Download
1 / 36
391 likes | 640 Views
Grupin ė psichoterapija. Tikslas ir uždaviniai:. Tikslas : Supažindinti auditoriją su grupinės psichoterapijos metodu. UŽDAVINIAI: Išryškinti psichoterapinės grupės ypatybes, privalumus; Atskleisti grupės terapeuto reikšmę, jo kompetencijas;
E N D
Tikslas ir uždaviniai: Tikslas: Supažindinti auditoriją su grupinės psichoterapijos metodu. UŽDAVINIAI: • Išryškinti psichoterapinės grupės ypatybes, privalumus; • Atskleisti grupės terapeuto reikšmę, jo kompetencijas; • Pristatyti psichoterapinės grupės veiklą Lietuvoje.
Kas yra tojipsichoterapija? Psichoterapija – tai gydymo metodai, kuriuos taikant suvokiami ir keičiami jausmai, mintys ir elgesio motyvai, trukdantys asmeniui gerai jaustis. Psichoterapijos tikslas yra išmokyti pacientą rasti tinkamesnius, geresnius nei jis taikė problemų sprendimo būdus.
Pagal pagrindines kryptis psichoterapija gali būti: • Psichoanalitinė- psichodinaminė; • Elgesio (bihevioristinė); • Pažintinė (kognityvinė); • Humanistinė – egzistencinė; • Orientuota į kūną; • Integruojamoji.
Pagaldarboformą: Individualioji Grupinė Šeimos
Grupinė psichoterapija - tai tokia psichoterapija, kai gyvenimo sunkumai atskleidžiami ir mėginami suprasti bendraujant ne tik su psichoterapeutu, bet ir su kitais žmonėmis grupėje, kai aptariama viskas, kas vyksta grupėje tarp dalyvių.
Su grupinės psichoterapijos samprata susijęs ir psichoterapinės grupės sąvokos turinys. Tai grupė, kurioje psichoterapinių metodų taikymas apima ne tik sutrikimų gydymą, bet ir daug platesnius tikslus, pvz., platesnį ir gilesnį savo asmenybės gyvenimo tikslų, troškimų, pokyčių joje pažinimą bei supratimą ir t.t.
Tad kuo ypatinga psichoterapinė grupė ir kokiu būdu ji gali padėti jos dalyviams spręsti asmenybės ir gyvenimo problemas ar net jas gydyti? • Grupė – tai individų, palaikančių tarpusavio santykius, kurie daro juos reikšmingai priklausomais vienas nuo kito, ir siekiančio bendro tikslo, sambūris. • Svarbiausias psichoterapinis veiksnys yra grupės dalyvių bendravimas tarpusavyje ir su grupės terapeutu. • Ypač pabrėžtina pačios grupės, kaip galingo jos dalyvių keitimosi šaltinio, jėga. Tai ir skiria grupinę psichoterapiją nuo individualios psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo, kurių pagrindas yra vieno kliento kontaktas su psichoterapeutu (konsultantu). • Žinoma, grupinėje psichoterapijoje pagalbos objektu netampa pati grupė. Juo ir čia išlieka atskiras žmogus.
Kaip pažymi S. H. Foulkes ir E. J. Anthony‘s, (1971), bet kokia psichoterapija pirmiausia yra pagalba atskiram individui. Tačiau psichoterapinėje grupėje dalyvio asmenybė ir elgesys yra veikiami ne tik terapeuto, bet ir kitų dalyvių bei grupės kaip visumos.
Taigi grupinės psichoterapijos procese, jo dinamikoje, galima išskirti 3 lygmenis: Atskiras asmuo ir jo vidinė psichologinė dinamika; Grupės dalyvių tarpasmeninė sąveika; Grupės kaip visumos situacija ir dinamika. P.s. Dažniausiai skirtingose psichoterapinėse grupėse daugiau pabrėžiamas kuris nors vienas lygmuo.
Gana dažnos temos: • Susvetimėjimas • Vienatvė • Izoliacija • Santykių su kitais žmonėmis sėkmės ar nesėkmės priežastys • Jausmų reiškimo problemos • Pyktis • Kitų žmonių reikalingumas man ir mano reikalingumas kitiems • Pakantumas ir nepakantumas • Gyvenimo problemų atspindys gupėje • Kt.
Kodėl grupė? Grupė yra veidrodis, kuriame galima pamatyti savo santykius su žmonėmis realiame gyvenime.
Grupinės psichoterapijos privalumai • Unikalios galimybės (pvz, mokymasis, tyrinėjant savo bendravimo su kitais žmonėmis stilių bei mokantis efektyvesnių bendravimo įgūdžių); • Grupė sudaro galimybę pažvelgti į save ir savo problemas kitų akimis, • modeliuoti savo elgesį „čia ir dabar”, • išbandyti save konkrečiose bendravimo situacijose; • Grupėje galima susilaukti įvairių reakcijų į savo elgesį iš kitų dalyvių; • Svarbiausia, kad grupėje galima leisti sau saugiai rizikuojant pabandyti pasielgti kitaip.
Kokie yra grupinės psichoterapijos tikslai? Skatina asmenybės tobulėjimą, realesnį savęs ir kitų supratimą, mokonuoširdesnių santykių su kitais žmonėmis, sprendžia asmenines ir tarpasmeninių santykių problemas.
Kaip grupė dirba?Jos darbo sėkmė priklauso nuo keleto dalykų. Svarbiausi yra šie: • Grupės dalyvių tarpusavio pasitikėjimas, padedantis jiems kalbėti apie save; • Bendri grupės tikslai, kurių siekiama bendromis pastangomis; • Grupės sutelktumo, bendrumo jausmas; • Žmonių su skirtingu gyvenimo patyrimu dalyvavimas; • Kvalifikuoto grupės terapeuto dalyvavimas; • Visų dalyvių susitarimas grupėje laikytis tam tikrų taisyklių.
Bendrosios grupės taisyklės: • Konfidencialumas; • Atvirumas ir nuoširdumas (grupėje galima ir reikia kalbėti apie save); • Atsakomybė(negalimas joks fizinis ar psichinis smurtas, prieš susitikimą ar po jo vartoti alkoholio ar narkotinių medžiagų); • Laisvė(kiekvienas gali nutraukti bet kokį pokalbį apie save).
Svarbiausias grupės terapeuto uždavinys - kurti sąlygas, kuriose maksimaliai atsiskleistų psichoterapinės grupės jėga.
Vadovas yra geriausias,Kai žmonės vos jaučia jo egzistavimą,Ne toks geras, kai žmonės jam paklūsta ir šlovina jį,Ir blogiausias, kai jie niekina jį.Nepakankamai gerbk žmones, Ir jie nepakankamai gerbs tave;Bet esant geram vadovui, kuris mažai kalba, kai jo darbas atliktas, tikslai pasiekti,Jie visada pasakys: „Mes tai padarėme patys“.
Reikalavimai grupės terapeuto asmenybei: • Drąsa; • Buvimas pavyzdžiu grupės dalyviams; • Emocinis dalyvavimas grupėje; • Atvirumas; • Mokėjimas priimti agresiją; • Asmeninė jėga (gebėjimas veikti grupės dalyvių elgesį norima linkme); • Naujų potyrių gyvenime siekimas (suprasti daugelio klientų gyvenimo daugiamatiškumą); • Humoro jausmas; • Išradingumas; • Savęs pažinimas.
Terapeuto asmenybė neturėtų trukdyti grupės psichoterapinio potencialo atsiskleidimui; priešingai, ji turėtų būti tokio atsiskleidimo katalizatorius; • Geram terapeutui grupė egzistuoja jos dalyvių tikslams realizuoti, o ne save įtvirtinti ar savo įvaizdžiui kurti; • Atsakomybė už dalyvių tikslų apibrėžimą, už sprendimus, turinčius įtakos dalyviams, už normų ir taisyklių, reguliuojančių grupės gyvenimą, priėmimą paliekama pačiai grupei; • Grupės terapeutas besąlygiškai gerbia kiekvieną dalyvį; • Jis sugeba įžvelgti kiekviename ką nors vertingo ir svarbaus, nepriklausomai nuo dalyvių problemų pobūdžio, socialinio statuso, profesijos, asmenybės, išvaizdos, religijos ir kt.
Terapeutas turėtų greičiau patarnauti grupei, o ne nurodinėti, ką jai daryti, kur link eiti ir ką pasiekti.
Grupės terapeuto pasiruošimas organizuoti grupę: • Grupės tipas (Gydomoji, problemos sprendimo, asmenybės tobulėjimo, bendravimo įgūdžių mokymosi ir kt.); • Svarbiausi organizuojamos grupės tikslai; • Grupės darbo pradžia (data, valanda), vieta; • Grupės darbo bendra trukmė, susitikimų dažnumas ir trukmė; • Patekimo į grupę procedūra; • Kokie asmenys labiausiai laukiami grupėje; • Grupės terapeuto profesinė kvalifikacija ir patyrimas; • Užmokesčio už dalyvavimą grupėje dydis ir mokėjimo tvarka.
Psichoterapinės grupės sudarymo principai: Atrenkant grupės dalyvius, daugiau dėmesio kreipiama į jų: • motyvus, • problemas, • tikslus, • lūkesčius, • pradinį santykį su terapeutu. Sudarant grupę, daugiau atsižvelgiama į tarpasmeninius veiksnius: • demografinę grupės sudėtį (pagal amžių, lytį), • potencialų dalyvių suderinamumą, t.y. į grupės vienalytiškumo (homogeniškumo) ir mišrumo (heterogeniškumo) laipsnį.
Grupinei psichoterapijai NETINKAMA: • Asmenybės su smegenų sutrikimais; • Paranojiškos asmenybės; • Hipochondriškos asmenybės; • Isteriškos asmenybės; • Autistiškos asmenybės; • Sociopatinės (asocialios) asmenybės; • Asmenys su psichotiniais sutrikimais; • Alkoholikai ir narkomanai; • Nepagydomai sergantys somatiniai ligoniai; • Asmenys, išgyvenantys aštrią situacinę krizę ir turintys suicidinių ketinimų bei minčių; • Asmenys, negalintys lankyti grupės susitikimų; • Asmenys, kurių nemėgsta terapeutas.
Psichoterapinės grupės dydis priklauso nuo keleto veiksnių: jos tipo, dalyvių amžiaus, terapeuto patyrimo.
Jaunesnių moksleivių grupės optimalus dydis yra 3-4 dalyviai, paauglių – 6-8 dalyviai,psichoterapinė grupė dažniausiai susideda iš 5-10 dalyvių. Mokymo ir treniravimo grupė, kurioje derinamas tam tikras dalyvių tarpusavio artumas ir mokymosi uždaviniai, gali būti iš 10-15 dalyvių. Kai yra 5-10 dalyvių, grupėje galimas intensyvus bendravimas, sunku išlikti stebėtoju, taip pat yra mažesnė tikimybė atsirasti pogrupiams. Joje visi dalyviai gali realizuoti savo asmeninius tikslus. Pavyzdžiui:
Psichoterapinių grupių susitikimų dažnumas ir trukmė gali kisti nuo 1 iki 5 susitikimų per savaitę. Psichoterapinė grupė, dirbanti dienos, vakaro ar įprastame stacionare, paprastai susitinka 3-5 kartus per savaitę, o ambulatorinė, ilgalaikė tarpasmeninės sąveikos grupė – 1 ar 2 kartus per savaitę.
Optimali psichoterapinės grupės susitikimo trukmė yra 1,5-2 val. Ilgesnis susitikimas sukelia tiek dalyvių, tiek terapeuto nuovargį ir mažina darbo efektyvumą, per trumpas – neleidžia išsirutulioti diskusijoms ir problemų aptarimui.
TAI:1) Psichoterapijos NUTRAUKIMAS;2) Būtinumas PAŠALINTI dalyvį iš psichoterapinės grupės. KODĖL? • Nėra absoliučiai efektyvaus psichoterapeuto ar absoliučiai efektyvaus psichoterapijos metodo. • Apskritai nelengva objektyviai įvertinti pokyčius žmogaus vidiniame pasaulyje. Taigi nesėkmės psichoterapijoje yra liūdna realybė, nors apie jas nemėgstama daug kalbėti.
Psichoterapija – palyginti jauna sritis, vienas intensyviausių jos raidos etapų prasidėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Šiuo metu Lietuvoje psichoterapeutų profesionalų rengimas yra pasaulinio lygio, o daugelis specialistų rengimo programų atitinka Europos psichoterapijos asociacijos reikalavimus. Mūsų šalyje dirba per du šimtus psichoterapeutų, atstovaujančių įvairių sričių mokykloms ir kryptims.
Literatūros sąrašas: • Kočiūnas R. Psichoterapinės grupės: teorija ir praktika. 1998; • Kočiūnas R. Grupinė psichoterapija Lietuvoje; • www.psichoterapijos-mokymas.org; • www.sveikaszmogus.lt; • www.psichoterapijosstudija.lt.
