1 / 19

Venera

Venera. Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla Kūrė: Laura Bilinskaitė ir Justina Malinauskaitė 10 a klasė, mokytoja Rasa Kižienė. Turinys:. Pažintis su Venera.........................3 skaidrė Saulės sistema...............................4 skaidrė

chika
Download Presentation

Venera

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Venera Alytaus Šaltinių pagrindinė mokyklaKūrė: Laura Bilinskaitė ir Justina Malinauskaitė 10 a klasė, mokytoja Rasa Kižienė

  2. Turinys: Pažintis su Venera.........................3 skaidrė Saulės sistema...............................4 skaidrė Veneros duomenys........................5 skaidrė Veneros atmosfera..................6 ir 7 skaidrės Paviršius.................................8 ir 9 skaidrės Veneros žemėlapis........................10 skaidrė Vidinė sandara...............................11 skaidrė Orbita ir sukimasis...............12 ir 13 skaidrės Veneros palydovai.........................14 skaidrė Palyginimas su Žeme.....................15 skaidrė Tai įdomu............................16 ir 17 skaidrės Naudota literatūra...........................18 skaidrė

  3. Stebint plika akimi, Venera – nuostabus dangaus objektas, ryškumu pralenkiantis visus kitus šviesulius, išskyrus Saulę ir Mėnulį. Dėl to ji pavadinta grožio deivės vardu. Lietuvių mitologijoje vadinama Aušrine, viena iš Saulės dukterų, ir Vakarine, Lietuvių deive, vakaro globėja. Venera yra Paukščių Tako galaktikoje, Saulės sistemoje. Paukščių Tako galaktika Mėnulis ir Venera

  4. Saulės sistema Venera yra antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta. Ji išsidėsčiusi tarp Merkurijaus ir Žemės. Kad būtų galima įsivaizduoti Saulės sistemos mastus, sumažinkime ją 10 milijardų kartų ir pabandykime įsivaizduoti, kaip atrodys planetos, kokiu atstumu nuo Saulės jos skrietų.Saulė tokiame modelyje atrodytų kaip 14cm dydžio arbūzas, nuo kurio už 6 metrų skrietų pusės aguonos grūdo dydžio Merkurijus, už 11 m skrietų aguonos grūdo dydžio Venera, o už 15 m panašaus dydžio Žemė.

  5. Veneros duomenys: • Planetos masė: 4,869 · 1024 kg • Vidutinis tankis: 5240 km/m3 • Pusiaujo spindulys: 6051 km • Laisvojo kritimo pagreitis prie paviršiaus: 8,87 m/s2 • Skriejimo orbita- vidutinis greitis: 35 km/s • Apskriejimo aplink Saulę periodas: 225 paros • Apsisukimo apie ašį periodas: 243 paros • Nuotolis nuo Saulės: • Didžiausias: 108,9mln. km • Mažiausias: 107,5mln. km • Nuotolis nuo Žemės: • Didžiausias: 261mln. km • Mažiausias: 38mln. km

  6. Veneros atmosfera Venera toli gražu ne svetingas pasaulis, kaip kažkada tikėtasi. Anglies dvideginio atmosfera, sieros rūgšties lašelių debesys ir nepakeliamas karštis joje visai netinkami žmogui. Venera turi labai tankią ir gerai Saulės šviesą atspindinčią (iki 65%) atmosferą, susidedančią iš anglies dioksido (96%), azoto (iki 3%) ir kitų dujų (apie 1 %). Anglies dioksidas gerai sulaiko planetos spinduliuojamą šilumą (šiltnamio efektas), todėl paviršiaus temperatūra siekia 467°C. Žaibai Veneroje – kasdienybė.

  7. Veneros atmosfera Veneroje beperstojo pučia stiprus rytų vėjas (išorinių debesųaukštyje greitis iki 100m/s,paviršiuje – apie 2m/s), vykstanuolatinė atmosferos cirkuliacija, dėl totemperatūra beveik vienoda visojeplanetoje ir nepriklauso nei nuo geografinės platumos, nei paros laiko.Atmosferos slėgis planetos paviršiujebeveik 100 kartų didesnis nei Žemėje (~9MPa).Veneroje nėra metų laikų, nesjos sukimosi ašis beveik statmena orbitos plokštumai.

  8. Paviršius Beveik visame Veneros paviršiuje pastebimi vulkaninio aktyvumo požymiai. Apskritai, Veneroje yra keletą kartų daugiau ugnikalnių nei Žemėje, o taip pat 167 gigantiški ugnikalniai, kurių skersmuo didesnis nei 100 km. Veneros reljefas gana plokščias, apie 63% planetos paviršiaus ploto užima kalvotos lygumos. Jose stūkso ugnikalniai apirusiais krateriais ir nuolaidžiais šlaitais. Didžiausio, Mid, kraterio skersmuo 270 km.

  9. Paviršius Aukščiausia Veneros vieta – apie 10 km aukščio Maksvelio kalnai. Apskritai, Veneroje yra keletą kartų daugiau ugnikalnių nei Žemėje. Patikima informacija apie Veneros paviršių gaunama tik nuo 1962 m. kosminiais aparatais. Venera bei Marsas yra vienos iš smarkiausiai tyrinėtų Saulės sistemos planetų. http://www.youtube.com/watch?v=ro-EG0ZCvKE&feature=related

  10. Veneros žemėlapis

  11. Vidinė sandara Apie Veneros vidinę sandarą žinoma ganėtinai mažai, tačiau, kaip ir kitos panašios planetos, turi branduolį, mantiją ir plutą. Spėjama, kad Venera turi ~2800km spindulio metalinį branduolį, ~3200km storio silikatinę mantiją ir ~16km bazaltinę plutą. Dėl palyginti mažo sukimosi greičio magnetinis laukas nesusidaro.

  12. Orbita ir sukimasis Venera skrieja aplink Saulę vidutiniškai nutolusi apie 106 milijonus km ir pilną ratą apskrieja per 224,7 Žemės dienas. Kaip ir visos planetų orbitos, Veneros orbita yra elipsės formos, tačiau labai artimos apskritimui, orbitos ekscentricitetas (suplokštėjimas) mažesnis nei 1 %. Kai Venera atsiduria tarp Žemės ir Saulės, ši padėtis vadinama apatine jungtimi, mažiausias atstumas tarp planetų tampa apie 40 milijonų km. Ši apatinė jungtis kartojasi kas 584 Žemės dienas.Aplink savo ašį Venera apsisuka kartą per 243 Žemės dienas – tai lėčiausias apsisukimo periodas visoje Saulės sistemoje. Ties pusiauju Veneros sukimosi apie ašį greitis siekia 6,5 km/h (palyginimui Žemės sukimosi greitis ties pusiauju 1600 km/h). Stebėtojui, esančiam Veneroje, Saulė patekėtų vakarų pusėje, o leistųsi rytuose kas 116,75 Žemės dienos. Veneros metai trunka 0,92 Veneros dienos.

  13. Orbita ir sukimasis Jei būtų stebima iš Saulės šiaurinio ašigalio, visos Saulės sistemos planetos skrietų kryptimi prieš laikrodžio rodyklės sukimo kryptį, taip pat ir suktųsi apie savo ašį prieš laikrodžio rodyklę, tačiau vienintelė Venera apie savo ašį suktųsi laikrodžio rodyklės kryptimi. http://www.youtube.com/watch?v=_kNFwzLXYGk&feature=related

  14. Veneros palydovai Venera palydovų (mėnulių) neturi, tačiau dabar aplink ją sukasi asteroidas 2002 VE68. Vieną iš anomalaus Veneros sukimosi aplink savo ašį paaiškinimų pateikė Alex Alemi ir David Stevenson iš Kalifornijos Technologijos instituto. Jie teigia, kad Saulės sistemos susiformavimo pradžioje Venera greičiausiai turėjo bent jau vieną didelį mėnulį, susiformavusį smūgio į planetą metu. Maždaug po 10 milijonų metų kitas susidūrimas su planeta pakeitė planetos sukimosi apie savo ašį kryptį. Po to mėnulis spiraline trajektorija priartėjo ir susiliejo su Venera.

  15. Veneros palyginimas su Žeme

  16. Gimimo diena: gegužės 19 diena Amžius:Žemėje - 16 metų(6095,42 dienos) Veneroje - 27 metai Svoris: Žemėje – 56 kg Veneroje – 50,4 kgLaura Gimimo diena: balandžio 11 diena Amžius: Žemėje - 16 metų (6133,42 dienos) Veneroje - 27 metai Svoris: Žemėje – 60 kg Veneroje – 54 kg Justina Tai įdomu Šiandien sausio 22 diena

  17. Tai įdomu • Veneros astronominis simbolis♀, arba rankinio veidrodžio – moteriškumo ypatybių emblemos – atvaizdas. • 2004 m. birželio 8 d. Lietuvoje buvo matomas labai retas astronominis reiškinys – Veneros praėjimas pro Saulės diską (tranzitas), kuris truko 6 h ir 3 min. Veneros tranzitai vyksta poromis periodiškai. Kiti tranzitai bus matomi 2012 ir 2117 metais. (1 pav.) • Venera – daugiausiai lietuviškų pavadinimų turintis dangaus kūnas. • Egzistuoja nedidelė tikimybė, jog po kelių milijardų metu Žemė susidurs su Venera. (2 pav.) • 2020 – 2025 m. NASA planuoja surengti kompleksinę Veneros tyrimų ekspediciją • Pirmoji nepilotuojama misija į Venerą, ir apskritai pirmoji misija į kitą planetą, buvo „Venera 1“, paleista 1961 m. vasario 12 d. (3 pav.) 1 pav. 2 pav. 3 pav.

  18. Naudota literatūra • „Mokslas ir visata”, 1990 metai, Vilnius • Vladas Valentinavičius „Fizika 10”, 2006 metai, Kaunas • „Mokinio žinynas”, 2011 metai, Vilnius • http://lt.wikipedia.org/wiki/Venera_(planeta) • http://lt.wikipedia.org/wiki/Veneros_atmosfera • http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/straipsnis?name=straipsnis-6830 • http://astro.res.lt/planet/vener/venfot.htm • http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/straipsnis-7924/straipsnis?name=straipsnis-7924&l=2&p=1 • http://www.wingmakers.co.nz/universe/solar_system/Venus.html

  19. Ačiū už dėmesį! 

More Related