EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETAS

1. EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETAS

2. Europos Sąjungos biudžetas tai: • dokumentas kuriuo kiekvieniems finansiniams metams numatomos ir patvirtinamos pajamos ir išlaidos • bendros Europos Sąjungos ir valstybių narių lėšos, iš kurių finansuojama Europos Sąjungos veikla • ypatingos prigimties teisės aktas, priimamas nustatyta specialia tvarka, kurio veikimas nukreiptas į Europos Sąjungos institucijas

3. ES biudžetas yra bendras visoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms. • Biudžeto lėšos skiriamos bendriems ES tikslams bei interesams pasiekti. • Surinkti pinigai yra panaudojami finansuoti įvairias sritis, kurias bendru sutarimu nustato Europos sąjungos narės ir Parlamentas.

4. ES biudžeto sudarymo principai • Vienovės-visos biudžeto pajamos ir išlaidos yra apskaitomos vieningame biudžete, siekiant užtikrinti efektyvią kontrolę • Universalumo- biudžeto pajamos patenka į “bendrą katilą” ir yra naudojamos be išlygų visoms išlaidoms • Metinio biudžeto sudarymo principas- biudžeto sudarymas apima vienus finansinius metus, tai palengvina biudžeto valdymą ir kontrolę. • Pusiausvyros taisyklė - biudžeto pajamos ir išlaidos yra subalansuotos. Bendrija neturi įgaliojimų skolintis tam, kad padengti išlaidas • Detalizavimo taisyklė- kiekvienas asignavimas turi tikslią paskirtį ir yra apibrėžtas konkrečiu tikslu • Vieningas atsiskaitymo vienetas -atsiskaitymai vyksta tik eurais

5. Europos Sąjungos biudžeto sudarymas

6. ES biudžetas sudaromas kiekvienais finansiniais metais • Sudarinėjamas remiantis finansinėmis perspektyvomis

7. Finansinė perspektyva tai: tai keleriems metams į priekį numatomas ES išlaidų planas, patvirtinamas tarpinstituciniu Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimu. Finansinė perspektyva numato maksimalią išlaidų apimtį ir sandarą

8. Biudžetas pradedamas sudarinėti: • nuo rugsėjo 1d iki gruodžio 31d. Tačiau... Praktikoje šis procesas prasideda daug anksčiau Pvz... 2007m. Biudžetui buvo pradėta rengtis 2005m. pabaigoje.

9. Viskas prasideda lapkričio ar gruodžio mėn... • Darbą pradeda Europos Komisija Joje vyksta debatai, kuriuose svarstomos biudžeto gairės. Po vidinių svarstymų Komisija parengia preliminarų biudžeto projektą

10. Balandžio ar gegužės mėn pradžia... 1. Komisijos paruoštas projektas teikiamas Tarybai svarstyti. 2. Taryboje parengtą projektą svarsto Biudžeto komitetas. 3. Iki liepos 31d. Parengiamas galutinis biudžeto projektas ir jis patvirtinamas Taryboje kvalifikuota dauguma.

11. Spalis… Biudžeto projektas pirmą kartą svarstomas Europos Parlamente. Jame balsuojama dėl norimų pataisų. Ir vėl grąžinams Tarybai svarstyti su pasiūlytomis pataisomis.

12. Galiausiai... Lapkričio pabaigoje Parlamente vyksta antrasis biudžeto svarstymas, kuriame turi būti galutinai suderintos visos pataisos. Biudžetas įsigalioja, kai jį pasirašo Parlamento pirmininkas.

13. ES biudžeto pajamos

14. Biudžetas sudaromas remiantis šiais finansavimo šaltiniais:

15. Importo muito mokesčiai prekėms, įvežamoms į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų šalių. Tai sudaro 17,3 bilijonus eurų į metus ir tai yra apie 15% biudžeto pajamų.

16. 2. Dalis gaunamų valstybių pajamų iš PVM. PVM dalis paprastai nesiekia 1proc. Tai sudaro 17,8 bilijonus eurų į metus, t.y. 15proc viso biudžeto pajamų.

17. 3. Tiesioginiai valstybių narių įnašai, kurių dydis kiekvienais metais nustatomas pagal BVP dydį. Procentaliai įnašas būna apie 0.73% nuo BVP. Šios pajamos sudaro apie 69% visų pajamų (80 bilijonų eurų)

18. 4. Taip pat pajamos gaunamos iš: • mokesčių, kurie atskaitomi iš Europos Sąjungos institucijose dirbančio personalo atlyginimų • ne ES šalių dovanojami pinigai tam tikrom programoms įgyvendinti • Piniginės baudos paskirtos firmoms už konkurencijos pažeidimus ar įstatymų nesilaikymą šios išvardytos pajamos sudaro 1,3 bilijonus eurų pajamų ir tai yra tik 1% visų gaunamų pajamų

19. ES biudžeto išlaidos

20. Iš Europos Sąjungo biudžeto yra finansuojamas platus ratas programų ir veiklos krypčių • Numatytos finansavimo kryptys gali būti įvairios: nuo mokslo pažangos finansavimo iki projektų numatančių gerinti darbuotojų padėtį ES ar sienų apsaugos sustiprinimui besiribojančių su užsienio valstybėmis

21. Kokios sritys finansuojamos iš biudžeto lėšų? • Socialiniai ir užimtumo klausimai • Žemės ūkis ir kaimo plėtra • Energetika ir transportas • Aplinkosauga • Netiesioginiai tyrimai • Informacinė visuomenė • Žuvininkystė • Vidaus rinka • Regioninė politika • Švietimas ir kultūra • Žiniasklaida • Sveikatos ir vartotojų apsauga • Humanitarinė pagalba • Kova su korupcija

22. Beveik 95% biudžeto lėšų yra išleidžiama programoms ir veiklos sritims, kurias bendru sutarimu numato valstybės narės. • biudžeto išlaidas galima suskirstyti į 2dalis: • Asignavimai administracinėms institucijų išlaidoms • Einamosios Komisijos išlaidos

23. Asignavimai administracinėms institucijų išlaidoms tai.... Teikiamos pajamos institucijoms, kad šios atliktų savo funkcijas: • Europos Parlamentas • Komisija • Taryba • Teisingumo Teismas • Auditorių Rūmai • Ekonominių ir socialinių reikalų komitetas • Regionų komitetas, • ombudsmenas • Europos duomenų apsaugos priežiūros tarnyba

24. 2007- 2013m sudarytoje finansinėje perspektyvoje numatytos išlaidų paskirstymo proporcijos

25. 2006m. Biudžeto išlaidų pasiskirstymas

26. 2009m. Numatomos išlaidos numatoma 134mln eurų išlaidų • Daugiausiai jų bus sutelktos ekonomikos gaivinimo veiksmams bei programoms, padėsiančioms atremti iššūkius energetikos bei aplinkosaugos srityse • ES  biudžete numatomi  asignavimai ekonomikos gaivinimo veiksmams bei plėtros programoms viršija 60 mlrd. EUR ir siekia 45% visų numatomų ES išlaidų. • Žemės ūkio išlaidos lieka stabilios ir sieks 40 mlrd. EUR, arba – apie 42% visų išlaidų • Didinamos išlaidos moksliniams tyrimams, investicijos į energetikos sektorių, investicijos į aplinkosaugą, sanglaudos fonas, finansinė parama inovacijų įmonėse skatinimui

27. PRIVALOMOSIOS IŠLAIDOS Asignavimai tiesiogiai ES sutartyse ar teisės aktuose numatytiems tikslams finansuoti vadinami privalomosiomis išlaidomis (išmokų asignavimai) Dėl privalomojų išlaidų paskirstymo lemiamą žodį turi Taryba

28. Privalomosios išlaidos apima subsidijas ir garantijas pagal bendrąją žemės ūkio politiką ir kitas išmokas susijusias su tarptautiniais susitarimais

29. NEPRIVALOMOSIOS IŠLAIDOS Neprivalomosios išlaidos (įsipareigojimų asignavimai) skirtos finansuoti kitoms ES veiklos kryptims, dėl kurių susitaria Europos Parlamentas ir Taryba Didžiąją dalį neprivalomų išlaidų sudaro struktūrinių fondų finansavimas

30. Struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos finansinis instrumentas, skirtas sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti menkiau išsivysčiusių regionų plėtrą Šiuo tikslu buvo sukurti keturi ES struktūriniai fondai: • Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) • Europos socialinis fondas (ESF) • Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondas (EŽŪVGF) • Finansiniai instrumentai žuvininkystės valdymui (FIŽV)

31. Lėšos skirstomos per Europos Sąjungos struktūrinius fondus • Šios struktūros sudaro sąlygas finansiškai paremti septynias konkrečias veiklos kryptis nuo struktūrinio atsilikusių regionų pertvarkymo iki pramoninio nuosmukio zonų perorientavimo ir jaunų žmonių integravimo į darbo rinką

32. Didelę dalį savo biudžeto Sąjunga išleidžia moksliniams tyrimams ir technologijų plėtojimui • ES humanitarinės pagalbos biudžetas leidžia teikti pagalbą politinių krizių ir gaivalinių nelaimių užkluptiems žmonėms visuose pasaulio regionuose • Sąjungos kaimynės taip pat gauna didelę techninę ir finansinę paramą, kuria siekiama skatinti plėtojimą, taiką ir demokratiją bei padėti joms greičiau pasirengti stoti į Europos Sąjungą.

33. ES biudžeto kontrolė

34. Europos Sąjungos biudžeto kontrolė vykdoma trimis lygiais: • Vidau kontrolė- kiekvienoje institucijoje • Išorės kontrolė, kurią vykdo Europos Audito Rūmai • Europos Parlamento atliekama biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra.

35. VIDAUS KONTROLĖ • Ją kiekvienoje institucijoje atlieka nepriklausomos tarnybos • Vidaus kontrolės tikslas – užtikrinti, kad institucijos tikslai įgyvendinami ekonomiškai, rezultatyviai ir efektyviai, kad jos turtas tinkamai apsaugotas, o veikla – teisėta, tvarkinga ir racionali.

36. IŠORĖS KONTROLĖ • Išorės kontrolę atlieka Europos Audito Rūmai, kurių paskirtis – atlikti nepriklausomą Europos Sąjungos sąskaitų išorinį patikrinimą. • Jei Audito Rūmų auditoriai įtaria esant sukčiavimo atvejų ar pažeidimų, turimą informaciją jie nedelsdami perduoda OLAF (Europos kovos su sukčiavimu biurui) • Ji taip pat bendradarbiauja su atitinkamomis valstybių narių įstaigomis, siekdama sustabdyti kontrabandą, dėl kurios nukenčia ES biudžetas. • Išorinio audito tikslas – dvejopas: laiduoti, kad sąskaitos yra skaidrios ir patikimos, o atliktos ūkinės operacijos – teisėtos, ir įvertinti, ar veiklos tikslų buvo siekiama ekonomiškai ir efektyviai.

37. Europos Parlamento atliekama kontrolė • Auditių Rūmai išnagrinėja, kaip buvo įvykdytas praėjusių metų biudžetas, ir skelbia savo metinį pranešimą • Taryba išnagrinėja Audito Rūmų pastabas ir teikia rekomendaciją Europos Parlamentui. • Remdamasis Biudžeto kontrolės komiteto rekomendacija, Europos Parlamentas patvirtina, kad Komisija įvykdė biudžetą • Parlamentas gali ir nepatvirtinti, kad Komisija biudžetą įvykdė