220 likes | 443 Views
NEPLYN Ų KIRTIM Ų KOKYB Ė. PLYNŲ IR NEPLYNŲ KIRTIMŲ SANTYKIS PAGRINDINIO NAUDOJIMO KIRTIMUOSE. LIETUVOJE TAIKOMI AR TAIKYTINI NEPLYN Ų KIRTIMŲ BŪDAI.
E N D
PLYNŲ IR NEPLYNŲ KIRTIMŲ SANTYKISPAGRINDINIO NAUDOJIMO KIRTIMUOSE
LIETUVOJE TAIKOMI AR TAIKYTINI NEPLYNŲ KIRTIMŲ BŪDAI • Tipiški atvejiniai kirtimai, kurie vykdomi aukšto skalsumo medynuose, kuriuose nėra pakankamo pomiškio kiekio tačiau norima iššaukti jo atsiradimą kirtimų metu. • Supaprastinti atvejiniai kirtimai medynuose, kuriuose yra reikiamas pomiškio kiekis. • Dviejų atvejų (B. Labanausko) supaprastinti atvejiniai kirtimai pušynuose vykdomi tikslu iššaukti pušies savaiminį žėlimą. • Supaprastinti atvejiniai kirtimai pagrindinių medžių rūšių medynuose su 2-5 dalimisdrebulės ir baltalksnio vykdomi tikslu sunaikinti minkštųjų lapuočių atžalas.
Dviejų ciklų atvejiniai kirtimai vykdomi minkštųjų lapuočių medynuose su antruoju eglės ardu, kurio skalsumas ne mažesnis kaip 0,4. • Ilgalaikiai atvejiniai kirtimai vykdomi medynuose, kuriuose, esant brandžiai vyraujančiai medžių rūšiai, medyno sudėtyje yra 4 ir daugiau dalių nebrandžių medžių rūšių iki kurių brandos liko ne mažiau kaip 20 metų. • Grupiniai atvejiniai ir grupiniai atrankiniai kirtimai vykdomi medynuose, kur pomiškis yra išsidėstęs grupėmis. • Laisvi atrankiniai kirtimai vykdomi dažniausiai įvairiaamžiuose medynuose, nors gali būti vykdomi ir vienaamžiuose, su tikslu po kirtimų suformuoti įvairiaamžius medynus.
Neplynų kirtimų dalis (procentais) 2005-2007 m. miškų urėdijose
Neplynų pagrindinių kirtimų pasiskirstymas pagal kirtimo rūšis ir būdus
NEPLYNŲ KIRTIMŲ KOKYBĘ LEMIANTYS BENDRIEJI VEIKSNIAI • Taksacinių darbų kokybė • Girininkų kvalifikacija ir atsakomybė • Neplynų kirtimų apimčių projektavimas
Supaprastintų ir dviejų ciklų atvejinių kirtimų prastą ar prastoką kokybę lemiantys veiksniai • Kirtimai vykdomi medynuose, kuriuose nėra reikiamo pomiškio kiekio arba yra per žemas antro ardo skalsumas. • Kirtimai vykdomi medynuose su aiškiai išreikštu pomiškio grupiniu išdėstymu. • Kirtimai vykdomi medynuose, kur vienoje sklypo dalyje pomiškio pakanka, o kitoje jo aiškiai trūksta. • Neteisingai parenkamas pirmojo ardo kirtimo intensyvumas, po kirtimo paliekant 0,2 ar net 0,1 skalsumą. • Blogai atrenkami paliekami ir kertami medžiai.
Dviejų atvejų kirtimų pušynuose prastą ar prastoką kokybę lemiantys veiksniai 1. Nepakankamas pušies žėlimas. Jo priežastys. • blogai mineralizuota dirva • kirtimas vykdytas ne sėkliniais metais • kirtimai vykdyti derlingose (Nc) augavietėse • kirtimai vykdyti medynuose, kur buvo lendrūno židiniai • paliktas per didelis pušų skaičius ir grupinis jų išdėstymas
Ilgalaikių atvejinių kirtimų prastą ar prastoką kokybę lemiantys veiksniai • Medynų rūšinė sudėtis neleido vykdyti ilgalaikių atvejinių kirtimų. • Paliktas per mažas (0,3-0,4) medynų skalsumas. • Grupinis brandžių medžių iškirtimas. • Ilgalaikiams, o kartais atrankiniams kirtimams priskirta brandžių medžių iškirtimas iš nebrandaus miško.
Grupinių atvejinių ar grupinių atrankinių kirtimų prastą ar prastoką kokybę lemiantys veiksniai • Kirtimai vykdomi medynuose esant neryškiam pomiškio išsidėstymo grupiškumui. • Kirtimai atliekami medynuose, kur yra lendrūno židiniai. • Medynai išretinami per daug intensyviai, be jokios sistemos.
Atvejinių kirtimų dėl drebulės ar baltalksnio prastą ar prastoką kokybę lemiantys veiksniai • Kirtimai vykdyti medynuose esant aiškiai netolygiam drebulės išsidėstymui. • Per didelis kirtimo intensyvumas. Abiems atvejais drebulės atžalos nesunyko.
Tipiškų atvejinių ir atrankinių kirtimų prastą ar prastoką kokybę lemiantys veiksniai • Kirtimai vykdyti netinkamuose medynuose vien todėl, kad ten juos suprojektavo miškotvarka. • Kirtimai vykdyti neturint konkretaus tikslo ir minties.
PAGRINDINIŲ KIRTIMŲ BŪDO PARINKIMAS BERŽYNUOSE, DREBULYNUOSE IR BALTALKSNYNUOSE