Docentas dr. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt

This presentation will probably involve audience discussion, which will create action items. Use PowerPoint to keep track of these action items during your presentation • In Slide Show, click on the right mouse button • Select “Meeting Minder” • Select the “Action Items” tab • Type in action items as they come up • Click OK to dismiss this box • This will automatically create an Action Item slide at the end of your presentation with your points entered. Baudžiamoji teisė (specialioji dalis)Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. LR BK XXVIII SKYRIUS.1 dalis (BK 178, 180 str.) Docentas dr. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt

Kėsinimosi objektas • Nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai kaip teisiniai terminai apima visą teisėtų turtinių santykių sferą. • LR BK XXVIII SKYRIUS saugo nuo nusikalstamų kėsinimųsi: • jau esančias subjektyvias turtines (daiktines ir prievolines) teises; • subjektyvius interesus kurti turtines teises ateityje; • subjektyvius interesus vienaip ar kitaip dalyvauti ar susilaikyti nuo dalyvavimo turtiniuose santykiuose. • Kiekviena skyriuje numatyta norma kriminalizuoja minėtų subjektyvių turtinių teisių ir interesų pažeidimą tik ta apimtimi, kiek tai išplaukia iš baudžiamosios teisės principų ir paskirties.

Turtinių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų klasifikacija pagal objekto ir dalyko požymius 1. Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas svetimo materialaus turto (daikto) pasisavinimas 2. Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas materialinės arba nematerialinės turtinės naudos gavimas 3. Veikos, pasireiškiančios kaip svetimo turto sunaikinimas arba sugadinimas

Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas svetimo materialaus turto (daikto) pasisavinimas • Turto pagrobimai: • vagystė (178 str.) • plėšimas (180 str.). • Radinio pasisavinimas (185 str.) • Šių veikų objektas – nuosavybės teisė • Dalykas – materialūs judami daiktai

Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas materialinės arba nematerialinės turtinės naudos gavimas • Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis (179 str.); • Turto prievartavimas (181 str.); • Sukčiavimas (182 str.); • Turto pasisavinimas (183 str.); • Turto iššvaistymas (184 str.); • Turtinės žalos padarymas apgaule (186 str.); • Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (189 str.). • Šių veikų objektas – turtinės teisės ir interesai, • Dalykas – turtinė nauda (materialioji ir nematerialioji)

Veikos, pasireiškiančios kaip svetimo turto sunaikinimas arba sugadinimas • Turto sunaikinimas ar sugadinimas (187 str.) • Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo (188 str.). • Šių veikų objektas – nuosavybės teisė • Dalykas – materialus judamas ir nejudamas (nekilnojamas) turtas • Šios veikos išskirtos į atskirą kategoriją, nes jos nėra susijusios su naudos gavimu

Vagystė (BK 178 str. 1 d.) Objektyvieji požymiai • Įstatymo saugoma vertybė – nuosavybės teisė • Dalykas – svetimas materialus judamas turtas • Veika –turto pagrobimas • Padariniai –materiali žala savininkui ar teisėtam valdytojui netekus turto • Priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 14 metų • Baigtumo momentas - nusikalstama veika baigta, kai kaltininkas įgyja galimybę disponuoti pagrobtu turtu (materialioji sudėtis)

Bendroji turto samprata • Turiningoji turto savybė - ekonominis turinys, pasireiškiantis kaip galimybė įvertinti tam tikrą dalyką visuotiniu turto ekvivalentu – pinigais. • Pagal formą turtas gali būti suprastas įvairiai: • materialių daiktų visuma • materialių daiktų ir turtinių teisių visuma (turto aktyvas) • materialių daiktų, turtinių teisių (turto aktyvas) ir turtinių pareigų (turto pasyvas) visuma - juridinė turto samprata • bet kurių ekonominį turinį turinčių materialių ir nematerialių vertybių visuma, taip pat pelnas, kuris gali būti gautas - ekonominė turto samprata

Turtas kaip pagrobimo(vagystės ir plėšimo) dalykas • Tai kaltininkui svetimas materialus judamas daiktas (įskaitant grynuosius pinigus), turintis tam tikrą ekonominę vertę ir kuris yra pasisavintas iš gamtos arba sukurtas gamybos procese. • Reikalavimai, keliami sąvokai “turtas” pagrobimo (vagystės ir plėšimo) normose: • Turto materialumas. • Kilnojamas (judamas) turto pobūdis. • Ekonominė turto vertė. • Turto priklausomumas kitam asmeniui. • Daikto atskirtumas nuo gamtinės aplinkos arba žmogaus darbas, įdėtas į daikto sukūrimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pateiktas turto kaip pagrobimo dalyko apibrėžimas LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 “Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose”, P.4 // Teismų praktika. 2005. Nr. 23 • Turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai (pvz., namų apyvokos daiktai, transporto ir gamybos priemonės, asmeniniai daiktai, taip pat pinigai ir vertybiniai popieriai).

Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka materialumo požymio • Elektros energija; • Dujų energija; • Šiluma; • Ryšio paslaugos; • Interneto paslaugos; • Televizijos signalas; • Informacija

Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka ekonominės vertės požymio • Vardiniai vertybiniai popieriai, banko mokėjimo kortelės; • Asmeniniai ir kiti dokumentai (išskyrus tuos, kurie turi istorinę arba antikvarinę reikšmę), blankai, antspaudai; • Daiktai, uždrausti civilinėje apyvartoje ir turintys tik nelegalią vertę: • narkotinės ir psichotropinės medžiagos, nenaudojamos medicinoje; • padirbti pinigai; • savadarbiai ginklai; • pornografinės medžiagos, kuriose pavaizduoti vaikai ir pan. • Daiktai, turintys asmeninę subjektyvią vertę - nuotraukos, laiškai (diskutuotina); • Drabužinės numeriukai, raktai, SIM kortelės (diskutuotina).

Vertybiniai popieriai kaip pagrobimo dalykas LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P.4 • Vertybiniai popieriai, taip pat kiti dokumentai, žymintys tam tikrą piniginę vertę, kaip vagystės ir plėšimo dalykas yra tik tie, kurie suteikia teisę gauti turtą be juos pateikusio asmens tapatybės ir reikalavimo teisės turėjimo nustatymo (pvz., dovanų čekis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato apie banko mokėjimo kortelės pagrobimą LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 9 • Mokėjimo instrumento pagrobimas ar pasinaudojimas juo pagal BK 178 ir 180 straipsnius nekvalifikuojamas, nes pats mokėjimo instrumentas nėra turtas, o tik priemonė, suteikianti jo valdytojui reikalavimo teisę į tam tikrą kiekį pinigų. • Pagal BK 214 straipsnį kvalifikuotina veika, kai kaltininkas pagrobia ar kitaip neteisėtai įgyja, laiko, realizuoja svetimą mokėjimo instrumentą (banko kortelę).

Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka svetimumo požymio • Palikti arba išmesti daiktai; • Turtas, priklausantis “pagrobėjui” bendrosios nuosavybės teise, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinė nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu; • Daiktai, palaidoti kartu su mirusiuoju; • Ginčo objektu esantis turtas, kol šis klausimas nėra išspręstas teisme; • Pastaba: vogti daiktai, neteisėtai priklausantys jų turėtojui, gali būti laikomi pagrobimo dalyku

Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes jų pagrobimas pirmiausia pažeidžia kitą (ne turtinį) objektą • Daiktai, kurių apyvarta yra ribota: • Legaliai pagaminti šaunamieji ginklai; • Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, naudojamos medicinoje; • Radioaktyviosios ar branduolinės medžiagos.

Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka atskirtinumo nuo gamtinės aplinkos požymio • Laukiniai gyvūnai ir žuvys, esantys natūralioje gamtinėje aplinkoje; • Nedirbami gamtos ištekliai; • Stačias miškas (diskutuotina).

Turto vertės nustatymas LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 6 • Kvalifikuojant veikas pagal BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. • Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., mobiliojo ryšio telefonas, kurio rinkos vertė 500 Lt, įsigytas už 1 Lt sudarant terminuotą abonementinę sutartį, arba jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą.

Tradicinė turto pagrobimo samprata • Turto pagrobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. • Pagrobimui būdingi padariniai: • 1) nukentėjusiajam padaryta žala netekus turto; • 2) kaltininko gauta nauda, perkėlus svetimą turtą į savo valdymą • Kaltininko tyčia pasireiškia suvokimu, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai savinasi svetimą turtą, numato, kad nukentėjusiajam bus padaryta žala, ir to nori • Laikinas, ne pasisavinimo tikslais, svetimo turto užvaldymas nelaikomas pagrobimu

Pagrobimo neteisėtumas ir neatlygintinumas • Neteisėtumas – tai: • įstatymo numatyto pagrindo tenkinti savo turtinį interesą nukentėjusiojo nuosavybės sąskaita nebuvimas • Neatlygintumas – tai: • užvaldyto turto vertės atlyginimo nebuvimas

Neatlygintinumo požymio problema • Kaip kvalifikuoti atvejį, kai kažkas neteisėtai užvaldo svetimą turtą, palikdamas savininkui pinigų sumą, atitinkančią paimto turto vertę? • Ar nebūtų prasminga neatlygintinumą sieti su sutarto atlyginimo nebuvimu?

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pateiktas turto pagrobimo apibrėžimas LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 7 • Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Probleminiai klausimai, kylantys iš LAT senato pateikto pagrobimo apibrėžimo • LAT senatas pagrobimui būdingus padarinius suformulavo ne kaip turto netekimą, bet kaip atėmimą galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti savininkui priklausančiu turtu. • Turto pagrobimo apibrėžime nenurodytas pasisavinimo požymis, todėl galima prielaida, jog pavogti įmanoma ir be pasisavinimo ketinimų. • Todėl galima sakyti, jog pagrobimui būdingų padarinių klausimas neišspręstas. • Paliktas atviru klausimas, kuriam laikui apvogtas savininkas netenka galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, kad laikyti tai padariniais. Kaip kvalifikuoti atvejį, kai neteisėtai paimtas turtas vėliau savanoriškai grąžinamas savininkui?

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas apie neteisėtą turto užvaldymą neturint pasisavinimo tikslų LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 14 • Nėra vagystė tokie atvejai, kai tarp savininko ir asmens yra nusistovėjusi praktika, leidžianti pastarajam naudotis daiktu savininkui sutikus, tačiau tas asmuo pasinaudoja daiktu savininkui nežinant (pvz., asmuo, kuriam savininkas leisdavo naudotis automobiliu, kartą juo pasinaudoja savininkui nežinant, po to grąžina automobilį).

Turto užvaldymo ne pasisavinimo tikslais vertinimo problema • Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimą sistemiškai, galima daryti išvadą, kad svetimo turto (ypač automobilio) laikinas užvaldymas, net ir neturint pasisavinimo tikslų, paprastai kvalifikuotinas kaip turto pagrobimas. • Toks požiūris kertasi su tradicine turto pagrobimo samprata.

Pagrobimo baigtumas • Vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 8) • Teisėsaugos institucijų praktikoje ši taisyklė suvokiama nevienodai: • Pvz., nuo kokio momento laikomas baigtu automobilio pagrobimas, vagystė iš gyvenamosios patalpos?

Vagystė (BK 178 str. 1 d.)Subjektyvieji požymiai : • 1. Pakaltinamumas • 2. Kaltė – tiesioginė tyčia • Kaltininkas supranta, kad užvaldo svetimą daiktą, neteisėtai ir neatlygintinai jį pasisavindamas, numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori. • Motyvai ir tikslai (savanaudiški ar kitokie) nėra būtini nusikalstamos veikos sudėties požymiai

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas apie pagrobimui būdingus subjektyviuosius požymius - 1 LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 14 • Vagystė ir plėšimas yra tyčinės nusikalstamos veikos, kurios padaromos tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, … numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas apie pagrobimui būdingus subjektyviuosius požymius - 2 LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 14 • Vagystė ir plėšimas gali būti padaromi apibrėžta ir neapibrėžta tyčia. Jei kaltininko tyčia buvo nukreipta pagrobti didelės vertės turtą, bet jam nepavyko pagrobti tokios vertės turto, jo veika vertinama kaip pasikėsinimas padaryti didelės vertės svetimo turto grobimą. Jei kaltininko tyčia dėl grobiamo turto vertės neapibrėžta, jo veika kvalifikuojama atsižvelgiant į turto vertę, jei nėra kitų veiką kvalifikuojančių požymių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas apie pagrobimui būdingus subjektyviuosius požymius - 3 LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 14 • Nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. • Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kai yra veiką kvalifikuojančių požymių, būtina nustatyti, kad kaltininkas šiuos požymius suvokė.

Vagystę kvalifikuojantys požymiai: • Vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.) • Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.) • Turto pagrobimasiš asmens drabužių, rankinės ar kitokionešulio viešoje vietoje (kišenvagystė) (BK 178 str. 2 d.) • Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.) • Didelės vertės turto vagystė (BK 178 str. 3 d.) – kai turto vertė viršija 250 MGL • Didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turto vagystė (BK 178 str. 3 d.) • Vagystė, padaryta dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 178 str. 3 d.)

Įsibrovimo samprata - 1 LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 15 • Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti).

Įsibrovimo samprata - 2 LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 15 • Patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją darbo metu, tačiau tik į tas vietas, į kurias įėjimas yra laisvas (nedraudžiamas), pvz., į parduotuvės prekybos salę, nelaikomas įsibrovimu net ir tuo atveju, kai patenkama turint tikslą pavogti ar apiplėšti. Kai į minėtas vietas patenkama nedarbo metu arba kai įėjimas į jas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas bus tada, kai kaltininkas patenka į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją leidžiamu metu, bet pasilieka pietų pertraukos laikui ar po jų uždarymo, norėdamas pagrobti turtą. Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.).

Įsibrovimo samprata - 3 LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 15 • Kvalifikuojant vagystę ir plėšimą turi reikšmės ne patekimo į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją būdas, bet svetimo turto pagrobimo būdas (pvz., patenka į patalpą apgaule, apsimetęs santechniku, o turtą pagrobia plėšimo būdu). • Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Kaip įsibrovimas kvalifikuotinas, pavyzdžiui, ir skystų ar birių produktų išleidimas iš talpos, kuri pagal savo funkcinę paskirtį pripažįstama saugykla.

Įsibrovimo samprata - 4 LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 15 • Kai į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją patenkama suklastojus dokumentą ar panaudojant suklastotą dokumentą, veika kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ar 180 straipsnio 2 dalyje, ir BK 300 straipsnyje sutaptis. Jei pats kaltininkas suklastojo ir panaudojo paties suklastotą dokumentą, veika kvalifikuojama kaip realioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnyje ir BK 178 ar 180 straipsnyje, sutaptis. Jei jis panaudojo kito asmens suklastotą dokumentą, veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 300 straipsnyje ir BK 178 ar 180 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. • Jei įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, ne tik pagrobiamas, bet ir sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ar 180 ir 187 straipsniuose, sutaptis.

Patalpos samprata LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 15 • Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti.

Saugyklos ir saugomos teritorijos sampratos - 1 LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 15 • Saugykla – tai tam tikras įrenginys. Saugoma teritorija – tai apibrėžtas žemės ar vandens plotas. Ir saugykla, ir saugoma teritorija – tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.; saugoma teritorija – prekybinių ar krovinių pervežimų organizacijų teritorijos, kur laikomos prekės ar kitos materialios vertybės, elevatoriai, aptvarai gyvuliams ir paukščiams laikyti ir pan.).

Saugyklos ir saugomos teritorijos sampratos - 2 LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 15 • Taip pat saugykla ar saugoma teritorija yra materialių vertybių saugojimui skirti objektai, į kuriuos patenkama tik su specialiais leidimais. Pažymėtina, kad saugykla laikomas tik tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys. Standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą.

Kišenvagystės samprata - 1 LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 17 • Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra kišenvagystė. Veika kvalifikuojama kaip kišenvagystė, kai nusikaltimas padaromas viešoje vietoje pagrobiant svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, kuriuos tas asmuo turi prie savęs (pvz., ištraukiama piniginė iš švarko, kurį apsivilkęs nukentėjusysis, ar iš su savimi turimos rankinės arba nešulio).

Kišenvagystės samprata - 2 LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 17 • Jei viešoje vietoje iš asmens pagrobiami jo drabužiai, rankinė, ar kitoks nešulys kartu su juose buvusiu turtu, tokia veika kaip kišenvagystė nekvalifikuojama. • Jei asmens drabužiai, rankinė ar kitoks nešulys ir juose esantis turtas yra palikti ar perduoti daiktams saugoti skirtoje vietoje, tai vagystė iš drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, taip pat ir pačių išvardytų daiktų vagystė kvalifikuojama kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą.

Atvira vagystė • Atvira vagyste laikytinas toks turto pagrobimas, kai kaltininkas paima svetimą turtą matant savininkui ar kitiems asmenims, suprasdamas, kad šie supranta jo veiksmų neteisėtumą.

Vagystė kaip baudžiamasis nusižengimas (BK 178 str. 4 d.) ir administracinės teisės pažeidimas (ATPK 50 str.) • Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 str. 4 d. kaip baudžiamasis nusižengimas: • kai pagrobtas nedidelės vertės turtas, t.y. jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL ir • kai nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 178 str. 2 ir 3 dalyse • Vagystė kvalifikuojama kaip smulkusis turto pagrobimas pagal ATPK 50 str.: • kai pavogtas mažesnio nei 1 MGL dydžio turtas ir • kai nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 178 str. 2 ir 3 dalyse

Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – nuosavybės teisė. Papildomos – sveikata ir laisvė • Dalykas – svetimas materialus turtas (kaip ir vagystėje) • Veika – turto užvaldymas ir jo pasisavinimas (pagrobimas) • Padariniai – netekimas galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu(plėšimo baigtumo momentas toks pat kaip ir vagystės) • Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. • Būdai: • fizinis smurtas arba • grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą arba • kitoks atėmimas galimybės nukentėjusiam asmeniui priešintis • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius turi būti ne mažesnis kaip 14 metų

Fizinis smurtas kaip plėšimo būdas: • Fizinis smurtas plėšime – tai turto užvaldymo priemonė. • Fiziniu smurtu kaltininkas siekia: • įveikti esamą ar galimą priešinimąsi • atskirti auką nuo grobiamo turto • priversti nukentėjusįjį palengvinti turto užvaldymą, pvz., tuoj pat perduoti turtą arba parodyti vietą, kur paslėpti pinigai, duoti raktą nuo seifo ar automobilio ir pan. • Fizinis smurtas, siekiant išvengti sulaikymo bei atsisakant ketinimų pabaigti vagystę, kvalifikuojamas iš sutapties: kaip pasikėsinimas padaryti vagystę ir kaip nusikaltimas sveikatai.

Fizinio smurto atpažinimo problema • Kartais būna sunku apsispręsti, ar tam tikras fizinis poveikis kitam žmogui, padėjęs užvaldyti jo turtą, yra fizinis smurtas. • Pvz., jėga patraukiant iš moters rankų rankinę, pastumiant nukentėjusįjį ir pan. • Veikos kvalifikavimo klausimą tokiais atvejais reikia spręsti, atsižvelgiant į tai, kokios buvo poveikio pasekmės: ar nebuvo sukeltas fizinis skausmas, ar nebuvo atimta laisvė, ar auka nebuvo pargriauta ir pan.

Grasinimas kaip plėšimo būdas - 1 • Grasinimu plėšime siekiama įbauginti nukentėjusįjį ar bet kurį kitą žmogų, kuris kaltininko manymu galėtų sutrukdyti jam. • Jokie kiti grasinimai, išskyrus grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, plėšimui yra netinkami. • Jeigu grasinama ne fiziniu smurtu, o kitu blogiu, jeigu grasinama panaudoti smurtą ateityje – veika atitinka turto prievartavimo požymius • Grasinimo turinys nustatinėjamas ne vien tik iš to, ką yra pasakęs plėšikas, bet iš įvykio konteksto

Grasinimas kaip plėšimo būdas - 2 LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 11 • Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą visada yra nukreiptas į turto savininką, valdytoją ar asmenį, kuriam laikinai patikėtas turtas. • Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais (pvz., demonstruojant peilį ar kitą įrankį, bauginančiais gestais). Taip pat grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz., reikalavimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, susitikus ant tilto).

Grasinimas kaip plėšimo būdas - 3 LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 11 • Grasinimas turi būti realus. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją.

Kitoks atėmimas galimybės priešintiskaip plėšimo būdas - 1 LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 13 • Kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnyje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulęar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu).

Kitoks atėmimas galimybės priešintiskaip plėšimo būdas - 2 LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas, P. 13 • Todėl nukentėjusiojo tyčinis nugirdymas, apsvaiginimas, įmaišant į gėrimą migdančių ar kitaip svaiginančių medikamentų siekiant pagrobti jo turtą, vertintini kaip kitoks atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis. Jei, nugirdant ar minėtais būdais apsvaiginant nukentėjusįjį, buvo panaudotas fizinis smurtas, veika kvalifikuotina pagal du požymius – kaip plėšimas panaudojant fizinį smurtą ir kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis.

Docentas dr. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt