400 likes | 777 Views
Ugdymo plėtotės centras Projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ (II etapas) Nr. VP1–2.2-ŠMM-02-V-01–009. Projektas yra finansuojamas Europos socialinio fondo ir LR biudžeto lėšomis. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE Lektorius dr. Andrius Norkus.
E N D
Ugdymo plėtotės centras Projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ (II etapas) Nr. VP1–2.2-ŠMM-02-V-01–009. Projektas yra finansuojamas Europos socialinio fondo ir LR biudžeto lėšomis
VERTINIMAS UGDYMO PROCESE Lektorius dr. Andrius Norkus
Vertinti – spręsti, ko vertas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas)
Pedagoginiai vertinimo apibrėžimai • “Nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas“ (Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, 2004) • “Informacijos rinkimas, interpretavimas ir apibendrinimas tam, kad būtų galima padaryti sprendimą” (Berliner, Gage, 1993) • “Vertinimas ir įvertinimas yra mokytojų atliekamos funkcijos, renkant informaciją, kurios reikia išmintingiems sprendimams padaryti” (Arends, 1998)
Vertinimas - nuolatinisinformacijosapiemokiniomokymosipažangąirpasiekimuskaupimo, interpretavimoirapibendrinimoprocesas. • Įvertinimas - vertinimoprocesorezultatas, konkretussprendimasapiemokiniopasiekimusirpadarytąpažangą. • Įsivertinimas - patiesmokiniodaromisprendimaiapiedaromąpažangąbeipasiekimus.
Mokymas, mokymasis ir vertinimas (pagal P. Weeden, J. Winter ir P. Broadfoot, 2005 )
VERTINIMAS Individualusis Mokinio asmenybės plėtotė Bendrijos Mokinių, grupių, klasių Valstybinis Standartų laikymasis, tęstinumas, perimamumas Vertinimo rūšys (pagal E. Puišienę, 2004)
Formaliojo ir neformaliojo vertinimo bruožai (Bareikienė, 2002)
FORMUOJAMASIS VERTINIMAS (mokymosi proceso stebėjimas) Ar mokiniai pasiekia numatytus mokymosi rezultatus? Ne Taip Grupinė arba individuali pagalba Grįžtamoji mokymąsi sutvirtinanti informacija DIAGNOSTINIS VERTINIMAS (nagrinėjami chroniški sunkumai) Tęsiamas suplanuotas mokymas Formuojamojo vertinimo vaidmuo mokyme (pagal E. Motiejūnienę, 2004)
Apibendrinamojo vertinimo vaidmuo mokyme (pagal E. Motiejūnienę, 2004) APIBENDRINAMASIS VERTINIMAS (finišo rezultatyvumui nustatyti) Ar mokiniai pasiekė numatomus mokymosi rezultatus? Ne Taip Suteikti galimybę papildomai pasimokyti Parašyti pažymį arba pripažinti, kad išmoko kursą Įvertinti mokymo efektyvumą
Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei, pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus. Vertinimo uždaviniai: 1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus. 2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus. 3. Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos. 4. Nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių poreikius atliepiančią pagalbą. (Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, 2004)
“Skatinti mokinius mokytis yra pagrindinis mokyklų tikslas. Vertinimas yra šio proceso ašis. Jis gali suteikti struktūrą, kurioje užsibrėžiami ugdymo uždaviniai, stebima ir išreiškiama mokinių pažanga. Jis gali suteikti pagrindą planuoti tolesnius ugdymo žingsnius, atsiliepiančius į vaikų reikmes “. (Weeden, Winter ir Broadfoot, 2005)
Stropiai suplanuota vertinimo programa gali tiesiogiai įtakoti mokymąsi: 1) suteikdama jiems artimuosius tikslus, 2) paaiškindama užduočių, kurias jie turi išmokti, tipus, 3) suteikdama grįžtamąją informaciją apie jų mokymosi pažangą. (Weeden, Winter ir Broadfoot, 2005)
Mokinių pasiekimų vertinimas poveikio paradigmoje: • Mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami tik pagal galutinius mokymosi rezultatus, kurie turi atitikti visuotinai pripažintus kriterijus. • Originalaus sprendimo paieška nėra vertinama. • Mokytojas vienas nusprendžia, kas ir kaip bus vertinama. • Tokio mokymo metu mokiniai turi įsiminti gautą informaciją, o vėliau ją pateikti mokytojui kaip „teisingus“ atsakymus. • Tradiciškai vertindamas kiekvieno mokinio darbą, mokytojas koncentruojasi į teisingą atsakymą, o ne į procesą, kaip buvo gautas šis atsakymas. • Poveikio paradigma pirmenybę teikia pažangos ir pasiekimų vertinimo kiekybiniams aspektams, tikslumui, patikimumui, o tik po to validumui.
Mokinių pasiekimų vertinimas sąveikos paradigmoje: • Vertina aktyvų mokinio dalyvavimą mokymosi procese, mokymąsi bendradarbiaujančiose komandose. • Mokiniai neformaliai bendrauja tarpusavyje, tariasi ir diskutuoja su mokytoju apie mokymo(si) metodus ir formas, vertinimą. • Sąveikos paradigma grindžiamo vertinimo proceso esmė yra grįžtamasis ryšys. • Vertinimo procese, be tradicinių, siūloma taikyti alternatyvius vertinimo būdus.
Mokinių pasiekimų vertinimas mokymosi paradigmoje: • Savęs vertinimas yra svarbi mokymosi proceso dalis, nes toks vertinimas padeda mokiniui geriau suvokti savo pažangą ir pačiam atsakyti tiek už mokymosi procesą, tiek už jo rezultatus. • Mokymosi paradigmoje vertinimas yra nuolat besitęsiantis, orientuotas į mąstymą, į pažangą, t. y. akcentuojamas proceso vertinimas. • Vertinimo sistema kompleksinė ir interpretacinė, t. y. tokia, koks yra ir pats mokymosi procesas.
VERTINIMO KAITOS KRYPTYS • Daugiau dėmesio skirti vertinimo procesui: • vertinimo integruotumui į ugdymo procesą; • formuojamajam ir diagnostiniamvertinimui; • susitarimui dėl vertinimo užduočių ir kriterijų. Medžiaga iš A. Lozdienės seminaro, 2005
VERTINIMO KAITOS KRYPTYS • Siekti, kad vertinimas keltų mokinių ir mokytojų motyvaciją: • vertinimas turi atskleisti pažangą; • vertinimo informacija turi padėti įveikti sunkumus. Medžiaga iš A. Lozdienės seminaro, 2005
VERTINIMO KAITOS KRYPTYS Didinti vertinimo patikimumą ir validumą: • daugiau dėmesio skirti kriteriniam ir idiografiniam vertinimui; • vienodinti vertinimą; • daugiau dėmesio skirti ne tik žinių, bet ir gebėjimų vertinimui. Medžiaga iš A. Lozdienės seminaro, 2005
VERTINIMO KAITOS KRYPTYS Labiau decentralizuoti vertinimą: • atsisakyti pernelyg detalaus vertinimo procedūrų reglamentavimo (tuo pat metu plečiant išorinį vertinimą); • suteikti daugiau laisvės mokyklai ir mokytojui; • vertinimo kokybės gerinimui panaudoti mokyklų vidaus ir išorės auditą. Medžiaga iš A. Lozdienės seminaro, 2005
SVARBIAUSI VEIKSMAI Keisti vertinimo kultūrą. • Vertinama žinios ir supratimas, gebėjimai, nuostatos • Vertinama individuali mokinio pažanga • Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus • Vertinimas atviras ir skaidrus • Vertinimas objektyvus ir efektyvus • Vertinimas informatyvus ir ekonomiškas Medžiaga iš A. Lozdienės seminaro, 2005
Mokinių pasiekimų vertinimo kaitos prioritetinės kryptys (pagal P. Gudyną, 2001) Klausimas diskusijai – kaip tai pavyko įgyvendinti per 12 metų?
Diagnostinis vertinimas Pasak Weeden, Winter ir Broadfoot (2005), diagnostinis vertinimas parodo, kaip dabartinis moksleivio rezultatyvumas skiriasi nuo pageidaujamo ir laukiamo rezultatyvumo. Gali būti panaudotas siekiant išsiaiškinti, su kokiomis savitomis problemomis susiduria mokinys. Griffith ir Kowalski (2010) teigia, kad diagnostinis vertinimas naudojamas nustatyti priežastims, kodėl mokinys turi vienokių ar kitokių mokymosi sunkumų.
Pagrindiniai pedagoginės diagnostikos uždaviniai: • kvalifikacijų suteikimo • mokymosi gerinimo. (Ingenkamp, 1988)
Reikalavimai diagnostiniam vertinimui • Validus(angl. valid) – aiškūs tikslai ir juos atitinkančios priemonės, užduotis (ir metodai) atitinka jai keliamus tikslus, rezultatai naudojami pagal testo paskirtį. Kitaip tariant, validumas reiškia, kad gautas vertinimas matuoja požymį arba konstruktą, kuris turi būti vertinamas. • Patikimas(angl. reliable) – matavimo paklaidos minimizuotos, užduoties skalės ir vertinimas objektyvūs, jais galima pasitikėti. Užduotis laikoma patikima, kai pakartotiniuose vertinimo bandymuose rezultatas nesikeičia, lieka stabilus. • Teisingas, objektyvus – klausiama to, kas buvo mokyta, nė vienai grupei nėra palankesnis, viešas, nepažeidžia mokinių teisių. • Praktiškas, efektyvus – ištekliai (techniniai, finansiniai, žmogiškieji, laikas ir kt.) nepereikvojami, tinkamas kainos ir kokybės santykis.
Formuojamasis vertinimas Blacko ir Williamo (1998) studijoje apie atsaką (arba formuojamąjį vertinimą) teigiama, kad formuojamojo vertinimo metodai pasižymi vienais didžiausių poveikio dydžių visoje švietimo sistemoje. Be to, aukštos kokybės atsakas didesnį poveikį turi silpniausiems mokinams, ir todėl sumažina nesėkmės ir iškritimo procentą
“Imama formaliai pripažinti ir palaikyti formuojamojo vertinimo svarbą mokymo ir mokymosi procesui. Tyrimai skatina manyti, kad stiprinant mokinių įsipareigojimą mokytis ir siekianti ilgalaikės švietimo kokybės, jis yra svarbesnis”. (Pollard, 2006)
Formuojamojo vertinimo principai, padedantys pagerinti mokymąsi: • Vertinimas yra neatskiriama mokymo proceso dalis; • Vertinimas neįmanomas nepaaiškinus mokiniams mokymosi uždavinių; • Vertinimas padeda mokiniams žinoti ir suprasti kokių pasiekimų jie siekia; • Mokymas koreguojamas atsižvelgiant į vertinimo rezultatus. ! Vertinimas tampa formuojamuoju tik tuomet, jei mokinių ir mokytojo surinkta informacija naudojama mokymosi proceso metu
Siekiant sėkmingai taikyti formuojamąjį vertinimą, reikia nepamiršti, kad: • Pamokos uždaviniai turėtų būti formuluojami vaikams suprantama kalba; • Uždavinys užrašomas, kad visą pamoką būtų matomas; • Uždavinio siekimas bus veiksmingesnis, jei tiksliai apibrėšime sėkmės kriterijus; • Prie pamokos uždavinio sistemingai grįžtama pamokos metu ir jai baigiantis.
Pateikimo etapo atsako metodai: 1. Bendramokslių mokymas: poros tobulina atsakymus į klausimus. 2. Bendramoksliai aiškina temas: poros tobulina svarbiausių dalykų santrauką. 3. Vienos minutės egzaminas: savarankiškai tobulinama pamokos santrauka. 4. Vienos minutės santrauka.
Atsako metodai įgūdžiams demonstruoti: 1. Pavyzdinių atsakymų aiškinimas įgūdžiams demonstruoti. 2. „Pilotas ir šturmanas“: kad atliktų užduotį mokiniai moko vienas kitą. 3. Netikras vertinimas (vertinamas „netikras“ mokytojo pateiktas darbas, kad mokiniai galėtų praktikuotis vertinti). 4. Bendramokslių vertinimas dirbant grupėmis arba poromis 5. Bendramokslio ar savęs vertinimui palengvinti naudojama vertinimo forma. 6. Įsivertinimas pagal šviesoforą. 7. Įsivertinimas pagal tikslus, išmoktus iš pavyzdžio. 8. Atbulas testas.
Kaupiamasis vertinimas: • kiekvienas mokinys gauna planą ir vertinimo sistemą mokslo metų pradžioje ir kiekvieno pusmečio/trimestro pradžioje, todėl kiekvienas gali žinoti, kaip planuoti ir derinti namų užduotis, susirgęs ar išvykęs - rengtis savarankiškai ir pan.; • mokinys gali pasirinkti, kokius namų darbus nori ar gali atlikti, kas jam įdomu ar svarbu; • pasirinkti kada, kaip, kokiu būdu pristatyti užduotis klasėje, atskleisti savo originalumą ir individualius gebėjimus; • drąsiai išsakyti savo nuomonę, net ir neteisingą ir nebūti ,,nubaustas" neigiamu pažymiu; išvengti atsitiktinių, neplanuotų ar netikėtų vertinimų; už kiekvieną pozityvią, įrodytą ar apgintą mintį gauti taškų. • gali dalyvauti planavime, siūlyti darbus, projektus, užduotis; • skaičiuoti taškus ir, jei jų pakanka, neatlikti viršnorminių - nebūtinų darbų, tokiu būdu gali sutaupyti laiko kitiems dalykams ar kitai veiklai (krūvio mažinimas); • išmokstama dirbti aktyviai, planuoti veiklą, atsakingai rinktis; • dėl didesnės veiklos įvairovės tiesiog visiems dirbti įdomiau, smagiau ir linksmiau.
Smagus formuojamojo vertinimo metodas – „Blobų medis“ Kur esu dabar mokinių pasiekimų vertinimo medyje?