ŠIAULIŲ VALSTYBINĖS KOLEGIJOS I KURSO STUDENTŲ ADAPTACIJA 2012 – 2013 M. M.

1. ŠIAULIŲ VALSTYBINĖS KOLEGIJOS I KURSO STUDENTŲ ADAPTACIJA 2012–2013 M. M. Studentų priėmimo ir karjeros centro vedėja Onutė Raščiuvienė

2. Įvadas Tyrimo objektas – kolegijoje studijuojančių studentų adaptacijos ypatumai. Tyrimo tikslas – nustatyti I kurso studentų adaptacijos Šiauliųvalstybinėjekolegijoje ypatumus jų pačių požiūriu. Tyrimo uždaviniai: • Apžvelgti pirmakursių kontingentą sociodemografiniu aspektu. • Išanalizuoti kolegijos studentų adaptacijosm ypatumus. Tyrimo metodas – anketinė apklausa.

3. Studijuodamas aukštojoje mokykloje studentas susiduria su kiekybiniais ir kokybiniais aplinkos pasikeitimais, turi įveikti socialinio gyvenimo pokyčius. • Tyrime studentų prisitaikymas kolegijoje analizuojamas remiantis mokslinėje literatūroje išskiriamais pagrindiniais prisitaikymo ugdymo institucijoje požymiais (Robertson, 1997; Rupšienė, 2000; Bukšnytė, 2001): - psichinės ir emocinės sveikatos ypatumai; - savijautos, pradėjus studijuoti, pokyčiai; - sunkumai kasdieninėje veikloje; - problemos dėl mokymosi krūvio; - bendravimas su kolegijos bendruomenės nariais; - laisvalaikio leidimo ypatumai.

4. Respondentų sociodemografinė analizė Tyrime dalyvavo 516 Šiaulių valstybinės kolegijos nuolatinių studijų I kurso įvairių studijų programų studentai: 36 proc. visų tiriamųjų – Verslo ir technologijų fakulteto ir 64 proc. – Sveikatos priežiūros fakulteto studentai. Moterys sudarė 64 proc., vyrai – 36 proc. visų respondentų. Tyrimas buvo atliekamas 2012–2013 m. m. balandžio mėn.

5. Respondentų sociodemografinė analizė Apklaustųjų amžius svyruoja nuo 18 iki 30 metų. 19–20 metų jaunuoliai sudaro 89,5 proc. visų tiriamųjų.

6. Tyrime dalyvavusių respondentų skaičius pagal studijų programas

7. Psichinė, emocinė respondentų sveikata Apklausos rezultatai leidžia teigti, jog studijų metu psichinė ir emocinė sveikata daugiau nei pusei respondentų (60 proc.) nepakito. Ketvirtadalis studentų (27 proc.) nurodė, jog jų psichinė ir emocinė sveikata pablogėjo, o 13 proc. apklaustųjų tvirtino, jog pagerėjo.

9. Savijautos pokyčiai Prasidėjus studijoms, 28,3 proc. studentų jautė padidėjusį nuovargį, jėgų išsekimą, 17,8 proc. įvardijo dažną nuotaikų kaitą bei nerimą (16,1 proc.).

10. Respondentų skaičius, teigiančių, kad pradėjus studijuoti atsirado minčių apie savižudybę

11. Respondentų skaičius, teigiančių, kad pradėjus studijuoti atsirado gyvenimo prasmės neaiškumas

12. Respondentų manančių, kad pradėjus studijuoti nebesugeba valdyti pykčio, skaičius

13. Respondentų skaičius, manančių, kad studijų metu atsirado kaltės ir savigraužos jausmas

14. Respondentų skaičius, manančių, jog studijų metu dingo susidomėjimas anksčiau dominusiais dalykais

15. Respondentų skaičius, teigiančių, jog studijų metu atsirado dažnas nerimo jausmas

16. Respondentų skaičius, teigiančių, jog studijų metu atsirado dažna nuotaikų kaita

17. Respondentų skaičius, teigiančių, jog studijų metu atsirado bloga nuotaika ir liūdesys

18. Respondentų skaičius, teigiančių, jog studijų metu atsirado jėgų išsekimas ir padidėjo nuovargis

19. Bendravimo sunkumai studijų metu Tyrimo duomenimis, daugiausia problemų studentams kilo bendraujant su dėstytojais (nurodė 37,8 proc. respondentų). 28,9 proc. apklausoje dalyvavusių studentų pažymėjo, jog studijų metu bendravimo sunkumų nekilo.

20. Bendravimo sunkumai pagal studijų programas (resp. Skaičius)

21. Bendravimo sunkumai pagal studijų programas (resp. Skaičius) (2)

22. Savijautos ypatumai 44 proc. apklaustųjų nurodė, jog sunkiausia priprasti prie naujų draugų. Ketvirtadalis (25 proc.) studentų pažymėjo, jog jiems sunku priprasti prie naujų dėstytojų.

23. Studijų metu atskirų studijų programų studentams sunkiausia (resp. skaičius)

24. Studijų metu atskirų studijų programų studentams sunkiausia (resp. skaičius) (2)

25. Savijautos ypatumai Analizuojant, kaip studijos kolegijoje įtakojo tyrime dalyvavusių studentų aktyvumą, paaiškėjo, jog 43,6 proc. respondentų aktyvumas nepakito. Jog tapo aktyvesni, teigė 20,7 proc., kad mažiau aktyvūs pažymėjo 27,9 proc..

26. Atskirų studijų programų studentų savijauta pradėjus studijuoti (resp. skaičius)

27. Atskirų studijų programų studentų savijauta pradėjus studijuoti (resp. skaičius) (2)

28. Mokymosi krūvis Daugiau nei pusė (58 proc.) respondentų nurodė, jog mokymosi krūvį kolegijoje jiems vidutiniškai sunku įveikti, 28 proc. tvirtino, jog sunku ar labai sunku, 14 proc. apklaustųjų teigė, jog tai padaryti nėra sudėtinga.

29. Atskirų studijų programų studentų nuomonė apie mokymosi krūvio sunkumą (resp. skaičius)

30. Atskirų studijų programų studentų nuomonė apie mokymosi krūvio sunkumą (resp. skaičius)(2)

31. Mokymosi krūvis 11,2 proc. respondentų nurodė, jog kasdieninė veikla kolegijoje yra labai sunki. 45 proc. tiriamųjų teigė, kad studijos kolegijoje jų nevargina.

32. Psichofiziniai veiksniai Miego sutrikimais, kuriuos sąlygojo kolegijoje patirta įtampa, stresas, skundėsi 16,3 proc. tirtų studentų. 33,3 proc. respondentų nurodė, jog su studijomis susijusios problemos iš dalies įtakojo jų miego rėžimą, pusė (50 proc.) tiriamųjų akcentavo, jog studijos miego kokybei įtakos neturi.

33. Atskirų studijų programų studentų teiginiai, kad pradėjus studijuoti sutriko miegas (resp. skaičius)

34. Atskirų studijų programų studentų teiginiai, kad pradėjus studijuoti sutriko miegas (resp. skaičius) (2)

35. Psichofiziniai veiksniai Tyrimo duomenimis, 20 proc. respondentų po paskaitų jaučiasi visiškai išsekę: jaučia nuovargį, susierzinimą, vangumą, abejingumą sau ir aplinkiniams. Išsekimo nejaučia 29 proc. respondentų.

36. Atskirų studijų programų studentų teiginiai, jog po paskaitų jie jaučiasi išsekę (resp. skaičius)

37. Atskirų studijų programų studentų teiginiai, jog po paskaitų jie jaučiasi išsekę (resp. skaičius) (2)

38. Po studijų dienos studentai ne visada randa laiko ir jėgų rytojaus paskaitoms pasirengti (teigė 35,6 proc. apklaustųjų). Tik 17,2 proc. respondentų tvirtino, jog visuomet užtenka laiko ir jėgų rytojaus paskaitoms pasirengti.

39. Atskirų studijų programų studentų nuomonė, ar jie turi laiko ir jėgų ruoštis rytdienos paskaitoms (resp. skaičius)

40. Atskirų studijų programų studentų nuomonė, ar jie turi laiko ir jėgų ruoštis rytdienos paskaitoms (resp. skaičius) (2)

41. Psichofiziniai veiksniai Daugiau nei pusė (62,2 proc.) respondentų nurodė, jog pradėjus studijuoti kolegijoje, jų emocinė būsena liko nepakitusi. Tyrimo duomenimis, 7 proc. studentų ypač jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius, stresines situacijas, vidinę įtampą, neigiamas emocijas ir aplinkinių vertinimus.

42. Atskirų studijų programų studentų emocinės būklės pokyčiai pradėjus studijuoti (resp. skaičius)

43. Atskirų studijų programų studentų emocinės būklės pokyčiai pradėjus studijuoti (resp. skaičius) (2)

44. Paskaitų lankymo ypatumai Analizuojant studentų paskaitų lankomumą, paaiškėjo, jog 56,2 proc. tyrimo dalyvių nepraleidžia paskaitų be priežasties. 5,2 proc. studentų nurodė, jog paskaitas be priežasties praleidžia labai dažnai.

45. Atskirų studijų programų studentų nuomonė, ar jie praleidžia paskaitas (resp. skaičius)

46. Atskirų studijų programų studentų nuomonė, ar jie praleidžia paskaitas (resp. skaičius) (2)

47. Paskaitų lankymo ypatumai 42 proc. respondentų nurodė, jog per savaitę nepraleidžia nei vienos paskaitos. 53 proc. apklaustųjų teigė, jog per savaitę praleidžia 1–5 paskaitas, o 5,5 proc. tirtų studentų per savaitę praleidžia 6 ir daugiau paskaitų.

48. Atskirų studijų programų studentų praleidžiamų paskaitų skaičius (resp. skaičius)

49. Atskirų studijų programų studentų praleidžiamų paskaitų skaičius (resp. skaičius) (2)

50. Popaskaitinės veiklos ypatumai 13 proc. studentų nurodė, jog visuomet dalyvauja kolegijoje organizuojamuose renginiuose, trečdalis (25,6 proc.) apklaustųjų teigė, jog kolegijoje vykstančiuose renginiuose niekada nesilanko.