KOKĮ PAVOJŲ KELIA VISUOTINIS ATŠILIMAS?

1. Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazijaCOMENIUS daugiašalės mokyklų partnerystės projektas„S. O. S. our planet is warning us to save polar bears“ 2012-2014 KOKĮ PAVOJŲ KELIA VISUOTINIS ATŠILIMAS? Parengė: mokyklos projekto koordinatorė mokytoja Dainora Raudienė 2013 m. rugsėjis

2. Visuotinis atšilimas (arba globalinis atšilimas) – per paskutinius dešimtmečius fiksuojamas Žemės atmosferos prie paviršiaus ir vandenynų vidutinės temperatūros didėjimas. Per XX amžių vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo 0,74 ± 0,18 °C.

3. Nors milijonų metų laikotarpyje planetos temperatūra kito nuolat, pastarasis atšilimas laikomas pernelyg staigiu ir siejamas su žmogaus veiklos paskatintu šiltnamio efektu.. Šiltnamio dujos, šildančios Žemės paviršių bei apatinius atmosferos sluoksnius, išskiriamos deginant naudingąsias iškasenas; žemės ūkio, ypač gyvulininkystės, veiklose.

4. Nors ir mažiau, temperatūros kilimą taip pat lemia ir saulės temperatūros kitimas bei ugnikalniai. Remiantis Tarpvyriausybinės klimato pokyčių komisijos (IPCC) ataskaitoje pateiktais modeliais, vidutinė pasaulinė temperatūra per XXI amžių pakils 1,1–6,4 °C.

5. Pasaulinės temperatūros didėjimas sukels tolimesnius pokyčius: - kylantį jūros lygį, - atitinkamai padidėjusį arba sumažėjusį auginamų kultūrų derlių, - ledynų tirpimą, - susilpnėjusias upių sroves, - rūšių išnykimą, - ligų pernešėjų pagausėjimą.

6. Tarp daugybės nykstančių rūšių išsaugojimo iniciatyvų, baltųjų lokių ir jų arktinės buveinės išsaugojimu rūpinasi viena didžiausių ir labiausiai gerbiamų pasaulyje nepriklausomų gamtos išsaugojimo organizacijų – PASAULIO LAUKINĖS GAMTOS FONDAS – WWF (World Wildlife Fund).

7. Dėl stipraus klimato kaitos poveikio, atšilimas Arkties regione vyksta du kartus sparčiau už pasaulinį vidurkį, o Arkties ledynas tirpsta stulbinamu 11 proc. per dešimtmetį greičiu. Tai kelia rimtą pavojų daugybei nuo ledyno priklausomų gyvūnų rūšių, o ypač BALTIESIEMS LOKIAMS.

8. Prognozuojama, kad vasarą Arkties jūrą dengiantis ledas, ant kurio šie gyvūnai klajoja, medžioja ir dauginasi, gali ištirpti.

9. Kadangi baltieji lokiai yra visiškai priklausomi nuo jūros ledo, klimato kaita ir ledynų tirpimas yra didžiulis smūgis visai šiai rūšiai. Paskaičiuota, jog, vadovaujantis ledynų tirpimo tendencijomis per 45 metus (tris lokių kartas), jų populiacija gali sumažėti apie 30 procentų.

10. Jeigu kitos lokių rūšys sugeba prisitaikyti juos supančioje aplinkoje keisdami savo gyvenimo įpročius ir mitybą, tai baltieji lokiai yra labai ypatinga rūšis, visiškai priklausanti nuo arktinės jūrinės aplinkos.

11. Baltieji lokiai yra lėtai besidauginanti rūšis, todėl, sparčiai tirpstant ledynams, jie labai sunkiai prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos.

12. Remiantis globalinio atšilimo tempais ir vertinant baltųjų lokių lėtą dauginimosi tempą, labai tikėtina, jog po 100 metų šie gyvūnai bus išnykę didžiojoje dabartinės gyvenamosios teritorijos dalyje.

13. Kiti faktoriai, kurie kelia taip pat didelę grėsmę baltiesiems lokiams, yra toksinės atliekos, laivyba, pramoginės kelionės, dujų ir naftos verslo vystymas. GELBĖKITE!

14. Gamtos išsaugojimas (=mūsų ateitis) priklauso nuo KIEKVIENO IŠ MŪSŲ! Nepamirškite patys ir paraginkite kitus: • rūšiuoti šiukšles • nešiukšlinti aplinkos • sodinti medžius • saugoti, tvarkyti miškus • taupiai naudoti vandenį, elektrą, kitus energijos šaltinius • saugoti, globoti augmeniją ir gyvūniją

15. „Tik tada, kai bus nukirstas paskutinis medis, kai bus užnuodyta paskutinė upė, kai bus sugauta paskutinė žuvis, tik tada mes suprasime, kad pinigų valgyti negalime.“ (Nežinomas autorius)

16. GELBĖKITE BALTUOSIUS LOKIUS, KOL DAR NEVĖLU!

17. GELBĖKITE BALTUOSIUS LOKIUS!

18. Ar girdite? Man gresia išnykimas. O jums?

19. „Egzistuoja milijonai gyvūnų rūšių, bet tik žmogus yra tas vienintelis gyvūnas, kuris gali sunaikinti visus kitus.“ (A.D.Williams)

21. Projekto veikla finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Ši informacija atspindi tik autorių požiūrį, todėl Švietimo mainų paramos fondas ir Europos komisija negali būti laikomi atsakingi už bet kokį šiame pristatyme pateikiamos informacijos naudojimą.