390 likes | 968 Views
Kaip pasiekti rengiamo darbo problemos, tikslo, uždavinių, teksto dalių ir išvadų dermės? Dalykinė komunikacija 9-oji paskaita. Doc.dr.Nijolė Bankauskienė. Uždaviniai:. Kas yra darbo tema? Kaip formuluojama darbo tema? Kaip formuluoti problemą? Kaip formuluojamas darbo tikslas?
E N D
Kaip pasiekti rengiamo darbo problemos, tikslo, uždavinių, teksto dalių ir išvadų dermės?Dalykinė komunikacija9-oji paskaita Doc.dr.Nijolė Bankauskienė
Uždaviniai: • Kas yra darbo tema? • Kaip formuluojama darbo tema? • Kaip formuluoti problemą? • Kaip formuluojamas darbo tikslas? • Kaip formuluojami darbo uždaviniai? • Kokia tikslo, uždavinių, skyrių ir išvadų dermė?
Tema – nagrinėjamo dalyko trumpas pavadinimas. Ji formuluojama kaip atsakymas į klausimą Kas? (L.Jovaiša (2007). Enciklopedinis edukologijos žinynas, p. 229)
Tema gali būti suformuluota trejopai: • tiesioginis, tvirtinantis, skelbiantis, pateikiantis informaciją sakinys; • klausiamasis retorinis sakinys, kai ekspresyviai iškeliama problema arba pateikiamas teiginys, sukeliantis diskusiją; • skatinamasis, šaukiamasis sakinys, kai autorius pristato savo temą, ragindamas, kviesdamas veikti (kartais kokia nors citata – aforizmu, poezijos eilute).
Kad autorius rastų kalbos temą, jam reikalingi trys dalykai: įžvalgumas, supratimas ir pastangos – Ciceronas
Problemos formuluotė – tai • Vienas ar keletas susijusių klausimų, į kuriuos norima atsakyti arba • Vienas ar keletas susijusių pasakymų, kuriuos norima: • apibūdinti, aptarti; • suklasifikuoti; • išanalizuoti ar interpretuoti; • papolimezuoti, pateikti argumentų už ar prieš; • susieti, integruoti; • įvertinti; • paversti veiksmų planu. arba • Tezė, kurią norima pagrįsti. (pagal. L.Rienecker, P.S.Jorgensen)
Gera problemos formuluotė labai dažnai būna grindžiama rašančiojo pastebėjimais, kuriuos jis darbe nori ištirti, papildyti, dokumentuoti, paaiškinti ar rasti argumentų, kodėl jie svarbūs. Problema formuluojama klausimu: • kas koks • kur kodėl • kaip (Pagal L.Rienecker, P.S. Jorgensen, 2003, p. 106)
Problema – bendresnė tema, į kurią įeina ir konkreti tema. • Problema – objektyvus veiksnys, ne visada priklausantis nuo kalbėtojo valios. Problemą diktuoja aktualijos, aplinkybės, datos, įvykiai. (L.Jovaiša, Pedagogikos terminai, p. 7)
Problema – • pažinimo procese kilęs objektyvus klausimas, kurio sprendimas turi esminę reikšmę pažinimo pažangai; • sąmonėje kilęs prieštaravimas, kurį individas turi išspręsti. Problemos esti mokomosios, mokslinės, praktinės, meninės, buitinės, asmeninės ir kt. (L.Jovaiša (2007). Enciklopedinis edukologijos žinynas, p. 223)
Mokomoji problema – mokinio sąmonėje kilęs prieštaravimas tarp ankstesnės patirties (žinojimo, mokėjimo) ir nežinomo dalyko, iškelto klausimo, naujų veiklos būdų. L.Jovaiša (2007). Enciklopedinis edukologijos žinynas, p. 223
Tikslo formulavimas • Sudaryti frazę su bendratimi (paaiškinti, išanalizuoti, pagrįsti, atskleisti, įrodyti), nes bendratis rodo kryptį. • Užrašyti pilnu sakiniu. • Užrašyti tik vieną mintį. Aptarti kompetencijos sampratą Išanalizuoti analizės ir interpretacijos fenomeną • Tikslas priklauso nuo: • Adresanto (kalbėtojo); • Adresato (klausytojo); • Situacijos (nuo kalbos aplinkybių).
Sužadinti jausmus Paskatinti veikti Kalbu kaip vadovas Turiu rašyti ir kalbėti taip, kad klausytojai pasikeistų (advokatas, dvasininkas) Įtikinti Suteikti žinių, aiškiai, tiksliai, įdomiai perteikti informaciją Informuoti
Tikslo kėlimas – mąstymo ir valios proceso etapas, kuriame dominuojantys motyvai lemia numatomo veiklos rezultato pasirinkimą. Tai specifinis žmogaus veiklos komponentas, lemiantis kitus jos komponentus (veiksmus, jų būdus, kryptingumą ir priemones), reguliuojantis veiklą, motyvus ir siekimus. L.Jovaiša (2007). Enciklopedinis edukologijos žinynas, p. 305
Bet koks pedagoginis procesas pradedamas tikslo kėlimu. Jis mobilizuoja ir nukreipia norima linkme dėmesį ir mąstymą. Nepakanka pasakyti užsiėmimo tikslo. Tikslą reikia: • įsąmoninti; • įprasminti; • apibūdinti, kaip jį galima pasiekti. Pabaigoje aptariama, kaip priartėta prie tikslo. (L.Jovaiša, Pedagogikos terminai, p. 241)
Tikslo kėlimas: rezultato reikšmingumas ir jo pasiekimo asmeninės galimybės (L.Jovaiša, Pedagogikos terminai, p. 241)
Siekimas – veikla, kuria artėjama prie tikslo. Šį procesą sudaro daug kintančių dalinių tikslų, priemonių ir veiksmų. Konkreti veiksmų programa padeda sutelkti jėgas, t. y. motyvus, mąstymą, emocijas, vaizduotę. L.Jovaiša (2007). Enciklopedinis edukologijos žinynas, p. 265
Siekimo motyvacija stiprėja artėjant prie tikslo. Tai, ko siekiama – siekis, kuris gali būti tikslas, idealas, bandoma realizuoti svajonė, visuomeninis gėris ir kt. L.Jovaiša (2007). Enciklopedinis edukologijos žinynas, p. 265
Tikslas – numatomas ir siekiamas žmogaus veiklos ar elgesio veiksmų rezultatas. Jis kartu yra ir veiksmo motyvas, lemiantis tikslo pasiekimo būdą ir priemones. L.Jovaiša (2007). Enciklopedinis edukologijos žinynas, p. 304
Tikslas priklauso nuo objektyvios tikrovės, pedagoginių ar asmeninių poreikių. Jis jungia įvairius motyvus, kryptingus, nuoseklius žmogaus veiksmus į tam tikrą sistemą, kurios veikimas artina prie numatyto rezultato. L.Jovaiša (2007). Enciklopedinis edukologijos žinynas, p. 304
Tikslai: • Socialiniai ir individualieji; • Strateginiai ir taktiniai, • Konkretūs ir idealūs; • Realūs ir nerealūs • Ilgalaikiai (visuomenės); • Vidutinės trukmės (artimos ateities uždaviniai); • trumpalaikiai (vienos dienos tikslai). L.Jovaiša (2007). Enciklopedinis edukologijos žinynas, p. 304
Reikalavimai tikslams • Konkretumas ir aiškumas. Jie turi būti aiškiai suformuluoti ir suprantami vienareikšmiškai. • Tiksle turi būti atspindima viena, bet ne kelios problemos, nes jos gali būti viena kitą paneigiančios ir nerealizuojamos. • Svarbu, kad tikslas išreikštų rezultatą, bet ne veiklą. (pagal P. Jucevičienę (1996), L. Šiaučiukėnienę, N. Stankevičienę) • Tikslas turi būti išmatuojamas Netinkami abstraktūs, sunkiai kiekybiniais, laiko ar kitais fiziniais mato vienetais išreiškiami tikslai.
Pasiekiamumas Tikslas turi būti orientuotas į aukštus rezultatus, tačiau pasiekiamas. Vengti pernelyg pesimistiškų. Jie neorientuoja siekti aukštų veiklos rezultatų. Optimistiniai tikslai, kuriais netikima, nemobilizuoja. (pagal P. Jucevičienę (1996), L. Šiaučiukėnienę, N. Stankevičienę) • Lankstumas Tikslai turi būti pakankamai stabilūs ir fiksuoti, tačiau siekti, kad keičiantis situacijai, juos būtų galima koreguoti. Tikslas – norimas tam tikros veiklos rezultatas. (pagal P. Jucevičienę (1996), L. Šiaučiukėnienę, N. Stankevičienę)
Tikslas yra veiklos ir elgesio motyvacijos komponentas (L. Jovaiša, 1996, p. 79) Tikslas tapatinamas su motyvu, kadangi jame slypi ne tik veiksmą sukelianti jėga, bet ir veiksmo kryptis. Tikslas yra žmogaus veiklą ir elgesį pranokstantis veiksmų rezultatas. Jį sąlygoja objektyvi tikrovė, jos plėtros poreikiai, taip pat jį veikia įvairios filosofinės sistemos (L. Šiaučiukėnienė, 1997, p. 29).
Tikslus lemia Objektyvi tikrovė Objektyvios tikrovės plėtros poreikiai Įvairios filosofinės sistemos Pagal L. Šiaučiukėnienę ir N. Stankevičienę (2002).
Tikslų formulavimo kriterijai • Turi rodyti mokymosi rezultatą (pvz., “suprasti”, “skirti”, “apibūdinti”) – ką mokinys/ studentas/klausytojas galės veikti (sugebėti) pasiekę tikslą. • Turi būti nurodytas atlikimo sąlygos (pvz., “išklausę šio kurso...”) – kas duota, kas ribojama. • Turi nurodyti atlikimo lygį (pvz., “išskirti tris pagrindines mintis...”, “tiksliai parašyti...”) – kas bus vertinama, bent jau žemiausias atlikimo lygis.
Pagrindinis vertinimo tikslas – nustatyti programos efektyvumą (kokios sąnaudos – toks rezultatas). N.Saugėnienė. Ugdymo sistemų programos planavimas ir realizavimas, p. 38
Tikslų formulavimo kriterijai • Turi rodyti mokymosi rezultatą (pvz., “suprasti”, “skirti”, “apibūdinti”) – ką mokinys/studentas/klausytojas galės veikti (sugebėti) pasiekę tikslą. • Turi būti nurodytas atlikimo sąlygos (pvz., “išklausę šio kurso...”) – kas duota, kas ribojama. • Turi nurodyti atlikimo lygį (pvz., “išskirti tris pagrindines mintis...”, “tiksliai parašyti...”) – kas bus vertinama, bent jau žemiausias atlikimo lygis.
Tikslas Uždavinys Uždavinys Skyrius (tam tikra turinio dalis) Išvada
Uždavinys – tikslo skaidymas į mažesnius sandus/komponentus. Užduotis sudaryta kaip mąstymo ar praktinės veiklos sąlygos, pagal kurias reikia rasti reikalaujamą sprendinį. L.Jovaiša (2007). Enciklopedinis edukologijos žinynas, p. 316
Programų uždaviniai (objectives) Uždaviniai konkrečiai apibūdina, kokie turėtų būti studijų programos rezultatai. Uždaviniai yra: • gana siauri ir tikslūs teiginiai; • trumpalaikiai; • paprastai išreiškiami pasikeitusiu klausytojo/studento/mokinio elgesiu; • dažniausiai formuluojami pačių dėstytojų/mokytojų.
Uždavinys Uždavinys Skyriaus turinys Skyriaus turinys Išvada Išvada • Žinios: plėsti žinias, ugdyti supratimą. • padėti geriau suprasti; • padėti daugiau suvokti; • padėti papildyti žinias ir suprasti. Gebėjimai: mokės atlikti – padėti ugdyti gebėjimus (išmokti analizuoti, interpretuoti, įgyti įgūdžių, lavinti kūrybinį mąstymą), dalyvauti veikloje, dirbti komandoje, prisidėti prie veiklos, taikiai spręsti, kaupti duomenis, spręsti problemas, tirti savo aplinką.
TemaUgdymo programų planavimas ir realizavimas Tikslas: Padėti išmokti sistemiškai suvokti ugdymo programų planavimo ir realizavimo procesą. Uždaviniai: • Padėti susidaryti ugdymo programų planavimo, organizavimo, realizavimo, kontrolės, vertinimo įgūdžius. • Padėti suvokti šiuolaikinę veiklos komandoje svarbą ir skatinti veikti grupėje. • Lavinti gebėjimus komunikuoti, projektuoti ir veikti organizacijoje.
Tikslų ir turinio matrica (pagal B. S. Bloomo pažinimo tikslų taksonomiją, R. J. Arends, 1998, p. 67)
Analizė – detalių sąsajų nustatymas ir sisteminimas. Analizė daloma į 3 smulkesnes kategorijas: • elementų; • sąsajų kaip elementų; • tuos elementus sisteminančių principų identifikavimas ir klasifikavimas. (Pagal R.I. Marzano, 2005)
Sintezė – [gr. synthesis – sujungimas, sudarymas, derinimas] • įvairių elementų, objekto dalių jungimas į visumą; • vienovė, derinys, junginys. (T.ž.ž., 2001, p. 682)
Sintezė – atskirų elementų ir dalių sudėjimas formuojant visumą. Tai elementų ir dalių sujungimas taip, kad būtų sudarytas iki tol nebuvęs modelis ar struktūra. Tai ankstesnės patirties dalių sujungimas su nauja medžiaga, perkonstruojant į naują daugiau ar mažiau integruotą (įjungtą) visumą. (Pagal R.I. Marzano, 2005)
Problema Tema (kas?) Tikslo formulavimas (bendratis) I Uždavinys (bendratis) III Uždavinys (bendratis) II Uždavinys (bendratis) I dalis (skyrius) II dalis (skyrius) III dalis (skyrius) Išvada Laukiamas rezultatas Išvada Laukiamas rezultatas Išvada Laukiamas rezultatas Galutinis rezultatas