Plačiajuosčio interneto ryšio programa. Prielaidos ir gairės

1. Plačiajuosčio interneto ryšio programa. Prielaidos ir gairės Romualdas Degutis,Infobalt viceprezidentas2004 m. sausis, Vilnius

2. Turinys 1. Plačiajuosčio ryšio sąvoka2. Situacija šiandien 2.1 Esama infrastruktūra 2.2 Tyrimų duomenys, problematika 2.3 Vykdomi projektai3. Lietuva ES šalių ir šalių kandidačių kontekste4. Išvados/pasiūlymai

3. 1. Plačiajuosčio ryšio sąvoka

4. Ką reiškia sąvoka “plačiajuostis ryšys”? Nėra visuotinai priimto bendro šio termino traktavimo, tačiau labiausiai paplitusia ir plačiausiai vartojama prasme ši sąvoka reiškia ryšį, kuris yra visąlaik pajungtas (“always on”) ir kurio sparta ne mažesnė kaip 128 kbps* * Šaltinis: American Federal Communications Commision – FCC

5. “Plačiajuostis ryšys” technologiniu aspektu Pastaba: Pateiktos maksimalios ribinės technologijos palaikomos spartos

6. Paslauga Balsas, Duomenys, Faksas, ISDN, plačiajuostis internetas/daugialypės terpės paslaugos, didelio greičio LAN Maksimalus duomenų perdavimo greitis iki 100 Mbit/s iki 50 Mbit/s Balsas, Duomenys, Faksas, ISDN, plačiajuostis internetas/ daugialypės terpės paslaugos Balsas, Duomenys, Faksas, ISDN, Internetas iki 2 Mbit/s Balsas, Duomenys, Faksas, Internetas iki 128 kbit/s iki 64 kbit/s “Plačiajuostis ryšys” paslaugų aspektu Pastaba: Pateiktas teorinis modelis

7. 2.1. Situacija šiandien.Esama infrastruktūra

8. N. Akmenė Joniškis Mažeikiai Biržai Skuodas Šventoji Šiauliai Pasvalys Pakruojis Telšiai Rokiškis Palanga Kuršėnai Kupiškis Plungė Kretinga Varniai Rietavas Radviliškis Zarasai Kelmė Gargždai Panevėžys Laukuva Klaipėda Anykščiai Visaginas Šilalė Utena Šilutė Raseiniai Kėdainiai Ignalina Ukmergė Tauragė Molėtai Pagėgiai Švenčionys Jurbarkas Vilkija Jonava Širvintos Šakiai Pabradė Kaišiadorys Kulautuva Kaunas Vievis Vilnius Vilkaviškis Elektrėnai Prienai Kybartai Trakai Marijampolė Alytus Šalčininkai Varėna Lazdijai Druskininkai AB „Lietuvos telekomas”, AB „Lietuvos Energija” ir AB „Lietuvos Geležinkeliai” šviesolaidinių kabelių tinklas Bendras ilgis ~5500 km

9. GSM tinklas ~ 1500 bazinių stočių

10. ADSL internetinė prieiga Pastaba: AB “Lietuvos telekomas” ADSL tinklas, situacija 2003 m. gruodžio 5-tai dienai

11. Gyventojų pasiskirstymas miestuose

12. Gyventojų pasiskirstymas kaimo vietovėse

13. Galimybės naudotis plačiajuosčiu ryšiu mieste ir kaime Jau šiandien Lietuvoje 2.5 mln. gyventojų turi visas galimybes naudotis namuose pigiu ir sparčiu plačiajuosčiu Internetu! ~2.3 mln. gali rinktis patraukliausią pasiūlymą iš kelių skirtingų tiekėjų.

14. Galimybė naudotis plačiajuosčio interneto ryšiu kaimo vietovėse (virš 1000 gyventojų) Pastaba: Galimybė naudotis plačiajuosčiu internetu vertinta pagal galimybę naudotis ADSL technologija.

15. 2.2 Situacija šiandien.Tyrimų duomenys, problematika

16. Interneto vartotojų skaičiaus kitimas Šaltinis: TNS Gallup, gyventojų apklausa (nuo 15 iki 74 m. amžiaus).

17. Asmeniniai kompiuteriai ir internetas namų ūkiuose Šaltinis: Statistikos departamentas; 2003 spalio mėn. duomenys – TNS Gallup, gyventojų apklausa (nuo 15 iki 74 m. amžiaus).

18. Prisijungimas prie interneto pagal technologijas (namų ūkiai)

19. Kodėlgyventojai nesinaudoja internetu? • Statistikos departamentas (2003 1 ketv.), visi namų ūkiai, neturintys interneto: • internetas nereikalingas (53.2%), • brangi įranga (36.6%) • dideli paslaugų tarifai (24.98%). Kaimo vietovėse: nėra poreikio (61%), brangi įranga (32%), brangus naudojimas (19%). • TNS Gallup (2003 rugpjūtis), namų ūkiai, turintys PC be interneto: • brangus naudojimas (47%), • nėra poreikio (20%), • brangus įvedimas (18%). Kaimo vietovėse: brangus naudojimas (37%), brangus įvedimas (30%).

20. Paslaugų kaina – komutuojamas ryšys Šaltinis: RRT

21. Paslaugų kaina - DSL(pigiausi planai gyventojams - su apribojimais) Šaltinis – operatorių duomenys Viena pigiausių DSL interneto prieigos paslaugų Europoje - “Takas iD2” “PricewaterhouseCoopers” duomenimis, 13% visų Europos Sąjungos namų ūkių, besinaudojančių internetu, naudojasi DSL technologija pagrįstomis paslaugomis (likę – komutuojamu ryšiu, kabelinių TV internetu, LAN, bevieliu ryšiu). Lietuvoje DSL paplitimas namų ūkiuose yra 27.4% nuo visų namų ūkių, besinaudojančių internetu. (Šaltinis: TNS tyrimas, 2003 m. rugpjūtis).

22. 2.3 Situacija šiandien.Vykdomi projektai, programos, iniciatyvos

23. Paramos švietimui programa “KOMPasas”* Šiuo metu Lietuvoje yra 2500 švietimo įstaigų – pagrindinių, pradinių mokyklų, gimnazijų, licėjų. Iš jų – apie 40% yra mieste, o 60% - kaimo vietovėse • Specialūs pasiūlymai švietimo bendruomenei: - Interneto ir informacinės paslaugos švietimo įstaigoms, mokytojams ir mokiniams; • IT sprendimai mokykloms (interneto paslauga kaimo mokykloms „Žinių takas“ ir t.t.). • Rezultatai: - 97 proc. pagrindinių, gimnazijų, vidurinių ir licėjų (be pradinių mokyklų) turi internetą. 265 mokyklos turi interneto svetaines; • Specialiais pasiūlymais ir nuolaidomis pasinaudojo 4283 mokiniai ir mokytojai; • Informacijos apie egzaminus tarnyba 1667 (telefonu ir SMS – egzaminų metu per mėnesį aptarnaujama ~100,000 užklausų). * AB “Lietuvos telekomas” iniciatyva - programai skirta ir panaudota ~6 mln. Lt

24. Aljansas “Langas į ateitį” Veiklos sritys: • Prieiga prie interneto plačiausiems visuomenės sluoksniams –viešųjų Interneto centrų (VIC) steigimas; • Visuomenės mokymas naudotis kompiuteriais ir internetu (kursai) – 2003-iais metais apmokyta 20 000 gyventojų. 65% iš jų 35-60 metų amžiaus, dauguma gyvenantys mažesniuose miestuose; • Visuomenei aktualaus elektroninio turinio ir paslaugų kūrimas. “Langą į ateitį” 2002 m. gegužės 9 d. įkūrė 4 kompanijos: Lietuvos telekomas, Omnitel, Vilniaus bankas, Hansabankas • 2004 – 2005 metų planai: • - suteikti pradines Interneto žinias ne mažiau nei 15% suaugusiųjų iki šiol nesinaudojusių internetu (apmokyti 300 tūkst. žmonių), • - pasiekti kad 3 000 gyventojų tektų vienas viešasis interneto centras (įsteigti 1 tūkst. centrų ).

25. Viešieji Interneto centrai Lietuvoje • Šiuo metu Lietuvoje veikia 70 “Langas į ateitį” įsteigtų viešųjų Interneto centrų (240 PC) • Viešųjų Interneto centrų prieiga: • DSL (~60%); • ISDN (~17%); • Dial-up (~10%); • Radijo ryšys (6%); • Kita (7%). • Naudojimasis viešaisiais Interneto centrais: • ~80-250 lankytojų per mėnesį, kur yra 2 kompiuteriai; • ~260-820 lankytojų per mėnesį, kur yra 4 kompiuteriai.

26. IVPK prie LRV ir Vyriausybės institucijų iniciatyvos • VRM kartu su aljansu „Langas į ateitį“ 2003 m. steigia 100 viešųjų interneto centrų; • VRM kartu su Neringos savivaldybe 2004 m. numato vykdyti projektą „Plačiajuostis interneto ryšys Neringoje“; • IVPK prie Vyriausybės 2004 m. numato paskelbti konkursą ir įrengti 300 viešųjų interneto centrų; • IVPK prie Vyriausybės toliau plėtos internetinės visuomenės skatinimo projektą „Pradėjau“; • IVPK prie Vyriausybės, kaip paskirta atsakinga institucija, vykdys Elektroninio parašo įstatymo įgyvendinimo priemones.

27. 3. Lietuva pasaulio kontekste

28. Interneto naudojimas (gyventojų %) Šaltinis: SIBIS 2002, GPS, SIBIS 2003, GPS-NAS

29. Interneto naudojimo pasiskirstymas šalyse kandidatėse pagal priėjimo prie Interneto vietą (gyventojų %) Šaltinis: SIBIS 2003, NAS-GPS.

30. Interneto žinių lygis (% gyventojai) SIBIS ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje stebimas labai didelis atotrūkis tarp kaimo ir miesto gyventojų šioje srityje. 36% Vilniaus gyventojų žino kaip naudotis Internetu, tuo tarpu, kaimo vietovėse žinojimas siekia tik 8% Šaltinis: SIBIS 2003, GPS-NAS

31. Viešųjų Interneto centrų naudojimosi (% gyventojų) palyginimas šalyse kandidatėse Šaltinis: SIBIS 2003, NAS-GPS.

32. Vartojimas namuose per paskutines 4 savaites ( % gyventojų) Šaltinis: SIBIS country report. Lithuania.2003 rugsėjis

33. 4. Išvados ir pasiūlymai

34. Faktoriai, įtakojantys plačiajuosčio interneto ryšio plėtrą • Pateikiamas turinys • Vartotojų poreikis • Vartotojų išsilavinimas ir mokėjimas naudotis naujomis technologijomis • Techninės priemonės (kompiuteris + internetinė prieiga) • Vartotojo mokumas/paslaugos kaina

35. Faktoriai, stabdantys plačiajuosčio interneto ryšio plėtrą • Vartotojas šiuo metu nemato sau naudos – trūksta turinio; • Vartotojui plačiajuostis interneto ryšys nėra vienodai prieinamas: • Atskiroms socialinėms grupėms sąlyginai brangus; • Ribotos techninės galimybės atskirose teritorijose; • Vartotojų išsilavinimas ir mokėjimas naudotis naujomis technologijomis (“technologijų baimė”).

36. Reikalavimai plačiajuosčio interneto ryšio plėtros programai • Poreikių ir galimybių atitikimas. Investicijos turi būti daromos proporcingai turiniui , vartotojų mokymui bei techninei bazei vystyti. • Integralumas. Programa turi būti suderinta su kitomis Lietuvoje rengiamomis interneto ryšio plėtros programomis. • Investicijų tikslingumas. Dar viena alternatyvi infrastruktūra pareikalautų ypač ženklių investicijų, sudėtingo koordinavimo, nepasiektų galutinių vartotojų bei apimtų tik vieną aspektą – internetinę prieigą. Turi būti panaudojama egzistuojanti laidinio ir bevielio ryšio infrastruktūra - vieši konkursai. Administravimo mechanizmas turi užtikrinti, kad investicijos pasieks galutinį vartotoją (pvz. Internetinio ryšio/kompiuterinės įrangos subsidijavimas nekomercinėms įstaigoms bei gyventojams, mokesčių nuolaidos)

37. Plačiajuosčio Interneto ryšio plėtros programa • Pateikti plačiajuosčio internetinio ryšio paslaugas visoms gyvenamosios vietovėms kur gyventojų skaičius viršija 500; • Įsteigti ~700 viešuosius Interneto prieigos centrus; • Apmokyti ~500’000 gyventojų naudotis Internetu; • Sumažinti žinių atotrūkį tarp miesto ir kaimo gyventojų pasiekiant kaimo vietovėse 25% žinomumo lygį; • Įteisinti mokestines lengvatas įsigyjant kompiuterinę įrangą bei Interneto prieigos paslaugas vartotojams; • Investicijos turi būti daromos proporcingai turiniui , vartotojų mokymui bei techninei bazei vystyti; • Investicijos turi būti daromos remiantis Pasaulio Banko siūlomu “racionalių subsidijų” (smart subsidies) modeliu, organizuojant viešus konkursus tiek infrastruktūros kūrimui, tiek paslaugų teikimui atskirose teritorijose.

38. Racionalios (SMART) subsidijos • Racionalios subsidijos – tai subsidijos į rinką orientuotiems sprendimams įgyvendinti, kai pripažįstama, kad objektas nėra finansiškai perspektyvus. • Remiantis ilgalaike perspektyva, subsidijų teikėjas turi atgauti įdėtus pinigus ir įplaukas gauti plėsdamas vietinę ekonomiką, gerindamas gyventojų mokymą, švietimą, tobulindamas sveikatos sistemą, elektroninę vyriausybę ir mokslo žiniomis paremtą mažų bei vidutinio dydžio įmonių veiklą. • SMART subsidijų požymiai: • Skiriamos viešojo konkurso ar paraiškų pagrindu. • Vienkartinės subsidijos, skirtos tam tikram periodui ir tam tikrai teritorijai. • Nėra 100% subsidijos, dalis projekto finansuojama iš subsidijų gavėjo lėšų. • Jei projektas yra grindžiamas komerciniu interesu, jis turi būti įvertintas, atitinkamai sumažinant subsidijų dydį. • Jei subsidijos gali sugriauti natūralią rinkos konkurenciją, tokios subsidijos neturi būti teikiamos. • Subsidijuojamo projekto išlaidos turi būti susijusios su projekto įgyvendinimu. • Subsidijų gavėjas: • Gali laisvai rinktis technologiją; • Įsipareigoja užtikrinti sutartus parametrus nustatytu laiku (pvz. kokybė, teikiamos paslaugos, kainos ir t.t.) Šaltinis.”The World Bank report. Lithuania aiming for a knowledge Economy”, 2003 m Kovas

39. Papildoma informacija Dėl papildomos informacijos kreipkitės į “Infobalt” viceprezidentą Romualdą Degutį el. pašto adresu: Romualdas.Degutis@telecom.lt Naudodamiesi šio pristatymo medžiaga, pateikite nuorodą į asociaciją “Infobalt”.