Soliaografija – saulės kelio fotografavimas

1. Soliaografija – saulės kelio fotografavimas Pagal „Foto“ žurnalą Nr.5 (15) 2009 m., Martynas Juras „Saulės kamera“, psl.62-67 ir asmeninius bandymus paruošė Jolanta Klietkutė Pakutuvėnai, 2010

2. Soliaografija yra fotografijos šaka, kurios tikslas – fiksuoti saulės judėjimą. Šios šakos išskirtinis bruožas – nenaudojami jokie fotografiniai reagentai (ryškalai, fiksažai) – visą darbą atlieka saulė šviesai jautriame paviršiuje. Saulės kelio fotografijų užuomazgomis galima laikyti italų fotografo Dominique Stroobant XX a.7-8 dešimtmetyje atliktus eksperimentus, tačiau tikroji soliaografija datuojama tik nuo 2000 metų. Soliaografijoje naudojami panašūs principai kaip ir pinhole fotografijoje, tačiau vietoj foto juostelės naudojamas nespalvotom nuotraukom skirtas foto popierius ir išlaikymo trukmė siekia nuo paros ir net iki metų.

3. Kamerą saulės kelio fiksavimui galima pasigaminti iš paprasčiausios skardinės. • Nudažius skardinės vidų juoda spalva bei pradūrus mažą (0.3-0.4mm) skersmens skylutę skardinės centre, iš vidaus reikia įdėti ir priglausti prie skardinės sienelės fotopopieriaus lapą. • Fotopopierius naudojamas tik nespalvotas. • Po to belieka užsandarinti, kad šviesa į skardinės vidų patektų tik pro pradurtą skylutę. • Pagamintas fotoaparatas pakabinamas saugioje, daug saulės gaunančioje vietoje. • Ryškiausiai saulės takas atsiskleidžia pasirinkus ne trumpesnį laikotarpį nei ketvirtis, o optimali fotografavimo trukmė yra pusė metų.

4. Rekomenduojamos saulės kelio fiksavimo datos: • gruodžio 20 – kovo 20 • kovo 20 – birželio 20 • birželio 20 – rugsėjo 20 • rugsėjo 20 – gruodžio 20 d.

5. Reikiamos priemonės: • Laisvas vakaras ir gera nuotaika • Tuščia skardinė. Dydis nėra svarbus • Juoda lipni juosta apvynioti skardinei • Adata – skylutei (objektyvui) pradurti • Atidarytuvas ar peilis, replės • Juodi purškiami dažai (greitai džiūvantys) • Kartonas • Nespalvotas fotopopierius.

7. Skardinę, vos ją ištuštinus, verta iš karto išplauti. Visi gėrimai yra lipnūs ir vėliau plauti labai sudėtinga. Be to, skardinių vidus ilgai džiūva. Galima šlapias skardines prapūsti plaukų džiovintuvu, vėliau nusausinti popierine servetėle. • Išpjauti skardinės viršų kaip konservų dėžutę. Svarbu palikti laikančiąją konstrukciją, nes kitaip skardinė taps labai minkšta ir susiplos. • Likusius nelygumus užlyginti replėmis. • Švitriniu popieriumi šveičiame vidinę skardinės dalį, ten, kur išpjovus yra aštru. Šveičiame tol, kol briaunos nebepjaustys pirštų (nes vėliau teks kišti pirštus į vidų).

8. Susirandame skardinės vidurį, tą vietą kur reiks durti skylutę. Kad duriant adata neslidinėtų, galima ta pačia adata padaryti nedidelį įbrėžimą. • Kadangi išdūrus skylutę po to lieka įduba ir iš jos baisiai sudėtinga nušveisti užsilikusius dažus, pirmiausia geriau nušveisti skardinės centro (aplink tą vietą, kur bus skylutė) dažus. • Atsakingiausia dalis – skylutės pradūrimas. • Skylutės diametras turi būti 0.3-0.4 mm, priklausomai nuo skardinės dydžio. • Adatą reikia laikyti statmenai. Spausti ne stipriai, o sukamaisiais judesiais. • Galima įkišti pirštą į skardinės vidų ir laikyti greta tos vietos, kur turi išlysti adatėlė, kad nesulinktų skardinė. Turi gautis taisyklingos formos skylutė su kiek įmanoma mažiau atplaišėlių pakraščiuose. • Įvertiname ar skylutė tinkama. Dydį galima įvertinti liniuote žiūrint pro lupą. • Švitriniu popieriumi apšveičiame skylutės briauneles. • Jei aplinkui dažai buvo nušveisti anksčiau, dabar užlyginti išorėje visai nesudėtinga. • Jeigu buvo nenušveisti dažai, yra šiek tiek vargo juos iškrapštyti iš įdubimo, kurį sudarė adatėlė (nuotraukoje gerai matyti). • Svarbu nepamiršti nušveisti vidinio skylutės paviršiaus kraštų.

9. Skardinės vidų išpurškiame juodas matiniais aerozoliniais dažais. • Svarbu nusipirkti dažus, kurie greitai džiūva. • Dažydami nepersistenkite, nes likę dažai nusėda ant dugno. • Iš pirmo žvilgsnio skardinių paviršius atrodo išdžiūvęs, bet įdėjus fotopopierių, ant jo gali likti juodų dažų dėmių. • Skardines džiovinti dugnu į viršų. • Išdžiūvus, patikrinkite ar neužsikimšo skylutė. • Patikrinama paprasčiausiai prisidedant skardinės angą prie akies (kaip žiūronus) ir nukreipus į šviesą – skylutė aiškiai šviečia. • Jeigu užsikimšusi, atsargiai įbeskite adatėlę į skylutę ir pasukiokite. Svarbu nespausti. • Skardinės išorinį paviršių greta skylutės pakanka užpiešti juodu žymekliu.

10. Dabar svarbu gerai užmaskuoti, kad „fotoaparatas“ nepatrauktų smalsių žvilgsnių. • Skardinę apvyniojame juoda izoliacine juosta. Skylutę palikti atvirą!!! • Baigus maskuoti skardinę, juodos lipnios juostos gabaliuku uždengiame ir skylutę. • Svarbu, kad tas „dangtelis“ turėtų rankenėlę/snapelį (kelis kartus perlenktą tos pačios izoliacijos dalį), už kurios lengvai galima būtų paimti, ir kurią net tamsoje galima būtų apčiuopti skylutės/objektyvo vietą. • Iš kartono išpjauti kvadratą, kuris plačiau dengtų atvirą skardinės ertmę.

11. Kartonas gali peršlapti, tad jį sandariai (ir visus kraštus) apvynioti izoliacine juostele. • Tamsioje patalpoje (galima įsukti pačią silpniausią ~15W raudoną lemputę. Tačiau, kad ji neapšviestų fotopopieriaus, turėtų būti kuo toliau nuo jo). • Jei raudonos lempos nėra, šviesoje patogiai po ranka susidėliokite skardines, kartoninius izoliuotus dangtelius, juodą izoliaciją, žirkles, fotopopierių. Kelis kartus apsičiupinėkite užsimerkę, kad tamsoje viską surastumėte. • Tamsoje apčiuopkite kurioje skardinės vietoje yra „snapelis“ dengiantis skylutę. Fotopopierius sulenktas išilgai (neperspaudus, kad nelūžtų per vidurį) įdedamas į skardinę taip, kad jis būtų priešais skylutę/objektyvą. • Fotopopierių prilaiko viršutinis skardinės susiaurėjimas, tad jis neslidinėja. • Paruošiame ilgesnę izoliacijos atkarpą, kad pritvirtintume stogelį. Taip baigiamajame etape jį bus lengviau apvynioti izoliacine juosta.

12. Galutinis stogelio tvirtinimas. Apsukame ratu lipnia juosta, užlenkdami kyšančius kampelius. Nuotraukoje jau galutinis rezultatas – visiškai užmaskuotos skardinės. • Svarbi pastaba kabinant skardines: būtinai kelias dienas pastebėkite kurioje vietoje saulė teka, kurioje leidžiasi, kurioje būna aukščiausioje vietoje. • Skardinė kabinama taip, kad akutė būtų nukreipta į saulę! • Kaip ne keista vis dėlto saulės kelias ne iš visų vietų matomas. Priešingu atveju gausime paprastą pinholą be saulės kelio.

13. Tik stabiliai pritvirtinę skardinę atidarome akutę. • Skardines paliekame norimam laiko tarpui (ne mažiau 3 mėnesių). • Atidarome skardinę prietemoje, kad nesugadintume taip ilgai lauktos soliaografijos. • Pažiūrime ar fotopopierius nedrėgnas, kitaip gausime skenavimo broką. • Fotopopieriuje gauname negatyvą. • Skenuoti geriausia išjungus išankstinės peržiūros („prewiew“) veiksmą, kad negatyvas nebūtų peršviestas, ypač jeigu skeneris lėtesnis. Raišką nustatome 1200 dpi. • Galime nuskenuoti tik porą kartų (geriausiu atveju).

15. Nuskenavus gautą vaizdą atveriame bet kurioje vaizdo redagavimo programoje, kad ir „Fotošope“. • Spaudžiame Ctrl+I (invert), po to ctrl+L (levels), o po to kiekvienos spalvos kanalą pakoreguojame atskirai, naudojame „shadows/highlights“ ir t.t. • Redaguojame, kol vaizdas tampa mums tinkamas.

18. Keli pastebėjimai kabinant skardines: • Neverta kopti labai aukštai, nes greičiausiai gausis vien dangaus vaizdas ir saulės kelias. • Verta pasiieškoti įdomesnių objektų kadre ant žemės. • Svarbu, kad skardinės akutės neapsnigtų. Jei ji kabo kur netoliese, tai galite kaskart nuvalyti, bet jei lankysitės retai, geriau pasirūpinti šiuo klausimu. • Nepatartina kabinti ir ant medžių šakų – jos linguoja nuo vėjo ir nežinia ką gausime nuo tokio judėjimo (nors pabandyti visai įdomu). • Žiemą aplinka plačiai matoma, bet jei kabinsime pusei metų svarbu, kad sužaliavus medžiams lapai neužgožtų saulės. • Vietoje skardinės galima naudoti juodą fotojuostelės dėžutę. Tačiau gausis labai maža „nuotrauka“, tad kokybiškai nuskenuoti ją bus sudėtinga.