1 / 32

Mineralinės trąšos

Veisiejų TVM. Mineralinės trąšos. I. Krivenokaitė ir R. Juodeškaitė. 2012. Turinys. Makroelementai, mikroelementai Trąšos Mineralinių trąšų klasifikacija Azoto trąšos Fosforo trąšos Kalio trąšos Mikroelementinės trąšos Svarbu žinoti! Augalų tręšimas Gamyba Lietuvoje “Achema” “Arvi”

emery-pena
Download Presentation

Mineralinės trąšos

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Veisiejų TVM Mineralinės trąšos I. Krivenokaitė ir R. Juodeškaitė 2012

  2. Turinys • Makroelementai, mikroelementai • Trąšos • Mineralinių trąšų klasifikacija • Azoto trąšos • Fosforo trąšos • Kalio trąšos • Mikroelementinės trąšos • Svarbu žinoti! • Augalų tręšimas • Gamyba Lietuvoje • “Achema” • “Arvi” • “Lifosa” • Naudoti šaltiniai

  3. P N K Svarbiausi makroelementai augalams yra azotas, fosforas, kalis. Daugelio cheminių elementų rezervai dirvožemyje nedideli, todėl auginant augalus juos būtina papildyti.

  4. Kai kurių elementų augalijai reikia labai nedaug. Tokie vadinami mikroelementais. Makroelementų ir mikroelementų trūkumas kompensuojamas trąšomis.

  5. Trąšos – viena stipriausių žemdirbystės priemonių, reguliuojančių medžiagų apytakos srautus. Jomis bandoma reguliuoti augalų mitybos procesus, keisti derliaus kokybę.

  6. Paprastosiose trąšose yra tik vienas mitybos elementas. • (Kalio druska KCl; karbamidas CO(NH2)2) Kalio druska

  7. Sudėtinės trąšos turi du ir daugiau mitybos elementus. Sudarytos iš vieno cheminio junginio. (Amofosas (NH4)2HPO4; kalio salietra KNO3) kalio salietra

  8. Kompleksinės turi du ir daugiau mitybos elementų, sudarytos iš dviejų ir daugiau cheminių junginių (Nitrofoska NH4NO3 + (NH4)2HPO4 + KCl) Nitrofoska

  9. N Azoto trąšos Pagrindinis šioje grupėje yra amonio nitratas ((amonio salietra, NH4NO3) ir karbamidas (CO(NH2)2), visame pasaulyje populiariausios azotinės trąšos, tinkančios įvairioms lauko, daržo bei sodo kultūroms tręšti. Azotinės trąšos lengvai ištirpsta vandenyje, greitai įsisavinamos ir išplaunamos. Azotas skatina ir sustiprina augalų antžeminės dalies vystymąsi.

  10. Trūkstant azoto, augalai tampa blyškūs, blogai auga, anksti nukrenta lapai. Didelis azoto trūkumas ir pakankamas kiekis kukurūzams Azoto trūkumas ir pakankamas jo kiekis avižoms

  11. Fosforo trąšos P Fosforo junginiai skatina šaknų vystymąsi, didina augalų atsparumą grybinėms ligoms, pagreitina žaizdų gijimą. Dažniausiai naudojamas superfosfatas. Tręšiama rudenį arba ankstyvą pavasarį. Šios trąšos tinka visų tipų dirvožemiams. superfosfatas

  12. Trūkstant fosforo, blogai auga ūgliai ir šaknys, lapai gelsta, augalai vėliau žydi. Nepilnai išsivysčiusi miežių varpa (kairėje), kai trūksta fosforo, dešinėje normaliai tręštų miežių Nepakankamai fosforu tręšti kukurūzai

  13. K Kalio trąšos Pagrindinis kalio trąšų šaltinis - gamtinių kalio druskų telkiniai. Kalis reguliuoja augalų maitinimą, didina atsparumą ligoms, mažina nitratų susikaupimą. Kalis paspartina augalų augimą ir didina jų atsparumą šalčiui. Lengvai tirpsta vandenyje, gerai laikosi dirvoje.

  14. Trūkstant kalio, ant lapų atsiranda negyvų audinių dėmių, jie gelsta. Bulvių lapai esant kalio trūkumui Obelaičių lapai esant dideliam kalio trūkumui

  15. B Mikroelementinės trąšos Fe Be pagrindinių maitinimo elementų, reikia mikroelementų - boro, geležies,  mangano, cinko, molibdeno, vario. Jie dažniausiai būna kompleksinėse trąšose. Mn Zn Mo Cu

  16. Mangano trūkumas kviečiuose Vario trūkumas kviečiuose Boro trūkumas žiediniuose kopūstuose Geležies trūkumas cukriniuose runkeliuose

  17. Reikiamos koncentracijos kompleksinės trąšos naudojamos drėkinant, purškiant ant lapų. Kartu su jomis galima naudoti biostimulatorius, padedančius palaikyti augalus šalčių ir sausros, perkėlimo metu, skatinti augimą ir augalų vystymąsi.

  18. Žemės ūkis yra neįsivaizduojamas be mineralinių trąšų naudojimo, todėl svarbu žinoti, kaip trąšos veikia dirvožemį ir jame vykstančius biologinius procesus.

  19. Svarbu žinoti! Racionalus dirvožemio tręšimas mineralinėmis trąšomis gerina mikrobiologines ir biochemines dirvožemio savybes, didina derlių. Svarbiausias mineralinių trąšų privalumas tai panaudojimo paprastumas. Ilgai tręšiant vien mineralinėmis trąšomis, kinta dirvožemio mikroorganizmų rūšių sudėtis, suintensyvėja toksinus sintetinančių mikrobų aktyvumas, dirvožemis rūgštėja.

  20. O 2 Mineralinės trąšos neįtakoja šaknų aprūpinimo deguonimi, o jo augalams reikia 3 kartus daugiau, negu visų mineralinių elementų kartu sudėjus. Dėl to dirvoje smarkiai sumažėja humuso kiekis, dirvos struktūra pablogėja, augalai pradeda jausti deguonies badą ir dėl to sumažėja derlius.

  21. Augalų tręšimas Atsižvelgiant į augalų poreikį konkretiems elementams ir dirvos agrotechnikos lygį parenkami trąšų deriniai ir kiekiai. Gerai dirbamos sunkesnės ir puveningos dirvos tręšiamos daugiau, tačiau supuolusioje sunkioje dirvoje augalų šaknys nesugeba įsisavinti didesnio trąšų kiekio. Lengvesnėse dirvose tręšiama mažiau, turėtų būti paskirstymas dalimis tiems laikotarpiams, kai trąšos geriausiai sunaudojamos.

  22. Augalai vegetacijos periodu sunaudoja skirtingų elementų skirtingus kiekius. Maisto medžiagų normos ( kg/ha) priesmėlio ir priemolio dirvoms

  23. Gamyba Lietuvoje Mineralinių trąšų gamyba Lietuvoje per pastaruosius metus beveik padvigubėjo, bet jų naudojimas sumažėjo. Mineralinės trąšos brangios, todėl daugelis apsiriboja minimaliomis jų normomis, vien tik azotu. Dalis laukų visai netręšiama. Lyginant su dauguma Vakarų Europos valstybių, Lietuvoje azoto ir fosforo trąšų naudojama kelis kartus mažiau, todėl šiuo metu mūsų šalyje nekyla aplinkos apsaugos problemų dėl besaikio trąšų naudojimo.

  24. Lietuvoje gaminamos azoto (Jonavos “Achemoje”), fosforo (Kėdainių “Lifosoje”) ir kompleksinės (Marijampolės “Arvi”) trąšos. Kėdainių „Lifosos“ gamykla Jonavos „Achemos“ gamykla Marijampolės “Arvi”

  25. Lazdijai

  26. AB“Achema” – didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. Akcinė bendrovė "Achema" yra įsikūrusi Jonalaukio kaime, Jonavos rajone, šalia Neries ir Šventosios upių santakos. Pagrindinė įmonės veikla – azoto trąšų, birių trąšų mišinių, skystų trąšų kambario ir lauko augalams gamyba ir prekyba. Bendrovėje dirba apie 1.400 žmonių. 2011 m. pagaminta ir realizuota apie 2,6 mln. tonų trąšų.

  27. UAB "Arvi" Marijampolėje gamina trąšų mišinius, kompleksines, mikroelementines bei skystąsias trąšas.

  28. Apie 50 proc. įmonės gaminamų trąšų eksportuojama į Daniją, Estiją, Latviją, Lenkiją, Švediją, Vokietiją ir kt. Per metus bendrovė parduoda daugiau nei 260 000 t įvairių trąšų iš kurių 130 000 t sudaro trąšos „Derlius“. Tai Lietuvoje itin populiarios trąšos, jų granulėse sukoncentruotos visos pagrindinės augalams reikalingos medžiagos (N, P, K, S, Mg, Ca, Na) ir būtiniausi mikroelementai (B, Zn, Cu ir kt.).

  29. AB „Lifosa" įsikūrusi Kėdainiuose - Lietuvos geografiniame centre. Kokybiška produkcija ir patogi AB „Lifosa" geografinė padėtis sąlygojo, kad didžiausią produkcijos dalį bendrovė eksportuoja. Pagrindinė Kėdainiuose įsikūrusios AB „Lifosa“ produkcija yra azoto-fosforo trąša diamonio fosfatas (DAP).

  30. Naudoti šaltiniai • Algirdas Šulčius “Bendroji ir neorganinė chemija, 12 kl.”. Kaunas: Šviesa, 2010, p. 159. • http://www.lzuu.lt/nm/l-projektas/dirvozemis/35.htm • http://rtn.elektronika.lt/mi/ssi/trasos.html • http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/311/1/0/1/article/12052/mineralines-trasos

  31. Ačiū už dėmesį!!!

More Related