LAISVAS DARBUOTOJŲ JUDĖJIMAS

1. LAISVAS DARBUOTOJŲ JUDĖJIMAS

2. ĮŽANGA (1) Laisvas asmenų judėjimas apima laisvą darbuotojų judėjimą bei savarankiškai dirbančiųjų ir įmonių judėjimą (steigimąsi); bendra šioms laisvėms yra tam tikra asmenų vykdoma veikla, tačiau skiriasi vykdomos veiklos savarankiškumas: • Laisvas darbuotojų judėjimas siejasi su darbuotojais, kurie atlieka tam tikrus darbus vadovaujant kitam asmeniui ir už tai gaunant atlyginimą; • Įsisteigimo laisvė reglamentuoja tuos santykius, kurie atsiranda asmeniui dirbant savarankiškai (savo sąskaita ir savo rizika).

3. ĮŽANGA (2) • Laisvo darbuotojų judėjimo esmė – suteikti galimybę Europos Sąjungos (toliau – ES) piliečiams pasirinkti darbo vietą ir dirbti bet kurioje ES valstybėje narėje; taip sukuriama bendra darbo rinka, kurioje visų ES valstybių narių piliečiai turi vienodas galimybes įsidarbinti ir dirbti kitoje valstybėje narėje; • Laisvas darbuotojų judėjimas turi ne tik ekonominę, bet ir socialinę reikšmę, todėl užtikrinamos darbuotojo šeimos narių teisės vykti kartu su darbuotoju į kitą ES valstybę narę ir joje gyventi; • Būtina laisvo darbuotojų judėjimo sąlyga – užsienio elementas, t. y. santykiai, kurie yra susiję su sienos kirtimu; jei asmuo dirba savo pilietybės valstybėje, jam nebus taikomos ES teisės nuostatos dėl laisvo darbuotojų judėjimo.

4. DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO LAISVĖ • Laisvą darbuotojų judėjimą garantuoja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 45 str.; • Šis straipsnis numato, kad ES yra užtikrinama darbuotojų judėjimo laisvė, kuri reiškia, kad įdarbinimo, darbo užmokesčio ir kitų darbo ir užimtumo sąlygų atžvilgiu panaikinama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija dėl pilietybės; • Pagal Sutarties 45 straipsnį laisvą darbuotojų judėjimą galima riboti tik viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir visuomenės sveikatos sumetimais – tai yra laisvo darbuotojų judėjimo išimtys; • Speciali laisvo darbuotojų judėjimo išimtis – darbas valstybės tarnyboje.

5. DARBUOTOJO SĄVOKA (1) • Darbuotojo sąvokos Sutartis nepateikia; • Tai yra ES teisės sąvoka, kuri turi būti vienodai aiškinama visose valstybėse narėse; • Šią sąvoką yra apibrėžęs Teismas: tai bet kuris asmuo, kuris faktiškai ir realiai atlieka ar siekia atlikti efektyvią ekonominę veiklą, net, jei jis dirba ne visą darbo dieną arba atlyginimas už jo veiklą yra žemesnis nei minimalus darbo užmokestis toje valstybėje (byla 53/81, Levin, byla 139/85, Kempf); • Taigi, darbuotojas yra toks asmuo, kuris (byla 66/85, Lawrie Blum: asmuo, atliekantis stažuotę, buvo pripažintas darbuotoju): • atlieka tam tikrą efektyvią ekonominę veiklą; • už tai gauna atlyginimą; • jam vadovauja kitas asmuo (yra pavaldumo santykiai).

6. DARBUOTOJO SĄVOKA (2) • Asmens atliekama veikla turi būti reali ir veiksminga; • Byla 196/87, Steymann: Vokietijos pilietis gyveno Olandijoje ir dirbo santechniku religinėje bendruomenėje; Teismas nustatė, kad jis buvo darbuotojas, nors už savo veiklą gaudavo tik dienpinigius (menkavertį atlyginimą), tai buvo efektyvi ekonominė veikla, nors atlyginimas ir nebuvo tiesiogiai mokamas; • Byla 344/87, Bettray: narkomanas dirbo reabilitacijos įstaigoje pagal specialią programą, atlyginimas jam buvo mokamas iš viešųjų fondų; Teismas nustatė, kad mokama veikla, kurią atlikti valstybė paveda vykdydama narkomanų reabilitacijos programą, nėra reali ir veiksminga ekonominė veikla.

7. DARBUOTOJO SĄVOKA (3) • Jeigu asmens atliekama veikla yra menkavertė ir pagalbinė, toks asmuo nebus darbuotojas, tačiau Teismas pripažįsta, kad ne visą darbo dieną dirbantys asmenys yra darbuotojai; • Byla 53/81, Levin: Didžiosios Britanijos pilietė dirbo kambarine Olandijoje; Teismas nustatė, kad jinai buvo darbuotoja, nepriklausomai nuo to, kad ji gavo mažesnes pajamas nei Olandijoje nustatytas minimalus atlyginimas; • Byla 139/85, Kempf: Teismas nustatė, kad ne visą darbo laiką Olandijoje dirbantis muzikos mokytojas, kuris buvo Vokietijos pilietis, taip pat buvo darbuotojas, nors jis gaudavo mažas pajamas, kurios papildydavo jo gaunamas socialinės apsaugos išmokas.

8. DARBUOTOJO SĄVOKA (4) • Teismas į darbuotojo sąvoką įtraukė asmenis, ieškančius darbo (byla C-85/96, Martinez Sala) – tai tokie asmenys, kurie kitoje valstybėje narėje ieško darbo, ir, kurioje jie prieš tai nėra dirbę (šioje valstybėje jie yra su tikslu susirasti darbo); • Byla C-292/89, Antonissen: Belgijos pilietė ieškojo darbo Didžiojoje Britanijoje, iš kurios ji buvo deportuota, nes nesusirado darbo 6 mėn.; Teismas pripažino, kad tai buvo pakankamas terminas darbui susirasti (nebent asmuo įrodytų, jog darbo jis tebeieško ir turi realių galimybių jį rasti); • Darbuotojo gyvenamoji vieta nėra svarbi, svarbi pati darbo vieta (ne savo pilietybės valstybė); • Jeigu asmuo turi dvigubą pilietybę, užtenka, kad bent viena pilietybė būtų valstybės narės pilietybė.

9. VIDAUS SITUACIJOS (1) • Problema – užsienio elemento reikalavimas suponuoja vietos valstybės piliečių (atvirkštinę) diskriminaciją, nes nacionalinė teisė gali nustatyti mažesnę teisių apsaugą nei ES teisė; • Anot Teismo, valstybės vidaus piliečiai negali remtis savo pilietybės valstybės atžvilgiu laisvo darbuotojų judėjimo nuostatomis, kurias nustato ES teisė; • Byla 35 ir 36/82, Morson: Surinamo piliečių dukterys dirbo Olandijoje ir turėjo Olandijos pilietybę; motinos kreipėsi į Olandijos institucijas, kad gautų leidimą gyventi Olandijoje; jų prašymai buvo atmesti; anot Teismo, šiuo atveju nebuvo taikytina ES teisė – Olandijos pilietės dirbo Olandijoje; jeigu jos būtų dirbusios ne savo pilietybės valstybėje, ES teisė būtų taikoma.

10. VIDAUS SITUACIJOS (2) • Byla C-19/92, Kraus: Vokietijos pilietis ginčijo Vokietijos reikalavimą patvirtinti Didžiojoje Britanijoje gautą magistro laipsnį; Teismas pripažino, kad tai nebuvo vidaus situacija ir taikė ES teisę, kadangi šis atvejis turėjo užsienio elementą (asmuo įgijo išsilavinimą kitoje nei jo pilietybė valstybėje); • Byla C-370/90, Surinder Singh: Indijos pilietis S. Singh vedė Didžiosios Britanijos pilietę; jie abu gyveno Vokietijoje, kur R. Singh (žmona) dirbo, todėl buvo pripažįstama darbuotoja pagal Vokietijos teisę, turinčia teisę, kad pas ją atvyktų ir apsigyventų sutuoktinis; vėliau abu sutuoktiniai grįžo į Didžiąją Britaniją, kad galėtų užsiimti verslu; kilo klausimas, ar S. Singh galėjo būti išsiųstas iš šalies; Teismas pripažino, jog šiuo atveju buvo taikoma ES teisė, todėl ES piliečiai turi galimybę pasinaudoti ES teise net ir prieš savo pilietybės valstybę.

11. VIDAUS SITUACIJOS (3) • Byla 115/78, Knoors: Olandijos pilietis įgijo išsilavinimą Belgijoje ir čia dirbo; kilo klausimas, ar jis, norėdamas dirbti Olandijoje (savo pilietybės valstybėje) pagal Belgijoje įgytą kvalifikaciją galėjo remtis ES teisės nuostatomis; Teismas priėmė teigiamą sprendimą nurodydamas, kad jo teisinė padėtis buvo panaši į padėtį kitų asmenų, kurie naudojosi pagal Sutartį suteikiamomis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis; • Vietos valstybės piliečių diskriminavimas nepažeidžia Sutarties, tai yra valstybės vidaus reikalas, todėl vietos valstybės pilietis naudojasi nacionalinės teisės apsauga; • Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ES teisė taip pat reguliuoja tam tikrus su darbo santykiais susijusius klausimus (pvz. darbo sauga), kuriems nereikalingas užsienio elementas; todėl šiuo atveju asmuo gali remtis ES teisės aktais, suteikiančiais jam tokias teises.

12. DARBUOTOJO ŠEIMOS NARIAI (1) • Darbuotojo šeimos nariais gali būti tiek trečiųjų valstybių piliečiai, tiek ES piliečiai, kurie nesinaudoja laisvo darbuotojų judėjimo suteikiamomis teisėmis; • Kol šeimos nariai patys nėra įgiję savarankiškų darbuotojo teisių, jų teisės priklauso nuo darbuotojo turimų teisių; • Sutarties 45 str. nepateikia darbuotojo šeimos nario sąvokos, šią sąvoką apibrėžia Direktyva 2004/38 dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje; • Šeimos narių teisės iš esmės sutampa su darbuotojo teisėmis – Direktyva 2004/38 garantuoja šias šeimos narių teises: teisę išvažiuoti iš vienos valstybės narės į kitą, įvažiuoti į kitos valstybės narės teritoriją, gyventi kitoje valstybėje narėje, įsidarbinti toje valstybėje narėje, Reglamentas 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo EB, papildo šeimos narių teises vaikų teise mokytis bendrojo lavinimo, amatų, profesijos mokyklose.

13. DARBUOTOJO ŠEIMOS NARIAI (2) Remiantis Direktyva 2004/38, šeimos nariu yra laikomas: • sutuoktinis; • partneris, su kuriuo ES pilietis sudarė registruotą partnerystę, remiantis valstybės narės teisės aktais, jei priimančioji valstybė narė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai; • ES piliečio ir sutuoktinio ar partnerio tiesioginiai palikuonys, kurie yra jaunesni nei 21 metai, arba išlaikytiniai; • ES piliečio ir sutuoktinio ar partnerio išlaikomi tiesioginiai giminaičiai pagal aukštutinę giminystės liniją (tėvai, seneliai).

14. DARBUOTOJO ŠEIMOS NARIAI (3) • Teismas sutuoktiniais pripažįsta tokius asmenis, kurie yra teisiškai įregistravę santuoką; bendro ūkio vedimas nesvarbu, svarbu, kad jie abu gyventų toje pačioje valstybėje narėje; • Byla 267/83, Diatta: Senegalo pilietė buvo susituokusi su Belgijoje gyvenančiu ir dirbančiu Prancūzijos piliečiu; po to jie pradėjo gyventi atskirai ketindami nutraukti santuoką; Belgijos valdžios institucijos nebesuteikė jai leidimo gyventi šalyje, nes, jų manymu, ji nebebuvo ES piliečio šeimos narė ir negyveno su savo vyru; Teismas pripažino, kad ES teisė nereikalauja, jog darbuotojo šeimos nariai nuolat gyventų kartu; • Byla 316/85, Lebon: Teismas nustatė, kad išlaikytiniai gali būti laikomi darbuotojo šeimos nariais, jei darbuotojas jiems teikia paramą (kas yra nustatoma pagal konkrečius faktus) nesvarbu, dėl kokios priežasties parama reikalinga.

15. DARBUOTOJŲ TEISĖS (1) • Visos darbuotojams suteikiamos teisės gali būti suskirstytos į pagrindines ir pagalbines; • Pagrindinės teisės: • Teisė įsidarbinti, į vienodas darbo sąlygas (Sutarties 45 str. 2 d.), į vienodas mokesčių ir socialines lengvatas (Reglamento 1612/68 7 str.) ir kitos teisės; • Teisės, kurias garantuoja Sutarties 45 str. 3 d.: teisė laisvai judėti valstybių narių teritorijoje, apsigyventi bet kurioje valstybėje narėje siekiant įsidarbinti, pasilikti gyventi valstybės narės teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui; • Pagalbinės teisės: teisė į kvalifikacijos pripažinimą, teisė į socialinę apsaugą.

16. DARBUOTOJŲ TEISĖS (2) Teisė įsidarbinti: • Teisę įsidarbinti detalizuoja Reglamentas 1612/68, kuris numato, jog visi valstybės narės piliečiai turi teisę dirbti ir ieškoti darbo kitos valstybės narės teritorijoje pagal įstatymų ir kitų teisės aktų dėl įdarbinimo nuostatas; darbuotojui turi būti sudarytos tokios pačios įsidarbinimo ir darbo sąlygos, kaip ir piliečiui tos valstybės, kurioje jis dirba, ypač nustatant atlyginimą, atleidžiant iš darbo, o nedarbo atveju – grąžinant arba vėl priimant į darbą; • Byla C-283/99, Komisija prieš Italiją: Italijos įstatymas nustatė, kad privačias apsaugos paslaugas gali teikti tik Italijos apsaugos firmos, kuriose dirba tik Italijos piliečiai; Teismas pripažino, jog tokia nuostata pažeidė ES teisę.

17. DARBUOTOJŲ TEISĖS (3) • Byla 167/73, Komisija prieš Prancūziją: Prancūzijoje galiojo nuostata, pagal kurią buvo reikalaujama išlaikyti trijų Prancūzijos piliečių ir vieno ne Prancūzijos piliečio jūreivių santykį prekybos laivuose; Teismas pripažino, kad tai apribojo laisvą darbuotojų judėjimą; • Reglamento 1612/68 3 str. 1 d. numato apribojimą, kai dėl darbo pobūdžio yra būtina pateikti žinias apie tam tikros kalbos mokėjimą patvirtinantį dokumentą; • Byla 379/87, Groener: Olandijos pilietė dirbo Airijos dailės mokykloje, ji negalėjo užimti nuolatinio darbo šioje mokykloje pareigų, nes nemokėjo airių kalbos ir neišlaikė airių kalbos egzamino; Teismas pripažino, kad toks reikalavimas buvo suderinamas su ES teise, nes tai buvo viena iš priemonių, skatinanti airių kalbos vartojimą.

18. DARBUOTOJŲ TEISĖS (4) • Valstybė negali apriboti prašymų ir pasiūlymų dėl įdarbinimo pateikimo, nustatyti specialią tvarką, riboti laisvų darbo vietų reklamą, nustatyti, kad asmuo turi būti įsiregistravęs įdarbinimo tarnyboje, riboti kitų valstybių narių piliečių, galinčių įsidarbinti, skaičiaus; Teisė į vienodas darbo sąlygas: • Sutarties 45 str. 2 d. nuostatas pakartoja Reglamento 1612/68 7 str. 1 d.: darbuotojui turi būti sudarytos tokios pačios darbo sąlygos, kaip ir piliečiui tos valstybės narės, kurioje jis dirba; • Teismas darbo sąlygas aiškina plačiai ir yra nustatęs, kad darbo sąlygos nebūtinai tiesiogiai kyla iš darbo teisės, o gali kilti iš kitų sričių (mokesčių teisės), kurios susijusios su darbo santykiais.

19. DARBUOTOJŲ TEISĖS (5) • Byla C-350/96, Clean Car: Teismas pripažino, kad Austrijoje galiojusi taisyklė, jog už įmonės veiklą atsakingi vadovai, norėję dirbti Vienoje, turėjo gyventi Austrijoje, pažeidė Sutarties 45 str. • Byla 15/69, Ugliola: Vokietijos įstatymas nustatė pareigą darbdaviui apskaičiuojant darbo stažą atsižvelgti į Vokietijoje atliktos karo prievolės laikotarpį, tačiau šis reikalavimas nebuvo taikomas kitose valstybėse narėse atliktai karo prievolei; Teismas pripažino, kad tokia nuostata pažeidė Sutartį; • Byla C-15/96, Schöning-Kougebetopoulou: Teismas nustatė, jog kolektyvinė sutartis, kurioje buvo numatyta paaukštinti pareigas atsižvelgus į darbo stažą, tačiau neįvertinus darbo stažo kitose valstybėse narėse, pažeidė Sutarties 45 str., nes buvo nenaudinga iš kitų valstybių narių atvykusiems darbuotojams.

20. DARBUOTOJŲ TEISĖS (6) Teisė į vienodas mokesčių ir socialines lengvatas: • Šios lengvatos nėra laikomos įsidarbinimo ir darbo sąlygomis; • Teismas yra nurodęs, jog tokios lengvatos suprantamos kaip visos su darbo santykiais susijusios ar nesusijusios lengvatos, suteiktos tos valstybės narės piliečiams daugiausiai dėl jų turimo objektyvaus darbuotojo statuso arba vien tik dėl jų gyvenimo toje valstybėje fakto, ir, kurių taikymas palengvintų naudojimąsi laisvo darbuotojų judėjimo teise; jei asmuo ieško darbo ar yra bedarbis, jis tokios teisės neturi (byla 207/78, Even); • Tokios lengvatos nebūtinai turi turėti finansinę išraišką – antai, byloje 137/84, Mutsch byloje Teismas pripažino, kad teisė vartoti savo gimtąją kalbą – taip pat socialinė lengvata.

21. DARBUOTOJŲ TEISĖS (7) Byla C-279/93, Schumacker: Belgijos pilietis kartu su šeima gyveno Belgijoje, o dirbo Vokietijoje; jis buvo darbuotojas nerezidentas, todėl jo atlyginimas Vokietijos mokesčiais buvo apmokestintas ribotai, dėl to jis negalėjo pasinaudoti tam tikromis mokesčių lengvatomis, kuriomis galėjo naudotis mokesčių mokėtojai rezidentai; Teismas pripažino, kad mokesčių mokėtojas nerezidentas, kuris visas arba beveik visas savo pajamas gaudavo toje valstybėje, kurioje dirbo, objektyviai yra tokioje pačioje padėtyje kaip ir visą darbą toje valstybėje dirbantys rezidentai; kadangi į mokesčio mokėtojo nerezidento asmenines ir šeimos aplinkybes nebuvo atsižvelgta nei jo gyvenamosios vietos, nei darbo vietos valstybėje, jo bendra mokestinė prievolė buvo didesnė nei mokesčių mokėtojo rezidento, ir tai pažeidė Sutartį.

22. DARBUOTOJŲ TEISĖS (8) • Socialinėmis lengvatomis laikomos šios lengvatos: važiavimas visuomeniniu transportu, garantuojamos minimalios pajamos seniems asmenims, išmokos mirties atveju, įvairios pašalpos, pragyvenimui skirtos stipendijos ir pan.; • Socialinėmis lengvatomis gali naudotis tiek iš kitos valstybės narės atvykę darbuotojai, tiek jų šeimos nariai; • Byla 32/75, Christini: Prancūzijos geležinkelių įmonė gausias šeimas turintiems žmonėms taikė bilietų kainų nuolaidas; Italijos pilietė ir motina, kuri gyveno Prancūzijoje, buvo našlė; jos miręs vyras buvo Italijos pilietis, dirbęs Prancūzijoje; jai nuolaida bilietams įsigyti nebuvo suteikta, nes geležinkelių įmonė nurodė, jog tokios lengvatos galėjo būti suteiktos tik dirbantiems asmenims; Teismas pripažino, jog socialinės lengvatos nebūtinai turi būti susijusios su darbo sutartimi.

23. DARBUOTOJŲ TEISĖS (9) • Byla C-43/99, Leclere: Belgijos pilietis buvo pasienio darbuotojas, gyvenęs Belgijoje ir dirbęs Liuksemburge; įvykus nelaimingam atsitikimui, jam pradėjo mokėti invalidumo pašalpą; tačiau gimus jo vaikui, buvo atsisakyta išmokėti vaiko gimimo pašalpą motyvuojant tuo, kad jis nebuvo darbuotojas; Teismas nurodė, kad Belgijos pilietis anksčiau buvo darbuotoju, gaudavęs invalidumo pensiją, kuri buvo susijusi su jo ankstesniu darbu; todėl jam turėjo būti išmokėta vaiko gimimo pašalpa; • Byla C-237/94, O’Flynn: Teismas nustatė, kad Didžiosios Britanijos taisyklė, pagal kurią laidojimo išlaidos (socialinė lengvata) buvo padengiamos, jei laidojimo vieta buvo Didžiojoje Britanijoje, pažeidė Sutartį.

24. DARBUOTOJŲ TEISĖS (10) Teisė laisvai judėti valstybių narių teritorijoje, apsigyventi bet kurioje valstybėje narėje siekiant įsidarbinti, pasilikti gyventi valstybės narės teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui: • Šios teisės detalizuotos Direktyvoje 2004/38: visi ES piliečiai ir jų šeimos nariai turi teisę išvažiuoti iš valstybės narės teritorijos į kitą valstybę narę, jiems negali būti taikomas išvažiavimo vizos ar kitokio panašaus reikalavimo formalumas; • Valstybės narės suteikia tapatybės kortelę arba pasą turintiems ES piliečiams ir pasą turintiems šeimos nariams teisę įvažiuoti į jų teritoriją; • ES piliečiai turi teisę gyventi kitos valstybės narės teritorijoje iki trijų mėnesių netaikant jokių reikalavimų ar formalumų, išskyrus reikalavimą turėti tapatybės kortelę arba pasą.

25. DARBUOTOJŲ TEISĖS (11) • Teisė gyventi kitos valstybės narės teritorijoje ilgiau kaip tris mėnesius, jei ES piliečiai yra darbuotojai arba turi pakankamai išteklių sau ir savo šeimos nariams, arba yra studentai, arba yra ES pilietį lydintys ar kartu vykstantys šeimos nariai; • Jeigu valstybėje narėje yra gyvenama ilgiau kaip tris mėnesius, priimančioje valstybė gali reikalauti, kad ES piliečiai užsiregistruotų atitinkamose institucijoje (šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai, išduodama leidimo gyventi šalyje kortelė, kuri galioja penkerius metus nuo išdavimo datos); • ES piliečio mirtis arba išvykimas iš priimančiosios valstybės narės neturi įtakos jo šeimos narių, kurie yra valstybės narės piliečiai, gyvenimo šalyje teisei.

26. DARBUOTOJŲ TEISĖS (12) • ES piliečiai, kurie priimančiojoje valstybėje narėje legaliai gyveno ištisus penkerius metus, turi nuolatinio gyvenimo joje teisę; tokia pati nuostata taikoma ir šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai, ir, kurie gyveno ištisinį penkerių metų laikotarpį toje valstybėje narėje kartu su ES piliečiu; • Byla 321/87, Komisija prieš Belgiją: iš Belgijoje gyvenančių ne Belgijos piliečių buvo reikalaujama pateikti ne tik pasus ar asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, bet ir leidimą gyventi ar įsikurti; Teismas nustatė, kad tokia kontrolė yra kliūtis laisvam darbuotojų judėjimui; • Byla C-68/89, Komisija prieš Olandiją: ES teisei prieštarauja tokie nacionalinės teisės aktai, kurie reikalauja, kad piliečiai atsakytų į sienos apsaugos darbuotojų pateikiamus klausimus apie jų kelionės tikslą, trukmę ir savo turimas lėšas.

27. DARBUOTOJŲ TEISĖS (13) • Jei darbuotojai ir jų šeimos nariai gali pateikti reikiamus dokumentus, valstybės narės turi jiems suteikti teisę gyventi toje valstybėje, todėl jiems turi būti nemokamai arba už tą pačią kainą, kaip ir tos valstybės piliečiams, išduotas leidimas; • Valstybės narės gali atlikti patikrinimus siekdamos užtikrinti, kad atvykę asmenys bet kuriuo metu galėtų pateikti leidimą gyventi, jei ši pareiga yra nustatyta tos valstybės piliečiams; • Leidimas gyventi turi tik įrodomąją galią ir yra deklaratyvaus pobūdžio: byla C-85/96, Martinez Sala: Vokietijoje gyvenanti Ispanijos pilietė turėjo įvairių jau pasibaigusių leidimų gyventi šalyje ir dokumentą, patvirtinantį, kad ji kreipėsi dėl leidimo pratęsimo; jai gimus vaikui, buvo atsisakyta suteikti pašalpą remiantis tuo, kad ji neturėjo leidimo gyventi šalyje; Teismas pripažino, kad toks reikalavimas pažeidė Sutartį.

28. DARBUOTOJŲ TEISĖS (14) • Kitos darbuotojų teisės: teisė mokytis profesinėse mokyklose ir perkvalifikavimo centruose, tapti profesinių sąjungų nariu, vienodomis sąlygomis su tos valstybės piliečiais įsigyti būstą; • Byla 293/83, Gravier: Teismas profesinį mokymą apibrėžė plačiai – tai bet kokia išsilavinimo forma, kuria rengiama tam tikros profesijos kvalifikacijai, amatui ar darbui, arba, kuria suteikiamas tokiai profesijai būtinas mokymas ar įgūdžiai; valstybė narė negali imti registracijos mokesčio iš kitų valstybių narių atvykusių studentų (jei toks mokestis neimamas iš savų studentų); • Profesinis mokymas gali būti gaunamas ir universitetuose (byla 24/86, Blaizot), išskyrus atvejus, kuomet yra siekiama pagilinti žinias, o ne pasirengti konkrečiai profesijai.

29. DARBUOTOJŲ TEISĖS (15) • Byla 39/86, Lair: Prancūzijos pilietė norėjo studijuoti kalbas Vokietijos universitete (Vokietijoje ji anksčiau dirbo pagal trumpalaikes darbo sutartis), todėl kreipėsi dėl pragyvenimo stipendijos; Teismas nustatė, kad ji išlaikė darbuotojo statusą, todėl turėjo teisę gauti tokią stipendiją, jeigu tarp ankstesnės jos veiklos ir studijų yra ryšys; • Byla 197/86, Brown: Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pilietybes turintis studentas ilgą laiką gyveno Prancūzijoje, kol jam Kembridžo universitete buvo skirta vieta studijuoti inžineriją; jo mokslus finansavo Didžiosios Britanijos bendrovė, kurioje jis anksčiau dirbo; Teismas nustatė, kad jis šiuo metu nebuvo darbuotojas nurodydamas, jog jo ankstesnis darbas buvo tik šalutinis studijų atžvilgiu, todėl jis negalėjo gauti pragyvenimo stipendijos.

30. DARBUOTOJŲ TEISĖS (16) • Byla 316/85, Lebon: Prancūzijos pilietė gyveno Belgijoje kartu su savo tėvu, taip pat Prancūzijos piliečiu, kuris jau nebedirbo ir gavo pensiją Belgijoje; ji norėjo mokytis Belgijos universitete, todėl kreipėsi su prašymu skirti jai minimalių pajamų garantiją; Teismas nustatė, kad vaikai, kai jiems sukanka 21 metai, nebeturi teisės gauti tokių išmokų, nes jie nebėra darbuotojo išlaikytiniai; • Byla 305/87, Komisija prieš Graikiją: Teismas pripažino, kad užsieniečių teisę Graikijoje įsigyti nuosavybę ribojusios Graikijos teisės normos pažeidė laisvo darbuotojų judėjimo nuostatas, nes teisė į būstą ir teisė į nuosavybę yra laisvo darbuotojų judėjimo pasekmė.

31. DARBUOTOJŲ TEISĖS (17) Teisė į socialinę apsaugą: • Įvairias socialines teises nustato Reglamentas 1408/71, kuriuo buvo siekiama, kad socialinės apsaugos nuostatos būtų vienodai taikomos visiems darbuotojams; • Šio Reglamento taikymo subjektai – darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys, šių asmenų šeimos nariai, asmenys be pilietybės, valstybės tarnautojai; • Reglamento taikymo objektas – įvairios socialinės priemonės: ligos ir motinystės, invalidumo pašalpos, senatvės ir sutuoktinio išlaikymo pensijos, išmokos dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų, išmokos mirties atveju, bedarbio išmokos, šeimos išmokos; • Reglamentas įtvirtina du svarbius principus: nediskriminavimą ir darbo laiko sumavimą socialinės apsaugos tikslais (jei asmuo dirbo keliose valstybėse narėse, jo darbo laikas turi būti skaičiuojamas iš visų valstybių).

32. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO RIBOJIMO DRAUDIMAS (1) Teisė nebūti diskriminuojamam dėl pilietybės: • Sutarties 18 str. įtvirtina bendrą normą – draudimą diskriminuoti dėl pilietybės; • Teismas yra pripažinęs, kad teisė nebūti diskriminuojamam dėl pilietybės užtikrina, kad, esant vienodom aplinkybėm, asmuo nebus traktuojamas skirtingai, o esant skirtingom aplinkybėm – vienodai; • ES piliečiai kitoje valstybėje narėje turi būti traktuojami vienodai su vietos valstybės piliečiais; • Sutarties 45 str. 2 d. įtvirtina specialią normą, kuri draudžia diskriminaciją dėl pilietybės tik darbo santykiuose; jei asmuo yra diskriminuojamas kitais pagrindais nei pilietybė, Sutarties 45 str. nebus pažeistas.

33. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO RIBOJIMO DRAUDIMAS (2) • Sutarties 45 str. draudžia tiek tiesioginę, tiek netiesioginę diskriminaciją; iš naujausios Teismo praktikos matyti, kad yra draudžiami ir nediskriminacinio pobūdžio apribojimai laisvame darbuotojų judėjime; tokie ribojimai gali būti bendrai ir atskirai taikomi; • Tiesioginė diskriminacija – tai atvira diskriminacija, kuomet kitos valstybės narės darbuotojas traktuojamas mažiau palankiai būtent dėl jo pilietybės: teisės norma, kurioje tiesiogiai minima darbuotojo pilietybė, yra nesuderinama su ES teise; • Byla 2/74, Reyners: pagal Belgijos teisę tik jos piliečiai galėjo dirbti teisininkais; Teismas pripažino, jog tokia nuostata pažeidė Sutartį.

34. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO RIBOJIMO DRAUDIMAS (3) • Sutartis draudžia ir netiesioginę (paslėptą) diskriminaciją – tai tokia nacionalinė taisyklė, kurioje darbuotojo pilietybė tiesiogiai nėra minima, o minimos kitos sąlygos, tiesiogiai susijusios su pilietybe, ir sukeliančios tokius pačius padarinius, t. y. asmuo patiria diskriminaciją dėl jo pilietybės; • Byloje 152/73, Sotgiu Teismas netiesioginę diskriminaciją apibrėžė kaip diskriminaciją, kuri, taikant kitokius nei pilietybė kriterijus, iš esmės siekia to paties rezultato; dėl netiesioginės diskriminacijos kitos valstybės narės piliečiui suteikiamas prastesnis statusas nei vietos piliečiams; • Todėl netiesioginė diskriminacija apima atvejus, kuomet teisės normoje neminima darbuotojo pilietybė, o nurodomos kitos sąlygos, kurios dažniausiai (palyginus su vietos piliečiais) liečia kitos valstybės narės piliečius dėl jų turimos pilietybės.

35. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO RIBOJIMO DRAUDIMAS (4) • Byla C-237/94, O’Flynn: buvo sprendžiamas klausimas, ar Airijos teisės nuostata, kad laidojimo pašalpa suteikiama, jei laidotuvės vyksta tik Didžiosios Britanijos teritorijoje, suderinama su ES teise; Teismas nustatė, kad tai buvo diskriminacija pilietybės pagrindu, nes buvo didesnė tikimybė, jog kitų valstybių narių piliečius bus norima laidoti ne Didžiosios Britanijos teritorijoje; • Byla 175/88, Biehl: pagal Liuksemburgo pajamų mokesčio įstatymą darbuotojai, ne visus metus gyvenantys Liuksemburge, negalėjo susigrąžinti iš savo atlyginimo išskaičiuotų mokesčių už laikotarpį, kurį jie negyveno šalyje; Teismas pripažino, kad tai buvo netiesioginė diskriminacija.

36. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO RIBOJIMO DRAUDIMAS (5) • Byla C-419/92, Scholz: Vokietijos pilietė siekė gauti darbą Italijoje, tačiau atrankos komisija atsisakė įvertinti jos ankstesnį Vokietijoje įgytą darbo stažą; Teismas pripažino, kad tai buvo netiesioginė diskriminacija; • Byla C-281/98, Angonese: Bolzano (Italijos provincijos) bankas nustatė, kad jo paskelbtame į darbą konkurse gali dalyvauti tik asmenys, kurie turi dviejų kalbų mokėjimą patvirtinantį sertifikatą; šį sertifikatą buvo galima gauti tik Bolzane, Austrijoje studijavęs Italijos pilietis negalėjo dalyvauti šiame konkurse, nes neturėjo minėto sertifikato; Teismas nustatė netiesioginę diskriminaciją, nes dauguma Bolzano gyventojų buvo Italijos piliečiai, o dėl reikalavimo gauti tokį sertifikatą kitų valstybių narių piliečiai atsidūrė mažiau palankioje padėtyje, ir jiems tapo sunku ar net neįmanoma įsidarbinti Bolzane.

37. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO RIBOJIMO DRAUDIMAS (6) • Byla 15/69, Ugliola: pagal Vokietijos įstatymą darbdavys turėjo apskaičiuoti darbo stažą atsižvelgdamas į Vokietijoje atliktos karo prievolės laikotarpį; Teismas pripažino netiesioginę diskriminaciją, nes šio įstatymo poveikis buvo didesnis Vokietijoje dirbantiems ne Vokietijos piliečiams, kadangi labiau tikėtina, jog karo prievolę jie atliko savo pilietybės valstybėje; • Teismas nustatė, kad tokios sąlygos kaip asmens gyvenamoji vieta, darbuotojo vaikų pilietybė, minimali gyvenimo trukmė toje valstybėje traktuojamos kaip netiesioginė diskriminacija.

38. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO RIBOJIMO DRAUDIMAS (7) Nediskriminuojantys apribojimai: • Naujausia Teismo praktika rodo, kad laisvame darbuotojų judėjime draudžiami ir nediskriminacinio pobūdžio apribojimai; • Byla C-415/93, Bosman: Belgijos pilietis, futbolininkas, pasibaigus sutarčiai su klubu, nusprendė pereiti į kitą (Prancūzijos) klubą; tačiau klubų taisyklėse buvo nustatyta, jog norint pakeisti klubą, naujasis klubas turėjo sumokėti senajam perėjimo mokestį; kilo klausimas, ar tokia taisyklė buvo suderinama su laisvu darbuotojų judėjimu; Teismas nurodė, kad nors tokios klubų nustatytos perėjimo taisyklės nebuvo diskriminuojančios, jos apribojo laisvą darbuotojų judėjimą.

39. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO RIBOJIMO DRAUDIMAS (8) • Teismas nediskriminuojančius apribojimus laisvame darbuotojų judėjime aiškina siauriau nei laisvame prekių judėjime, todėl nėra aiškus tokių ribojimų taikymo mastas; • Jeigu nediskriminuojantys ribojimai būtų aiškinami plačiai, tuomet bet kokia nacionalinė taisyklė, kuri netiesiogiai ar tik potencialiai turi neigiamą įtaką darbuotojų migracijai valstybėse narėse, būtų traktuojama kaip darbuotojų judėjimo laisvės ribojimas; • Laisvam darbuotojų judėjimui pagal analogiją galima pritaikyti Teismo sprendimą Keck byloje, todėl tam tikros nacionalinės taisyklės, vienodai taikomos visiems toje valstybėje dirbantiems asmenims bei turinčios tokį patį poveikį tiek priimančios valstybės narės piliečių, tiek kitų valstybių narių piliečių darbui, negali būti traktuojamos kaip laisvo darbuotojų judėjimo ribojimai.

40. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO RIBOJIMO DRAUDIMAS (9) Byla C-190/98, Graf: Vokietijos pilietis Graf ketverius metus dirbo Austrijoje, o paskui nutraukė darbo sutartį norėdamas dirbti Vokietijoje; pagal Austrijos įstatymus tam pačiam darbdaviui ilgiau kaip trejus metus dirbęs darbuotojas turėjo teisę reikalauti kompensacijos dėl nesąžiningo atleidimo; Graf teigė, kad tokia nuostata pažeidė Sutartį, nes jis, persikėlęs gyventi į kitą valstybę, prarado galimybę būti atleistas Austrijoje, todėl negalėjo reikalauti kompensacijos; Teismas nustatė, kad toks Austrijos įstatymas nediskriminavo, jis netrukdė darbuotojai ieškoti naujo darbo; anot Teismo, šis atvejis yra pernelyg neapibrėžtas ir netiesioginis, kad teisės aktai būtų pripažinti galinčiais trukdyti laisvam darbuotojų judėjimui.

41. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO IŠIMTYS (1) • Laisvo darbuotojų judėjimo išimtys yra rašytinės ir nerašytinės; • Rašytinės išimtys įtvirtintos Sutarties 45 str. ir yra šios: • Viešoji tvarka; • Visuomenės saugumas; • Visuomenės sveikata; • Darbas valstybės tarnyboje. • Nerašytines išimtis savo praktikoje yra suformulavęs Teismas, jų sąrašas yra nebaigtinis: įvairios profesinės taisyklės, intelektinės nuosavybės apsauga, vartotojų apsauga, istorijos ir meno paveldo apsauga, kultūros politika, mokesčių sistemos darnumas ir mokesčių kontrolės veiksmingumas, aplinkos apsauga ir pan.

42. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO IŠIMTYS (2) • Rašytinėmis išimtimis galima pateisinti tiek tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, tiek nediskriminuojančius laisvo darbuotojų judėjimo ribojimus; • Nerašytinėmis išimtimis galima pateisinti tik netiesioginę diskriminaciją ir nediskriminuojančius ribojimus; • Jeigu valstybė narė nori pateisinti laisvo darbuotojų judėjimo ribojimą, ji turi įrodyti, kad toks ribojimas yra proporcingas: ar, siekiant tikslo pasirinktos tinkamos priemonės, ar jos yra būtinos siekiant tokio tikslo (byla C-67/98, Zenatti) – yra vertinamas priemonės tinkamumas ir būtinumas.

43. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO IŠIMTYS (3) • Byloje C-55/94, Gebhard Teismas nurodė, kad teisės norma, sudaranti kliūtis laisvam asmenų judėjimui, yra pateisinama, jeigu ji: • Nėra diskriminuojanti; • Būtina viešojo intereso labui; • Skirta siekiamam tikslui įgyvendinti; • Nenustato taisyklių, peržengiančių siekiamo tikslo ribas; • Teismo sprendimas Gebhardbyloje yra taikomas norint pateisinti nediskriminuojančius apribojimus; • Šis sprendimas taikomas tiek laisvam darbuotojų judėjimui, tiek įsisteigimo laisvei ir laisvei teikti paslaugas.

44. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO IŠIMTYS (4) Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas: Šias išimtis Teismas aiškina kartu; Viešoji tvarka (ordre public), kaip nurodė Teismas byloje 41/74, Van Duyn, turi būti aiškinama griežtai, šią sąvoką apibrėžia pati valstybė narė atsižvelgdama į ES teisės reikalavimus; Reglamentas 1612/68, kuris detalizuoja nediskriminavimo dėl pilietybės principą teisės įsidarbinti ir darbo sąlygų atžvilgiu, nenustato galimybės riboti šias teises remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo išimtimis; Direktyva 2004/38, kuri reguliuoja ES piliečių teisę laisvai judėti, apsigyventi ir nuolatinio gyvenimo teisę, įtvirtina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo išimčių taikymo taisykles šių teisių atžvilgiu.

45. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO IŠIMTYS (5) Viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo taikymo sąlygos pagal Direktyvą 2004/38 yra šios: • Turi būti atsižvelgiama į asmens asmeninį elgesį; • Asmens elgesys turi kelti tikrą ir pakankamai rimtą pavojų; • Priemonės turi būti proporcingos; • Valstybė narė turi atsižvelgti į tai, kiek ilgai asmuo gyveno jos teritorijoje, į jo amžių, sveikatos būklę, šeiminę ir ekonominę padėtį, socialinę ir kultūrinę integraciją; • Valstybė narė negali priimti sprendimo išsiųsti asmens iš šalies, jei asmuo turi nuolatinio gyvenimo jos teritorijoje teisę, išskyrus rimtas priežastis; ypač saugomos teisės tų asmenų, kurie gyveno toje valstybėje narėje pastaruosius dešimt metų.

46. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO IŠIMTYS (6) • Asmeninis elgesys: asmeninio elgesio sampratos Teismas kol kas nėra pateikęs; byloje Van Duyn Teismas sprendė, ar asmens priklausymas atitinkamai grupei ar organizacijai pats savaime gali būti laikomas asmeniniu elgesiu; Teismas pripažino, kad asmens narystė, kuri pasireiškia dalyvavimu grupės veikloje, taip pat jos tikslų ir siekių rėmimu, gali būti laikoma asmeniniu elgesiu; asmeninio elgesio sąlygos nustatymas suponuoja kolektyvinio išsiuntimo draudimą; • Priešingas teisei elgesys: elgesys turi pasireikšti teisės normų pažeidimu, amoralaus ar visuomenei žalingo elgesio neužtenka (byla 30/77, Boucherou); elgesio priskyrimas šiai kategorijai nebūtinai turi sietis su sankcijos skyrimu.

47. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO IŠIMTYS (7) • Faktinis ir rimtas pavojus: turi būti aplinkybės, leidžiančios teigti, kad asmuo yra linkęs pakartoti pažeidimą; jei tarp neteisėtos veikos ir sprendimo išsiųsti asmenį iš šalies yra praėjęs ilgas laiko tarpas, rimto pavojaus nebebus; vertindamos šią sąlygą, valstybės narės institucijos turėtų atsižvelgti į pažeidimo rūšį, sunkumą, pažeidimų skaičių ir pan.; pavojus turi būti rimtas – susijęs su esminių visuomenės interesų pažeidimu; asmens elgesys turi būti vertinamas pagal jo pavojingumo visuomenei laipsnį; • Draudimas remtis bendrosios prevencijos tikslais: ši sąlyga buvo nustatyta byloje 67/74, Bonsignore; turi būti remiamasi išimtinai asmens elgesiu.

48. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO IŠIMTYS (8) • Asmens socialinės integracijos priimančiojoje valstybėje narėje laipsnis: kuo didesnis asmens integracijos laipsnis, tuo didesnė turi būti apsauga nuo išsiuntimo iš šalies; • Draudimas paisyti ekonominių tikslų: asmens negalima išsiųsti iš šalies remiantis ekonominiais motyvais; ekonominiai tikslai turėtų būti aiškinami plačiai; ekonominiai tikslai apima visas priemones ekonomikos srityje, tačiau didžiausių reikšmę šioje srityje turėtų darbo rinka, demografinė ir socialinė politika; valstybės narės negali remtis nedarbo argumentu siekdamos pateisinti išimties taikymą; asmuo negali būti išsiųstas iš šalies remiantis vien tuo argumentu, jog jie siekia pasinaudoti priimančiosios valstybės socialinės apsaugos sistema.

49. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO IŠIMTYS (8) Byloje 6/75, RutiliTeismas sprendė, ar šių išimčių taikymo pasekmė gali būti laisvo darbuotojų judėjimo laisvės ribojimas visos valstybės narės teritorijos, ar ir tam tikros valstybės narės teritorijos dalies atžvilgiu; Teismas nusprendė, kad draudimas apsigyventi gali būti taikomas tik visos nacionalinės teritorijos atžvilgiu, išskyrus atvejį, kai tokį draudimą valstybė gali taikyti savo pačios piliečiams; todėl ir ordrepublicišimties taikymas tam tikros valstybės teritorijos atžvilgiu negali būti apribotas; Byla C-100/01, Olazabal: Teismas nukrypo nuo sprendimo Rutilibyloje pripažindamas, kad valstybė narė, remdamasi ordrepublicišimtimi, gali riboti laisvo darbuotojų judėjimo teises tam tikroje nacionalinės teritorijos dalyje, nepaisant to, ar tokį ribojimą ji taiko vietos piliečiams, esant konkrečioms sąlygoms.

50. LAISVO DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO IŠIMTYS (9) Olazabal byloje buvo išvardintos tokios laisvo darbuotojų judėjimo teisių tam tikroje nacionalinės teritorijos dalyje ribojimo sąlygos: • Dalinio ribojimo taikymas turi remtis išskirtinai asmeniniu asmens elgesiu; • Už analogišką vietos piliečių elgesį valstybė jų atžvilgiu turi imtis represinių arba kitų efektyvių priemonių, siekdama užkirsti tokiam elgesiui kelią.