis – žiaurus, negailestingas, keliantis gresme egzistencijai. Žmogaus santykis su tikrove konfliktiškas. Demesys vidinei žmogaus itampai. Gyvenima fiksuoja stambiais, grafiškais brukšniais, jaudinsi del meiles bei kitu amžinuju vertybiu likimo Išpažistama dabartis. 2012.01.21 58

    59. Ekspresionizmas Ekspresionizmas buvo individualaus maišto prieš visuomenes morale ir tvarka išraiška. Pavadinimas (lot. „expressio – „išraiška“) atspindi sieki laisvai ir spontaniškai perteikti subjektyvius vidinius išgyvenimus, neretai – labai sutirštintomis spalvomis. Ekspresionistai buvo itin griežti visuomenes kritikai. Jie kovojo su miescioniškumu, ji priskirdami „penktajam luomui“ (nusikalteliams, valkatoms, prostitutems ir menininkams) bei bohemai. 2012.01.21 59

    60. Pasvarstykite Kodel vagis ir vaikas yra „kankintiniai“? Nupieškite ekspresionistinio stiliaus iliustracija šiai novelei. 2012.01.21 60

More Related