LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

1. LIETUVOS MOKINIŲ INFORMAVIMO IR TECHNINĖS KŪRYBOS CENTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA KAIP TEISINGAI PEREITI KELIĄ SKAIDRIŲ RINKINYS Parengė: L. Šembergė Vilnius, 2011

2. TURINYS • Kaip eiti per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją? Pirmyn  • Kaip eiti per šviesoforu reguliuojamą sankryžą? Pirmyn  • Kaip eiti per kelią, kai važiuojamojoje dalyje ta pačia kryptimi yra dvi ir daugiau eismo juostų? Pirmyn  • Kaip eiti per kelią ne gyvenvietėje? Pirmyn  • Kaip nueiti iki autobuso, stovinčio kitoje kelio pusėje? Pirmyn  • Kaip eiti per kelią išlipus iš autobuso? Pirmyn  • Kelių eismo taisyklių SĄVOKOS Pirmyn 

3. KAIP eiti PER nereguliuojamą pėsčiųjų perėją?

4. KAIP EITI PER NEREGULIUOJAMĄ PĖSČIŲJŲ PERĖJĄ? (A)Susirandu pėsčiųjų perėją. B A (B) Sustoju toliau nuo važiuojamosios dalies krašto dešinėje pėsčiųjų perėjos pusėje.

5. KAIP EITI PER NEREGULIUOJAMĄ PĖSČIŲJŲ PERĖJĄ? Pasižiūriu į kairę pusęir įsiklausau. Jeigu atvažiuoja transporto priemonė, aš ją praleidžiu.

6. KAIP EITI PER NEREGULIUOJAMĄ PĖSČIŲJŲ PERĖJĄ? Pasižiūriu į dešinę pusęir įsiklausau. Jeigu atvažiuoja transporto priemonė, aš ją praleidžiu.

7. ,jei kitų transporto priemonių arti nėra, dar kartą pažiūriu į kairę pusę ir įsiklausau, nes, kol žiūrėjau į dešinę, galėjo atvažiuoti kita transporto priemonė. KAIP EITI PER NEREGULIUOJAMĄ PĖSČIŲJŲ PERĖJĄ? STEBIU 

8. KAIP EITI PER NEREGULIUOJAMĄ PĖSČIŲJŲ PERĖJĄ? (A) Įsitikinęs, kad , einu stebėdamas kairę kelio pusę. A B (B) Nepriėjęs kelio vidurio, pažvelgiu į dešinę pusę. Jeigu saugu, einu per kelią stebėdamas dešinę pusę. SAUGU 

9. KAIP EITI PER NEREGULIUOJAMĄ PĖSČIŲJŲ PERĖJĄ? Per kelią einu tiesiai normaliu žingsniu, klausydamasis ir stebėdamas aplink vykstantį eismą. Mokinys negali eiti įstrižai perėjos, peržengti pėsčiųjų perėjos ribų. Mokinys turi žinoti, kad einant svarbu pasižiūrėti sau po kojomis, kad nepargriūtų. Mokinys turi žinoti,kad negalima delsti, stoviniuoti ar bėgti per kelią.

10. KAIP EITI PER NEREGULIUOJAMĄ PĖSČIŲJŲ PERĖJĄ? STEBIU(gali būti įvairios situacijos): • transporto priemonių nėra; • atvažiuojančios transporto priemonės dar toli ir važiuoja tokiu greičiu, kad nespės priartėti prie manęs. Mokinys įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų važiavimo greitį, įsitikina savo saugumu. • Įsiklausau ar neatvažiuoja spec. tarnybų (gaisrinės, greitosios pagalbos, policijos), ar kitos transporto priemonės, važiuojančios dideliu greičiu, nes jų vairuotojai gali manęs nepastebėti. [Atgal į peržiūrą ]

11. KAIP EITI PER NEREGULIUOJAMĄ PĖSČIŲJŲ PERĖJĄ? Mokinys sako, kad SAUGU,kai nemato atvažiuojančių transporto priemonių, arba jos yra dar toli – įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį. Mokinys turi žinoti, kad, nespėjęs pereiti važiuojamosios dalies, neturi blaškytis , o ramiai stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. [Atgal į peržiūrą ]

12. KAIP eiti PER šviesOforU reguliuojamą sankryžą?

13. KAIP EITI PER ŠVIESOFORU REGULIUOJAMĄ SANKRYŽĄ? (A) Susirandu šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją. (B) Sustoju prie pėsčiųjų perėjos dešinėje pusėje toliau nuo važiuojamosios dalies krašto, o kur pėsčiųjų perėjos nėra – prie šaligatvio kelkraščio linijos. B A

14. KAIP EITI PER ŠVIESOFORU REGULIUOJAMĄ SANKRYŽĄ? (A) Sulaukiu žalio šviesoforo signalo, leidžiančio eiti per kelią, ir įvertinu, ar eiti saugu. Žinau, kad draudžiama eiti per kelią, kai įjungtas raudonas ar geltonas šviesoforo signalai. A

15. KAIP EITI PER ŠVIESOFORU REGULIUOJAMĄ SANKRYŽĄ? 1. Pasižiūriu į kairę ir įsiklausau. 3. Pasižiūriu į šoninius kelius ir įsiklausau. 2. Pasižiūriu į dešinę ir įsiklausau.

16. KAIP EITI PER ŠVIESOFORU REGULIUOJAMĄ SANKRYŽĄ? Įsiklausau,ar neatvažiuoja spec. tarnybų (gaisrinės, greitosios pagalbos, policijos) automobiliai, nes su švyturėliais jiems leidžiama važiuoti ir kai įjungtas raudonas šviesoforo signalas. Važiuodami greitai, jie gali manęs nepastebėti. Žinau, kad per važiuojamąją dalį turiu eiti tiesiai, ne įstrižai, klausydamasis, nedelsti ir nestoviniuoti.

17. KAIP EITI PER ŠVIESOFORU REGULIUOJAMĄ SANKRYŽĄ? (A) Įsitikinęs,kad saugu, einu stebėdamas kairiąją kelio pusę ir šviesoforą. (B) Dar nepriėjęs kelio vidurio, pažvelgiu į šviesoforą. Jeigu signalas nepasikeitė, t.y. įjungta žalia šviesa, einu per kelią stebėdamas dešinę pusę. Mokinys turi žinoti, jog turi pažvelgti į kelią (prieš save po kojomis), kad už ko nors neužkliūtų ir nepargriūtų. A B

18. KAIP EITI PER ŠVIESOFORU REGULIUOJAMĄ SANKRYŽĄ? JEIGU, NEPRIĖJUS KELIO VIDURIO, ĮSIJUNGĖ RAUDONAS ARBA GELTONAS ŠVIESOFORO SIGNALAS, AR PAMATAU ATVAŽIUOJANČIĄ IR NESTOJANČIĄ TRANSPORTO PRIEMONĘ, ką aš darau?

19. KAIP EITI PER ŠVIESOFORU REGULIUOJAMĄ SANKRYŽĄ? A B Nesiblaškau, ramiai sustoju saugumo salelėje (A) arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos (B), skiriančios priešingų krypčių transporto srautus ir laukiu, kol įsijungs žalias šviesoforo signalas (transporto priemonė sustos ar pravažiuos). Mokiniai turi žinoti, jei, pradėjus eiti už vidurio linijos, įsijungė geltonas šviesoforo signalas, pėsčiasis turi baigti eiti per kelią. Negalima grįžti atgal prie vidurio linijos.

20. KAIP EITI PER ŠVIESOFORU REGULIUOJAMĄ SANKRYŽĄ? Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad įjungtas žalias šviesoforo signalas ir eiti saugu. Stebėdamas dešinę pusę pereinu kelią. Mokinys turi žinoti, kad ne visuomet transporto priemonių nebus. Galima eiti tik įvertinus atvažiuojančių transporto priemonių važiavimo greitį bei atstumą iki jų ir įsitikinti, kad eiti saugu.

21. KAIP eiti PER kelią Ne gyvenvietėje?

22. KAIP EITI PER KELIĄ NE GYVENVIETĖJE? Sustoju toliau nuo važiuojamosios kelio dalies krašto. PASIRENKU VIETĄ, KUR GALIMA EITI PER KELIĄ NE GYVENVIETĖJE. Tai vieta, kur gerai matomas kelias į abi puses – nėra kelio vingių, įkalnių, nuokalnių, krūmų, stovinčių automobilių, reklaminių stendų.

23. KAIP EITI PER KELIĄ NE GYVENVIETĖJE? (A) Pasižiūriu į kairę pusę ir į šoninius kelius (jeigu jų yra), įsiklausau. (B) atvažiuojančią transporto priemonę. Aš ją praleidžiu. A B STEBIU 

24. KAIP EITI PER KELIĄ NE GYVENVIETĖJE? (B) atvažiuojančią transporto priemonę. Aš ją praleidžiu. (A) Pasižiūriu į dešinę pusę ir į šoninius kelius (jeigu jų yra), įsiklausau. A B STEBIU 

25. KAIP EITI PER KELIĄ NE GYVENVIETĖJE? STEBIU(gali būti įvairios situacijos): • transporto priemonių nėra; • atvažiuojančios transporto priemonės dar toli ir važiuoja taip, kad nespės priartėti prie manęs. Mokinys įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių bei transporto priemonių važiavimo greitį. Žinau, kad ne gyvenvietėje transporto priemonės važiuoja didesniu greičiu negu gyvenvietėje ir vairuotojas gali manęs nepastebėti, todėl reikia praleisti ir tas, kurios atrodo dar toli. [Atgal į peržiūrą ]

26. KAIP EITI PER KELIĄ NE GYVENVIETĖJE? Įsitikinęs, kad eiti saugu, įžengiu į važiuojamąją dalį. Einu visą laiką stebėdamas kelią. Mokinys, eidamas per kelią ne gyvenvietėje, būtinai turi dairytis – žiūrėti į abi puses ir šoninius kelius. 4 3 1 2

27. KAIP EITI PER KELIĄ NE GYVENVIETĖJE? EINU PER KELIĄ TIESIAI, STAČIU KAMPU, NORMALIU ŽINGSNIU, KLAUSYDAMASIS. Mokinys turi žinoti, kad negalima delsti, stoviniuoti, bėgti per kelią. KELIĄ TURIU STENGTIS PEREITI IŠ KARTO, NESUSTODAMAS JO VIDURYJE. Mokinys turi įsidėmėti, kad, įžengdamas į važiuojamąją dalį ne gyvenvietėje, turi būti įsitikinęs, jog suspės pereiti kelią, kolautomobiliai iki šios vietos neprivažiuos.

28. KAIP nueiti iki autobuso, Stovinčio kitoje kelio pusėje?

29. KAIP NUEITI IKI AUTOBUSO STOVINČIO KITOJE KELIO PUSĖJE? AUTOBUSAS KITOJE KELIO PUSĖJE, TODĖL SVARBIAUSIA SAUGIAI IKI JO NUEITI. Ką aš darau? Neskubu, nebėgu per kelią,nes galiu nepastebėti kitomis eismo juostomis važiuojančių transporto priemonių. Jeigu autobusas toli ir netrukus gali nuvažiuoti, perėjęs kelią, stotelėje palauksiu kito. SAUGIAI PEREITI KELIĄ GALIU Pirmyn 

30. KAIP eiti PER kelią Išlipus iš autobuso?

31. KAIP EITI PER KELIĄ IŠLIPUS IŠ AUTOBUSO? Ne gyvenvietėje, kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, paėjėsiu prieš transporto važiavimo kryptį iki tokios vietos, kur kelias gerai matomas į abi puses. Mokinys turi žinoti, kad griežtai draudžiama eiti pro autobuso priekį ar galą. SAUGIAI PEREITI KELIĄ GALIU Pirmyn 

32. NE GYVENVIETĖJE: • pasirinkus vietą, kur kelias gerai matomas į abi puses. • GYVENVIETĖJE: • nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, • šviesoforu reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, • požeminėje pėsčiųjų perėjoje, • perėjoje virš kelio. SAUGIAI PEREITI KELIĄ GALIMA Pirmyn  Pirmyn  Pirmyn 

33. KAIP eiti PER KELIĄ, kai važiuojamoJe dalyje ta pačia kryptimi yra dvi ir daugiau eismo juostų?

34. KAIP PEREITI KELIĄ, KAI VAŽIUOJAMOJOJE DALYJE TA PAČIA KRYPTIMI YRA DVI IR DAUGIAU EISMO JUOSTŲ? Pažiūriu į kairę pusę ir įsiklausau. Sustoju toliau nuo važiuojamosios dalies krašto dešinėje pėsčiųjų perėjos pusėje. Susirandu pėsčiųjų perėją.

35. KAIP PEREITI KELIĄ, KAI VAŽIUOJAMOJOJE DALYJE TA PAČIA KRYPTIMI YRA DVI IR DAUGIAU EISMO JUOSTŲ? • Mokinys turi žinoti, kad kelyje, kuriame ta pačia kryptimi yra dvi ir daugiau eismo juostų, • jis privalo būti itin dėmesingas, • nes pėsčiajam čia yra daugiau pavojų: • vienu metu pravažiuoja daugiau automobilių; • eidamas per tokį kelią, važiuojamoje dalyje pėsčiasis užtrunka ilgesnį laiką.

36. KAIP PEREITI KELIĄ, KAI VAŽIUOJAMOJOJE DALYJE TA PAČIA KRYPTIMI YRA DVI IR DAUGIAU EISMO JUOSTŲ? Matau, kad pirmąja eismo juosta važiuojanti transporto priemonė sustoja mane praleisti. Įsiklausau. Jeigu saugu, stebėdamas kairiąją pusę įžengiu į važiuojamąją dalį tiek, kad matyčiau antra eismo juosta atvažiuojančias transporto priemones. Turiu būti atsargus, praėjęs vieną - stabteliu ir įsitikinu, kad antra eismo juosta važiuojanti transporto priemonė taip pat mane praleidžia.

37. KAIP PEREITI KELIĄ, KAI VAŽIUOJAMOJOJE DALYJE TA PAČIA KRYPTIMI YRA DVI IR DAUGIAU EISMO JUOSTŲ? Dar nepriėjęs kelio vidurio, pažvelgiu į dešinę. Jeigu saugu, einu tiesiai, normaliu žingsniu, klausydamasis.

38. SĄVOKOS Vairuotojas Asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams gali būti prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal Kelių eismo taisyklėse apibrėžtus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Pėsčiasis Asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo. Eismo dalyvis Kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).

39. SĄVOKOS Kelias Eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Pėsčiųjų perėja Važiuojamojoje dalyje esanti pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią. Šaligatvis Pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos.

40. SĄVOKOS Kelkraštis Šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat danga kaip važiuojamoji dalis ar kitokia arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų ar dviračių taku. Dviračių takas Dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti kelio ženklu „Dviračių takas“, kuriuose motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio ženklais arba kelio inžinerinėmis priemonėmis. Pėsčiųjų takas Pėstiesiems skirta kelio dalis arba takas, pažymėti atitinkamais kelioženklais „Pėsčiųjų takas“ arba „Pėsčiųjų ir dviračių takas“

41. SĄVOKOS Sankryža Kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, leidžiančios eismui judėti nuo vieno kelio prie kito. Pagrindinis kelias Kelias, pažymėtas ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“ kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su danga (betonas, asfaltas, skalda, žvyras, grindinys) kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.

42. SĄVOKOS Skiriamoji kelio juosta Konstrukcinis kelio elementas (apželdintas veja, želdiniais arba su kelio danga, kurioje įrengti apsauginiai atitvarai), skiriantis gretimas važiuojamąsias dalis ir nenumatytas transporto priemonėms važiuoti arba sustoti (stovėti). Eismo juosta Kelių horizontaliojoženklinimo linijomis ir(arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. Važiuojamoji kelio dalis Kelio dalis transporto priemonėms važiuoti. Kelias gali turėti keletą važiuojamųjų dalių, atskirtų viena nuo kitos skiriamosiomis juostomis arba esančių skirtingame lygyje.

43. SĄVOKOS Transporto priemonė Priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. Automobilis Bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Prie automobilių taip patpriskiriami troleibusai, nebėginės elektrinės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais. Prie automobiliųnepriskiriami motociklai, lengvieji keturračiai motociklai,keturračiai motociklai, mopedai, traktoriai ir savaeigės mašinos. Mokyklinis autobusas Geltonas skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai) specialiu maršrutu.

44. SĄVOKOS Dviratis Ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma tik ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami. Maršrutinė transporto priemonė (maršrutis transportas) Viešojo transporto priemonės (autobusai, troleibusai, maršrutiniai taksi), kuriomis reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokykliniai autobusai. Specialiosios transporto priemonės Operatyvinių tarnybų ir kitos transporto priemonės su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais.

45. SĄVOKOS Kelio ženklas Kelių eismo taisyklėse nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija. Kelio ženklams taip pat priskiriami kintamos informacijos kelio ženklai. Tamsusis paros metas Laiko tarpas nuo saulėlydžio iki saulėtekio. Blogas matomumas Meteorologinių ar kitų reiškinių lemiamaskelio matomumas mažesniu kaip 300 m atstumu, neatsižvelgiant į kelio parametrus. Eismo įvykis Įvykiskelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

46. SĄVOKOS Gyvenvietė Namų pristatyta teritorija, kurioje galioja papildomi kelių eismo reikalavimai irkurios pradžioje keliai pažymėti kelio ženklu „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga“. Gyvenamoji zona Kelias ar teritorija, kurių pradžia pažymėta kelioženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga – „Gyvenamosios zonos pabaiga“.