STUDIJAS REGLAMENTUOJANČIŲ APRAŠŲ KITOSE VALSTYBĖSE STUDIJ OS TARPINĖ ATASKAITA (1)

1. STUDIJAS REGLAMENTUOJANČIŲ APRAŠŲ KITOSE VALSTYBĖSE STUDIJOSTARPINĖ ATASKAITA (1)

2. STUDIJOS RENGĖJŲ GRUPĖ • Prof. dr. Pranas Žiliukas, Kauno technologijos universitetas (grupės vadovas) • Prof. dr. Raimonda Brunevičiūtė, Kauno medicinos universitetas • Jolita Butkienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas • Prof. habil. dr. Rimantas Jankauskas, Vilniaus universitetas • Doc. dr. Daiva Lepaitė, Vilniaus universitetas • Rita Liepuonienė, Vilniaus kolegija • Dr. Mindaugas Misiūnas, Kauno kolegija • Prof. habil. dr. Vytautas Mizaras, Vilniaus universitetas • Prof. habil. dr. Kęstutis Pukelis, Vytauto Didžiojo universitetas • Doc. dr. Berita Simonaitienė, Kauno technologijos universitetas • Doc. dr. Antanas Smetona, Vilniaus universitetas

3. STUDIJOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Bendrasis studijos tikslas – nustatyti kaip kitose valstybėse yra reglamentuojamos aukštojo mokslo studijos atsižvelgiant į jų rūšį bei pakopą, kokio lygmens dokumentais nustatomi reikalavimai studijų programoms, kokiais principais sudaromi studijas reglamentuojantys dokumentai bei kokia jų sandara bei pateikti siūlymus, kaip turėtų būti reglamentuojamos studijos Lietuvos Respublikoje. Studijos uždaviniai: 1. Nustatyti studijų reglamentavimo metodologinius parametrus, kurie tampa pagrindiniais įvairių šalių patirties analizės objektais; 2. Nustatyti studijas reglamentuojančių aprašų sandarą ir paskirtį atskirų šalių aukštojo mokslo sistemoje; 3. Atlikti studijų programų reikalavimus ir krypčių aprašus reglamentuojančių nacionalinių dokumentų ir veikiančios praktikos analizę; 4. Pateikti pasiūlymus dėl Lietuvos studijas reglamentuojančių aprašų sistemos rengimo.

4. STUDIJOS TURINYS (1) ĮVADAS 1. STUDIJAS REGLAMENTUOJANČIŲ APRAŠŲ PASKIRTIES IR TURINIO TYRIMO METODOLOGIJOS SUDARYMAS IR TYRIMAS 1.1. Studijų reglamentavimo mechanizmų tyrimo metodika 1.2. Bendroji Europos Sąjungos politika teikiamo išsilavinimo kokybei įvairiose studijų pakopose ir studijų kryptyse užtikrinti 1.3. Studijų pakopų ir krypčių aprašų metodologiniai parametrai 2. STUDIJAS REGLAMENTUOJANČIŲ APRAŠŲ SANDARA IR PASKIRTIS ATSKIRŲ ŠALIŲ AUKŠTOJO MOKSLO SISTEMOJE 2.1. Jungtinės Karalystės patirtis 2.2. Nyderlandų patirtis 2.3. Norvegijos patirtis 2.4. Airijos patirtis 2.5. Suomijos patirtis 2.6. Prancūzijos patirtis 2.7. Vokietijos patirtis 2.8. Australijos patirtis 2.9. JAV patirtis 2.10. Kitų šalių patirtys (Estijos ir kt) 2.11. Studijas reglamentuojančių aprašų sampratos, paskirties ir sandaros įvairiose šalyse apibendrinimas

5. STUDIJOS TURINYS (2) 3. STUDIJŲ PROGRAMŲ REIKALAVIMUS IR KRYPČIŲ APRAŠUS REGLAMENTUOJANČIŲ NACIONALINIŲ DOKUMENTŲ IR VEIKIANČIOS PRAKTIKOS ANALIZĖ 3.1. Aprašų paskirtis šalies aukštąjį mokslą reglamentuojančiuose teisės aktuose 3.2. Bendrieji studijų programų reikalavimai 3.3. Studijų krypčių reglamentai 3.4. Studijų krypčių reglamentų kūrimo ir taikymo praktikos analizė 4. PASIŪLYMAI LIETUVOS STUDIJAS REGLAMENTUOJANČIŲ APRAŠŲ SISTEMAI RENGTI 4.1. Nacionalinės aprašų sąrangos rengimo principai 4.2. Grupinio ekspertinio interviu ir kitų tyrimų rezultatai 4.3. Siūlymai (diskusijos) dėl nacionalinės aprašų sąrangos IŠVADOS LITERATŪRA PRIEDAI

6. Klasikinė studijų kokybės priežiūros grandinė(pagal Martin Prchal, 2009)

7. Kas dar rūpinasi studijų kokybe?

8. Studijoje atliekamų tyrimų loginė schema

9. ES STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO POLITIKA

10. KVALIFIKACIJŲ LYGIŲ RODIKLIAI (Vokietijos nacionalinės kvalifikacijų sistemos kūrimo patirtis) Pastaba. “Tuning” projekte kompetencijos skiriamos į specialiąsias dalykines ir bendrąsias, pastarosios skaidomos į instrumentines, tarpasmenines ir sistemines.

11. Studijų reglamentavimo parametrų metodologinis pagrindimas (1) Analizuojama: • Studijų pakopos (Level) sampratų įvairovė ir lyginimas bei pakopų aprašų parametrai. • Studijų pakopų aprašų ir rodiklių pagrindimo metodologija pagal Joint Quality Initiative grupę. • „Tuning“ projekto metodologija. • Delft ir Eindhoveno technologijos universitetų bei Twente universiteto kriterijai bakalauro ir magistrantūros studijų turiniui. • Europos kvalifikacijų sąrangos (EQF) metodologija. • Kompetencijų susiejimas su studijų rezultatais (teisės aktuose ir mokslinėje literatūroje).

12. Studijų reglamentavimo parametrų metodologinis pagrindimas (2) Studijų pakopų aprašai pateikiami įvairia struktūra, forma ir net stiliumi, nes juose gali būti akcentuojami skirtingi dalykai. Dauguma studijų pakopų aprašų pasižymi tais pačiais parametrais, kurie nusako: • žinių ir supratimo sudėtingumą; • pažintinių įgūdžių standartus, tokių kaip analizė, sintezė, vertinimas ir pan.; • kitus įgūdžius, įvardinamus kaip bendrieji (generic), raktiniai (key), esminiai (core), pagrindiniai (underpinning), perkeliamieji (transferable) ir pan.; • labiau praktinius įgūdžius, tokius kaip IT įgūdžiai. Pastaruoju metu dauguma studijų pakopų aprašų dar papildomi atsakomybės ir savarankiškumo (autonomijos) dimensijomis, kurios nusako reikalaujamą iš studento atsakomybės ir savarankiškumo lygį studijų procese, todėl studijų pakopų aprašų sandara dar papildoma tokiais parametrais kaip studento elgsena studijų procese: • numatomas studento atsakomybės lygmuo; • studento savarankiškumo arba autonomijos lygmuo; • būtinas vadovavimo studentui lygmuo.

13. Studijų reglamentavimo parametrų metodologinis pagrindimas (3) Kompetencijų susiejimas su studijų rezultatais yra labai svarbi aprašų rengimo sritis. Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad kompetencijos sąvoka yra miglota „fuzzy concept“. Kompetencija vienų autorių tapatinama su kompetentingumu („competence“), kitų su reikalavimu, formuluojamu profesijos standarte ar krypties reglamente („competency“). Paprastai kompetentingumas apibrėžiamas dvejopai: viena vertus, kaip žinių ir įgūdžių visuma, kita vertus, kaip tam tikras autonomijos ir atsakomybės lygmuo (level). Analizuojant studijų rezultato („learning outcome“) sąvoką visi tyrėjai yra žymiai vienodesnės nuomonės dėl jos sampratos nei kompetencijos/ kompetentingumo reiškinių atveju. Pirma, visi autoriai sutinka, kad studijų rezultatas yra švietimo sistemos kategorija. Antra, absoliuti dauguma tyrėjų (Adam S., 2004; 2007; Gosling D. ir Moon J., 2001; Moon J., 2002; Kennedy D. 2007 ir kiti) sutaria, kad studijų rezultatai („learning outcomes“) yra teiginiai, kurie nusako numatymą, „ką studentas žinos, supras ir/arba gebės pademonstruoti studijų periodo pabaigoje“.

14. Užsienio valstybių studijų reglamentavimo patirties analizė Analizuota studijas reglamentuojančių aprašų: a) įvairovė ir aprašų tipai (ar šalyje yra aprašyti kvalifikaciniai reikalavimai skirtingų pakopų studijas baigusiems asmenims, ar šalyje yra aprašyti kvalifikaciniai reikalavimai ir studijų rezultatai, siejami su studijų kryptimis (objektu), ar yra aprašyti reikalavimais studijų programoms): b) aprašų sandara ir detalumas (kaip detaliai yra aprašomi reikalavimai); c) studijas reglamentuojančių dokumentų santykis su tose valstybėse esančia studijų vertinimo ir akreditavimo sistema; d) reglamentavimo lygis (kas ir kokio lygio teisės aktais, ar kitais dokumentais nustato reikalavimus studijų programoms, tvirtina kitus studijas reglamentuojančius aprašus, kurias studijas (pagal pakopas, tipą ar rūšį) ir kaip tie aprašai reglamentuoja (reikalavimai studijų sričiai, krypčiai, šakai, konkrečiai programai ar kt.)); e) aprašų sąryšis su nacionaline kvalifikacijų sąranga.

15. JUNGTINĖS KARALYSTĖS PATIRTIS

16. JK aukštąjį mokslą reguliuojantys norminiai aktai: • Švietimo reformos įstatymas 1988(Education Reform Act, Part II, Higher and Further Education) –apibrėžiami laipsniai, institucijos teikiančios laipsnius, programos ir t.t.). • Švietimo įstatymas 1997Education Act (įsteigiama Kvalifikacijų ir Curriculum institucija (The Qualifications and Curriculum Authority (QCA) ir apibrėžiamos jos funkcijos: informuoti Secretary of State apie kvalifikacijas teikiančias programas, teikti paramą kursų teikėjams siekiant standartų, kurti ir skelbti akreditavimo kriterijus, akredituoti, jei tenkina kriterijus). • Mokymo ir aukštojo mokslo įstatymas 1998 Teaching and Higher Education Act (įsteigiamos Vyriausiosios mokymo tarybos Anglijai ir Velsui (The General Teaching Council for...), apibrėžiami mokytojo profesijos, finansiniai ir besimokančiojo teisių atsitraukti nuo darbo mokymuisi klausimai). • Aukštojo mokslo įstatymas2004Higher Education Act (įsteigiama Menų ir humanitarinių mokslų tyrimų tarybą Arts and Humanities Research Council, apibrėžia studentų skundų ir studijų mokesčių tvarką).

17. Valstybinis reguliavimas: JK institucijos, jų vaidmenys ir įgaliojimų/atsakomybės apimtys • Kokybės užtikrinimo agentūra (QAA) - rūpinasi JK aukštojo mokslo veiksmingos studijų kokybės palaikymo sistema, rengia ir skelbia bendrai taikomus akademinius standartus bei gaires. • Kvalifikacijų ir Curriculum institucija (The Qualifications and Curriculum Authority - QCA), Kvalifikacijų curriculum ir vertinimo institucija (the Qualifications Curriculum and Assessment Authority – ACCAC) bei Curriculum egzaminavimo ir vertinimo taryba (the Council for Curriculum Examination and Assessment – CCEA) dalyvauja Nacionalinės kvalifikacijų sąrangos, kuri yra suderinta su Aukštojo mokslo kvalifikacijų sąranga (FHEQ), rengime.

18. QAA aprašų tipologija

19. Aukštojo mokslo kvalifikacijų sąranga A.1. Kvalifikacinių laipsnių aprašų klasifikacija pirmajai studijų pakopai (4-6 lygiai pagal FQHE). A.2. Kvalifikacinių laipsnių aprašų klasifikacija antrajai studijų pakopai (7 lygis pagal FQHE). • JK studijų pakopos rezultatai yra aprašomi dviem pjūviais: pirma dalis nurodo, kad šio standarto pasiekimas yra būtinas (slenkstis), antra dalis skirta nusakyti platesnius gebėjimus. Pirma aprašų dalis skirta programų kūrėjams, t.y. aukštajam mokslui, o antroji dalis – su mokymu nesusijusiems darbdaviams. • Laipsnio, kaip studijų pakopos, aprašyme atsiskleidžia studijų krypties sisteminė ir konceptuali apimtis, o kvalifikacinio lygmens aprašyme - dominuoja veiklos metodų taikymo gebėjimai.

20. Aukštojo mokslo kvalifikacijų sąrangos ir laipsnių ryšiai [1] 4-6 lygiai atitinka pirmąją studijų pakopą; 7-8 lygiai – antrąją ir trečiąją studijų pakopas.

21. Studijų krypties standarto (Subject Benchmark Statements – SBS) aprašai QAA pateikia: • 56 bakalauro laipsnio studijų krypties standartus (SBS); • 9 magistro laipsnio studijų krypties standartus; • 18 sveikatos krypties standartų.

22. Naujausi SBS jau taiko suvienodintą turinį, kuriame pateikiami tokie komponentai: • Pratarmė • Įvadas • Apibrėžti principai (Defining principles) • Dalyko esmė ir mastas (Nature and extent of subject) • Žinios, supratimas ir įgūdžiai (gebėjimai) • Dalyko specialieji (subject-specific) • Bendrieji gebėjimai (generic skills) • Mokymas, mokymasis ir įvertinimas (Teaching, learning and assessment) • Lyginamieji standartai ir/ar pasiekimų lygiai (Benchmark standards arba Standards and levels of student attainment) • Puikus (labai geras), tipinis, slenkstinis (excellent, typical, threshold)

23. SBS paskirtis SBS yra skirti kelioms tikslinėms grupėms: • kaip gairės studijų programų kūrėjams; • darbdaviams, besirenkantiems darbuotojus kaip orientyras, apie galimą veiklą, kurią galės atlikti programos absolventai; • potencialiems studentams, apsispręsti, ar ši studijų programa suteiks būtent tą kvalifikaciją, kurią jie norėtų įgyti. Rengiant SBS taip pat skatinama atsižvelgti į neįgalių žmonių galimybes įgyti nurodytą išsimokslinimo lygį.

24. Programų aprašų gairės(Programme Specification). Informacija apie programą (sprendimo lygis ir sąsajos) • Programą parengusi institucija • Mokymo institucija (jei skiriasi nuo programą parengusios institucijos) • Informacija apie programos akreditaciją; • Programos lygis (FHEQ) • Programos pavadinimas • UCAS kodas • Priėmimo į programą kriterijai (įstojimo tvarka) (IP, PAR) • Programos tikslai (IP, FHEQ, SBS) • Tinkami SBS ar kiti referatyvūs teiginiai, kuriais remiantis aprašyti programos rezultatai (IP, FHEQ, SBS) • Programos rezultatai: žinios ir supratimai, įgūdžiai ir kitos savybės (IP, SBS, lygio ir kvalifikacijų aprašai (institucijos arba nacionaliniai), KSS, PSRB) • Mokymo, mokymosi ir vertinimo strategijos padedančios pasiekti ir pademonstruoti mokymosi rezultatus (IP, SBS, PSRB) • Programos struktūra ir reikalavimai, lygiai, moduliai, kreditų skaičius ir pasiekimų lygio aprašas (tai ką privalo apsirašyti programą įgyvendinantis padalinys) (Personalo tyrimai ir kita profesinė veikla, PAR, FHEQ, COP.) • Studijų forma (mode); • Studijų kalba • Programos aprašo parengimo arba atnaujinimo data Papildoma informacija: • Išskirtinės programos charakteristikos • Vertinimo tvarka (IP, COP-5,6, PAR, SBS) • Parama studentams (IP, PAR, COP) • Mokymo kokybę užtikrinanti sistema (COP-7) IP- institucijos politika PAR- profesinių asociacijų reikalavimai COP - The Code of practice for the assurance of academic guality and standards in higher education KSS - Key skills: Standards and guidance 2004 (QCA) FHEQ - The Framework for Higher Education Qualifications SBS - Subject Benchmark Statements PSRB - Professional, Statutory and Regulatory Body.

25. Aprašų tipologija (QCA) • QCA Bendrųjų gebėjimų aprašas (Key skills: standards and guidance 2004, http://www.qcda.gov.uk/6455.aspx) išsamiai atskleidžiantis šešias pagrindinių gebėjimų kategorijas: • Matematinio raštingumo, • Komunikacinių gebėjimų, • Informacinių ir komunikacinių technologijų gebėjimų, • Mokymosi mokytis gebėjimų, • Problemų sprendimo gebėjimų, • Komandinio darbo gebėjimų. • Kiekvienas gebėjimas aprašomas1– 4 lygiais, kiekvienas lygis – dviem pjūviais A ir B: • A dalis: „būtina žinoti kaip atlikti” – šioje dalyje pristatomi su kiekvienu gebėjimu susiję metodai ir žinios, ką būtina išmokti ir praktikuoti, siekiant pritaikyti gebėjimą studijose, profesinėje aplinkoje ar kitose gyvenimo aplinkybėse. • B dalis: „privaloma” – ši dalis pagrįsta A dalimi ir aprašo gebėjimo taikymo specifikaciją, ką privaloma pademonstruoti, nes gebėjimo taikymas yra vertinimo objektas. Todėl šios dalies apraše taip pat nurodomi įrodymai, kuriuos studentas turės pateikti.

26. IŠ JK VERTA PERIMTI • Nacionalinės kvalifikacijų sąrangos, studijų krypčių aprašų ir programų specifikacijų rengimo patirtį; • Studijų krypčių aprašų struktūrą ir turinio elementus; • Patirtį numatant studijų rezultatų sąryšį su studijų metodais ir studentų pasiekimų vertinimo metodais; • Programų specifikacijų rengimo gaires. Pastaba. JK neturi binarinės aukštojo mokslo sistemos, todėl pakopų aprašų patirties reikia semtis iš kitų šalių.

27. SUOMIJOS PATIRTIS

28. Doc. Lic. Politechnikos Magistro 5 Magistro laipsnis Darbo patirtis laipsnis 4 4 Politechnikos Bakalauro laipsnis POLITECHNIKOS 3 3 Bakalauro laipsnis UNIVERSITETAI 2 2 Specialistų profesinės kvalifikacijos 1 1 Darbo patirtis Kitos profesinės kvalifikacijos 3 Brandos egzaminai VIDURINĖS MOKYKLOS Profesinės kvalifikacijos PROFESINĖS MOKYKLOS 3 2 2 1 1 Darbo patirtis Amžius 10 16 15 14 13 12 11 10 9 8 7 6 9 Pagrindinis ugdymas 8 7 Privalomas išsilavinimas 6 5 4 3 2 1 Ikimokyklinis ugdymas Suomijos švietimo sistema (www.minedu.fi)

29. Studijas reglamentuojantys teisiniai dokumentai • Politechnikų įstatymas (Polytechnics Act, 351/2003). • Vyriausybės dekretas dėl politechnikų kvalifikacinių laipsnių (Government Decree on Polytechnics, 352/2003) - apibrėžia kvalifikacinių laipsnių tikslus, apimtį ir struktūrą. • Universitetų įstatymas (Universities Act, 558/2009). • Vyriausybės dekretas dėl universitetinių laipsnių (Government Decree on University degrees, 794/2004). • Švietimo ministerijos dekretas dėl magistro kvalifikacinio laipsnio programų (Ministry of Education Decree on Master‘s Degree). • Aukštojo mokslo institucijų studijas reglamentuojantys dokumentai.

30. Aukštojo mokslo studijų programų reforma • Abiejuose sektoriuose: • įdiegta ECTS; • dviejų pakopų kvalifikaciniai laipsniai; • į studentą, studijų procesą ir studijų rezultatus orientuotos studijų programos. • Parengti politechnikose įgyjamų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų aprašai.

31. Politechnikų studijų programų reforma. Studijų programų analizės lygmenys

32. Suomijos nacionalinė kvalifikacijų sąranga (sukurta 2009 m.) • Tikslas - suderinti Suomijoje teikiamas kvalifikacijas su Europos kvalifikacijų sąranga ir padidinti Suomijos kvalifikacijų sistemos efektyvumą bei skaidrumą. • Kvalifikacijos aprašomos žiniomis, įgūdžiais ir kompetencijomis, grindžiamomis Europos kvalifikacijų sąrangos lygių aprašais. • Nacionalinę kvalifikacijų sąrangą sudaro 8 lygiai. Aukštojo mokslo kvalifikaciniai laipsniai: • Universiteto ir Politechnikos bakalauro laipsniai – 6 lygmuo; • Universiteto ir Politechnikos magistro laipsniai – 7 lygmuo; • Mokslo ir meno laipsniai (licenciato ir daktaro) – 8 lygmuo.

33. Lietuvos situacija Universitetines ir kolegines studijas bei kvalifikacijas reglamentuojantys aprašų tipai: • Bendrieji ir specialieji pirmosios pakopos, vientisųjų ir magistrantūros studijų programų reikalavimai (studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašai) (MSĮ 48 str. 3 dalis). Galimi variantai: 1) atskiras bendrųjų reikalavimų aprašas ir studijų krypčių grupių aprašai iš karto abiems pakopoms; 2) bendrasis pakopų aprašas ir atskirų krypčių ar jų grupių aprašai; 3) kita. • Bendrieji jungtinių studijų programų reikalavimai (MSĮ 48 str. 7 dalis). • Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašai (MSĮ 47 str. 2 dalis). • Kvalifikacijų aprašai (netiesiogiai MSĮ 51 str. 3 dalis). • Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašas (MSĮ 42 str. 3 dalis).

34. Ačiū už dėmesį