Rugsėjo 26-oji- Europos kalbų diena

1. Rugsėjo 26-oji- Europos kalbų diena

2. Kas yra kalba? • Kalba pirmiausia yra žmonių bendravimo priemonė, saistoma tam tikrų taisyklių ir susitarimų. Šiuolaikiniame pasaulyje reikia naujų žodžių naujoms technologijoms apibūdinti: kompiuteris, e. paštas, internetas, belaidės technologijos,Todėl kalbos nuolat kinta.

3. Babelio bokštas • Babelio bokštas − bokštas, kurio statymas aprašomas Biblijos Senojo Testamento Pradžios knygoje.Padavimas apie Babelio bokštą paaiškina skirtingų kalbų atsiradimą pasaulyje (religiniu požiūriu). • Pasak šio padavimo, po pasaulio tvano žmonės buvo viena tauta ir kalbėjo viena kalba. Jie sumanė pastatyti dangų siekiantį bokštą, tačiau buvo už tai nubausti Jahvės − jie prabilo skirtingomis kalbomis, negalėjo vienas kito suprasti, tad bokštas liko nepastatytas. • Biblijoje Babelis lieka nuodėmės miestu, nuodėmės simboliu. Taip Naujojo Testamento Apreiškime Jonui aprašyta didžioji paleistuvė: „Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas: Paslaptis, didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina“.

4. Kodėl minima Europos kalbų diena? • Nuo 2001m. rugsėjo 26-oji tapo Europos kalbų diena. Ja siekiama parodyti, kaip ir kodėl daugiakalbystė yra viena iš didžiausių Europos vertybių, norima atskleisti, kaip kalbų mokymasis praturtina gyvenimą, suteikia naujų idėjų.

5. Europos kalbų kilmė • Kalbos istorijos eigoje taip pat keitėsi. Tautų kraustymasis viena po kitos einančiomis bangomis nešė į Europą naujas kalbas. Kalbos keitėsi ir po istorijos lūžių. Pavyzdžiui, Romos imperijos žlugimas paskatino įvairių romanų kalbų – prancūzų, italų, ispanų – atsiradimą.

6. Oficialiosios ES kalbos • Pirmas Bendrijos reglamentas, kuriuo nustatytos oficialiosios kalbos, buvo priimtas 1958 m. Remiantis šiuo reglamentu pirmosiomis ES oficialiosiomis ir darbo kalbomis tapo italų, olandų, prancūzų ir vokiečių – tuometinių valstybių narių kalbos. Vėliau, gausėjant ES valstybių narių, daugėjo ir oficialiųjų bei darbo kalbų. Vis dėlto oficialiųjų kalbų yra mažiau negu valstybių narių, nes kai kuriomis kalbomis kalbama daugiau negu vienoje valstybėje narėje. Pavyzdžiui, Belgijos oficialiosios kalbos yra olandų, prancūzų ir vokiečių, o Kipre dauguma gyventojų kalba oficialiosios kalbos statusą turinčia graikų kalba.

7. Oficialiosios ir darbo kalbos statusas reiškia du dalykus: • Ta kalba galima siųsti dokumentus ES institucijoms ir ja gauti atsakymą; • Oficialiosiomis ir darbo kalbomis skelbiami ES reglamentai bei kiti teisės aktai ir Oficialusis leidinys.

8. Dauguma Europos kalbų priklauso vienai ar kitai indoeuropiečių kalbų šeimos grupei • Baltų kalbos – rytų baltų (latvių ir lietuvių) ir vakarų baltų (pvz., senovės prūsų) kalbos. • Keltų kalbos – britų (pvz., valų) ir gėlų (pvz., airių) kalbos. • Germanų kalbos – šiaurės germanų (pvz., danų ir švedų) ir vakarų germanų (pvz., olandų, anglų ir vokiečių) kalbos. • Romanų kalbos – dakų-romanų (pvz., rumunų), galų-romanų (pvz., prancūzų), iberų-romanų (pvz., portugalų ir ispanų), italų-romanų (pvz., italų) ir retų-romanų (pvz., Šveicarijos romanų) kalbos. • Slavų kalbos – rytų slavų (pvz., rusų), pietų slavų (pvz., bulgarų ir slovėnų) ir vakarų slavų (pvz., čekų ir lenkų) kalbos.

9. Kitos Europos kalbos • Estų, suomių ir vengrų kalbos priskiriamos Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų pošeimei. Manoma, kad jos kilusios iš teritorijos, esančios į vakarus nuo Uralo kalnų šiuolaikinėje Rusijoje.

10. EUROPOS SĄJUNGOS KALBOS • Europos Sąjungoje yra 23 oficialiosios ir darbo kalbos: airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių.

11. EUROPOS KALBŲ ŽEMĖLAPIS

12. Europos kalbų dienos minėjimo tikslas • skatinti toleranciją ir sąmoningumą kitų kalbų ir kultūrų atžvilgiu, • gerbti kalbų įvairovę, skatinti daugiakalbystę ir prireikus apsaugoti kalbas, kurioms gresia išnykimas.