Docentas dr. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt

This presentation will probably involve audience discussion, which will create action items. Use PowerPoint to keep track of these action items during your presentation • In Slide Show, click on the right mouse button • Select “Meeting Minder” • Select the “Action Items” tab • Type in action items as they come up • Click OK to dismiss this box • This will automatically create an Action Item slide at the end of your presentation with your points entered. Baudžiamoji teisė (specialioji dalis)Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui LR BK XXI SKYRIUS Docentas dr. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt

Seksualinio apsisprendimo laisvė kaip įstatymo saugoma vertybė Seksualinio apsisprendimo laisvė – tai kiekvieno suaugusio žmogaus: • Laisvė savo valia pasirinkti seksualinį partnerį ir seksualinio bendravimo su juo būdus (laisva valia duotas sutikimas apsaugo jo partnerį nuo baudžiamojo persekiojimo) • Saugumas nuo bet kokios prievartos seksualiniame bendravime

Seksualinisneliečiamumas kaip įstatymo saugoma vertybė Seksualinis neliečiamumas – tai: • vaiko saugumas nuopernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi • asmens, esančio bejėgiškumo būklėje, saugumas nuo seksualinių santykių prieš jų valią

Seksualinio neliečiamumo amžius (1961 m. LR BK) Anksčiau galioję baudžiamieji įstatymai garantuodavo: • asmenų iki 16 metų saugumą nuo tvirkinamojo seksualinio poveikio • lytiškai nesubrendusio asmens saugumą nuo įtraukimo į geteroseksualinį lytinį santykiavimą (Lytinis subrendimas arba nesubrendimas galėjo būti nustatinėjamas asmenims nuo 14 iki 18 metų, atsižvelgiant į jų individualias savybes) • Asmenų iki 18 metų saugumą nuo įtraukimo į vyriškąjį homoseksualinį lytinį santykiavimą

Seksualinio neliečiamumo amžius(2000 m. LR BK) • Galiojantys baudžiamieji įstatymai, priešingai nei numatyta JTO vaiko teisių konvencijoje, garantuoja tik mažamečio vaiko (iki 14 metų) saugumą nuo seksualinio poveikio. • Vaikai, kuriems suėjo 14 metų, nėra saugomi nuo seksualinio suviliojimo. Tokio asmens sutikimas apsaugo jo seksualinį partnerį nuo baudžiamosios atsakomybės, išskyrus atvejus, kai asmuodėl psichinės ligos, socialinės brandos ar protinio vystymosi atsilikimo nesuvokia arba ne visai suvokia su juo atliekamų veiksmų pobūdžio ar esmės (yra bejėgiškumo būklėje). • Buvo norėta įstatymiškai pakelti amžiaus ribą, nuo kurios nepilnamečiai būtų laikomi turintys seksualinio apsisprendimo laisvę, tačiau to nepadaryta.

Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui sistema • Išžaginimas (BK 149 str.) • Seksualinis prievartavimas (BK 150 str.) • Privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 str.) • Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą(BK 151-1 str.) • Seksualinis priekabiavimas (BK 152 str.) • Mažamečio asmens tvirkinimas (BK 153 str.)

Išžaginimas (LR BK 149 str. 1 d.) Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė - seksualinio apsisprendimo laisvė ir seksualinis neliečiamumas • Nukentėjusysis – bet kurios lyties asmuo • Veika – natūralus (skirtingų lyčių atstovų) lytinis santykiavimas prieš nukentėjusiojo valią • Veikos padarymo būdai: • Fizinis smurtas • Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą • Kitoks atėmimas galimybės priešintis • Pasinaudojimas nukentėjusiojo bejėgiškumu • Atsakomybėn trauktinas asmuo – bet kurios lyties asmuo nuo 14 metų. • Išžaginimas laikomas baigtu nuo lytinio akto pradžios (formalioji sudėtis)

Lytinio santykiavimo samprata išžaginimo nusikaltimo sudėtyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimoNr. 49 “Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose”, 2 punktas: • Lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. • Vyro lytinis aktas su vyru ar moters su moterimi, esant kitiems išžaginimo požymiams, neatitinka BK 149 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties.

Fizinis smurtas kaip priemonė pasipriešinimui įveikti LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo6 punktas: • Lytinis santykiavimas… panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. • Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas, priverstinis alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir pan.

Fizinio smurto mokslinė definicija • Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į • jo gyvybės atėmimą, • žalos sveikatai padarymą, • fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, • laisvės atėmimą arba • bejėgiškumo ar kitos nenatūralios būklės sukėlimą

Fizinio smurto, panaudoto ne pasipriešinimui įveikti, kvalifikavimas LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo6 punktas: • Jei prieš nukentėjusįjį fizinis smurtas panaudojamas ne pasipriešinimui įveikti, o kitiems tikslams (pavyzdžiui, siekiant atkeršyti dėl asmens nesutikimo lytiškai santykiauti, dėl nepasisekusių lytinių santykių ar dėl įžeidimo), arba fizinis smurtas panaudojamas po lytinių santykių ar lytinės aistros tenkinimo, fizinio smurto panaudojimas priklausomai nuo kilusių padarinių kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas (pavyzdžiui, pagal BK 135, 138 ar 140 straipsnį).

Psichinis smurtas kaip kaip priemonė pasipriešinimui įveikti LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo8 punktas: • Lytinis santykiavimas.… grasinant panaudoti fizinį smurtą (psichinis smurtas) yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kurie yra grasinamojo pobūdžio nukentėjusiojo asmens atžvilgiu. Grasinimai panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiami žodžiais (pavyzdžiui, teigiant, kad jei nukentėjusysis asmuo nesutiks lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku, prieš jį bus panaudotas fizinis smurtas) arba kitokio pobūdžio veiksmais (pavyzdžiui, į nukentėjusįjį nukreipiamas peilis, šautuvas ar kitas daiktas, kuriuo galima sužaloti kūną).

Grasinimo išreiškimo momentas LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo8 punktas: • Išžaginimo… metu grasinama panaudoti fizinį smurtą turint tikslą įveikti nukentėjusiojo pasipriešinimą, todėl laiko požiūriu grasinimas turi būti padaromas prieš lytinį santykiavimą… . Jei grasinimas išsakomas po lytinio santykiavimo ar jam nepasisekus, tokia veika gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnį.

Grasinimo turinys ir laikas, kada žadama grasinimą realizuoti LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo8 punktas: • Išžaginimo… metu grasinimas siejamas su fizinio smurto panaudojimu tuoj pat, jei nukentėjusysis asmuo nesutiks su kaltininko reikalavimais. Jei nesutikimo atveju grasinama fizinį smurtą panaudoti vėliau kaip kerštą dėl nukentėjusiojo asmens nesutikimo su kaltininko reikalavimu, veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnį…, tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti kvalifikuojama pagal BK 151 straipsnį.

Grasinimo panaudojimas ne prieš nukentėjusįjį, bet prieš kitą asmenį LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo8 punktas: • Grasinimas paprastai siejamas su fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį. Jei grasinama panaudoti fizinį smurtą prieš kitus asmenis, veika gali būti kvalifikuojama kaip išžaginimas… tik tuo atveju, jei: • kitas asmuo yra toje pačioje vietoje kaip kaltininkas ir nukentėjusysis ar su juo palaikomas ryšis, • grasinama prieš kitą žmogų smurtą panaudoti tuoj pat, jei nukentėjusysis nesutiks su kaltininko reikalavimais ir • toks grasinimas palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą (grasinama nesutikimo atveju sumušti ar pagrobti tame bute ar kitoje vietoje esantį mažametį sūnų ar ligotą motiną, sutuoktinį ir pan.).

Kitoks atėmimas galimybės priešintis kaip išžaginimo požymis LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo9 punktas: • Lytinis santykiavimas… kitaip atimant galimybę priešintis yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja būdus, kurių neapima terminai „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuo pat panaudoti fizinį smurtą“, ar „pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle“, tačiau jais palaužiama nukentėjusiojo asmens valia priešintis ir pažeidžiama jo seksualinė laisvė, dėl to lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas įvyksta prieš nukentėjusiojo valią.

Kitokio atėmimo galimybės priešintis galimos formos LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo9 punktas: • Tai gali būti nukentėjusiojo surišimas (jei tam nenaudojamas smurtas), migdomųjų ar kitokių valią paralyžiuojančių vaistų, narkotinių arba psichotropinių medžiagų sugirdymas nukentėjusiajam be jo žinios ar apgaule arba kitaip prieš jo valią, melagingas kokios nors reikšmingos nukentėjusiojo apsisprendimui žinios pranešimas, uždarymas į izoliuotą patalpą atimant laisvę.Kitoks galimybės priešintis atėmimas gali būti grasinimas tuoj pat sunaikinti ar atimti turtą, palikti vieną be pagalbos miške ar kitoje nuošalioje vietoje ir pan. • LAT senatas, įtraukęs į kitokio atėmimo galimybės priešintis sąvoką melagingos žinios pranešimą, grasinimą sunaikinti ar atimti turtą, labai išplėtė šio požymio, kartu ir išžaginimo normos ribas.

Bejėgiškumo būklės samprata • Bejėgiškumas siejamas su tam tikra fizine arba psichine žmogaus būkle, kuri nulemia jo negebėjimą adekvačiai reaguoti į pavojingus žagintojo ketinimus. Bejėgiškumas gali būti fizinis ir psichinis. • Fizinis bejėgiškumas – tai negalėjimas imtis savisaugos priemonių, kurių gali imtis panašioje situacijoje kiti žmonės – rėkti, bėgti, suduoti smūgį ir pan.Fizinį bejėgiškumą gali nulemti invalidumas, nesąmoninga būsena, išsekimas, sužeidimas, apsvaigimas, aklumas ir pan. • Psichinis bejėgiškumas – tai negalėjimas suprasti žagintojo ketinimų lytiškai santykiauti faktinės arba socialinės prasmės. Toks negalėjimas gali būti nulemtas dviejų veiksnių: 1) psichinės ligos ar sutrikimo; 2) amžiaus (mažametystės arba gilios senatvės).

Pasinaudojimas bejėgiškumu kaip išžaginimo būdas - 1LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo10 punktas: • Lytinis santykiavimas… pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti ar lytinei aistrai tenkinti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle.

Pasinaudojimas bejėgiškumu kaip išžaginimo būdas - 2LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo10 punktas: • Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui. Nukentėjusiojo bejėgišką būklę gali lemti ir miegas. Nukentėjusiojo psichinė liga, atimanti galimybę suvokti su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę, taip pat gali lemti bejėgišką būklę, todėl šiam faktui nustatyti gali būti gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė.

Pasinaudojimo nukentėjusiojo mažametyste vertinimasLAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo10 punktas: • Lytinis santykiavimas… su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Pasinaudojimo nukentėjusiojo apsvaigimu vertinimasLAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo10 punktas: • Lytinis santykiavimas… su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį…, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią.

Veikos vertinimas, kai kaltininkas pats sukėlė nukentėjusiojo bejėgišką būklę LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo10 punktas: • Jei nukentėjusiojo bejėgiška būklė atsiranda dėl tikslingų kaltininko veiksmų (pavyzdžiui, nukentėjusysis buvo kaltininko nugirdytas alkoholiu, užmigdytas vaistais), asmens veika kvalifikuojama kaip išžaginimas… pagal požymį „kitaip atimdamas galimybę priešintis“. • Jei nukentėjusiojo bejėgiška būklė atsiranda dėl to, kad nukentėjusysis buvo kaltininko prievarta nugirdytas alkoholiu, užmigdytas vaistais ar panašiai, asmens veika kvalifikuojama kaip išžaginimas… „panaudodamas fizinį smurtą“.

Išžaginimas (LR BK 149 str. 1 d.) Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia • Kaltininkas supranta, kad atlieka lytinį aktą prieš nukentėjusiojo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, ir nori taip veikti

Išžaginimą kvalifikuojantys požymiai • Išžaginimas, padarytas su bendrininkų grupe (149 str. 2 d.) • Nepilnamečio asmens išžaginimas (149 str. 3 d.) • Mažamečio asmens išžaginimas (149 str. 4 d.) • Pažymėtina, kad už nepilnamečio ir mažamečio asmens išžaginimą atsako ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Matyt, turima galvoje galimi atvejai, kai išžaginimai daromi juridiniam asmeniui kuriant pornografijos produkciją, panaudojant vaikus prostitucijai ir pan.

Nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimo vertinimas(kai kaltininkas suprato nukentėjusiojo amžių) LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo11 punktas: • Jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, jis laikomas mažamečiu asmeniu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 4 dalį…, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis. Jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu buvo suėję 14 metų, bet dar nebuvo suėję 18 metų, jis laikomas nepilnamečiu asmeniu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 3 dalį…, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra nepilnametis.

Nepilnamečio ar mažamečio asmens išžaginimo vertinimas(kai kaltininkas suklydo dėl nukentėjusiojo amžiaus) LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo11 punktas: • Išžaginimas kvalifikuojamas pagal BK 149 straipsnio 3 ar 4 dalį…ir tuo atveju, jei kaltininkas nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo, tačiau teismas pripažįsta, kad kaltininkas pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo.

Išžaginimas, padarytas su bendrininkų grupe (149 str. 2 d.) LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo15 punktas: • Išžaginimas… yra laikomas padarytas bendrininkų grupės, kai išžaginant… susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra išžaginimo… vykdytojai. Tokiu atveju kelių vykdytojų padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 2 dalį… kaip padaryta bendrininkų grupės.

Išžaginimo vykdytojo samprataLAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo15 punktas: • Išžaginimo… vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris darant nusikaltimą naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju… . • Išžaginimo… vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo… . • Taip pat vykdytoju laikomas asmuo, kuris nors ir nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiškai santykiavo su juo. • Išžaginimo… vykdytoju pripažįstamas ir toks asmuo, kuris organizavo, kurstė ar padėjo padaryti išžaginimą… asmeniui, kuris dėl amžiaus ar psichinės būklės neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus. .

Kaltės ypatumai grupinio išžaginimo atveju LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo19 punktas: • Tais atvejais, kai išžaginimas… padarytas bendrininkų grupės ir nukentėjusysis nesipriešina visų ar atskirų bendrininkų veiksmams, kaltininko tyčia yra tai, kad jis suvokia, jog lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiuoju prieš jo valią su kitais asmenimis bendrininkų grupe, ir kad patį kelių bendrininkų buvimą nukentėjusysis suvokia kaip psichinį smurtą ir tai palaužia jo valią priešintis arba kad kiti bendrininkai prieš tai siekdami lytinių santykių… palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą ir nors jis nesipriešina kaltininkui ir šis lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą nenaudodamas nei smurto, nei grasinimų, nei kitų panašių veiksmų, jis lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią ir to nori.

Seksualinio prievartavimo panašumas į išžaginimą • Seksualinio prievartavimo normos struktūra, objekto, subjekto ir subjektyviosios pusės požymiai, kvalifikuojantys požymiai sutampa su išžaginimo požymiais. • Sutampa ir objektyviosios pusės požymiai ta dalimi, kurioje numatytos prievartos priemonės, naudojamos prieš auką. • Visi anksčiau cituoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimai dėl išžaginimo absoliučiai tinka ir seksualiniam prievartavimui, išskyrus lytinio santykiavimo požymį.

Seksualinio prievartavimo ir išžaginimo skirtumai • Išžaginimą gali sudaryti tik natūralus (vaginalinis) lytinis santykiavimas tarp skirtingų lyčių atstovų • Seksualinis prievartavimą gali sudaryti lytinės aistros tenkinimas • Analiniu • Oraliniu • Kitokio fizinio sąlyčio būdu • Seksualiniame prievartavime gali dalyvauti tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių atstovai

Lytinės aistros tenkinimas seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtyje LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo3 punktas: • Lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.).

Kitoks fizinio sąlyčio būdas seksualiniame prievartavime • Seksualinį prievartavimą gali sudaryti ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris pagal savo poveikį ir neigiamus padarinius prilygsta natūraliam, analiniam arba oraliniam prievartiniam lytiniam aktui: • Pirštų ar įvairių daiktų įvedimas į makštį arba išeinamąją angą; • Privertimas masturbuoti (diskutuotina); • Užgulimas visu kūnu (diskutuotina) ir kt.

Kitokio fizinio sąlyčio būdo identifikavimo kriterijai Apie seksualinio prievartavimo požymių buvimą ar nebuvimą, esant kitokiam fiziniam sąlyčiui, galima spręsti atsižvelgiant: • į lytinio sąlyčio panašumą į natūralų, analinį ir oralinį lytinį aktą; • į nukentėjusiojo savybes • pvz., prievartiniai seksualiniai veiksmai su vaiku vertintini skirtingai nei su suaugusiu • į tai, kiek toks sąlytis objektyviai gali tenkinti žmogaus lytinę aistrą. • pvz., sąlytis, nukreiptas vien tik pažeminti žmogų, neatitinka aitros tenkinimo sampratos; • į panaudotos prievartos intensyvumą. • Žiaurumas, įžūlumas, tyčiojimasis, brutalus žeminimas suteikia daugiau motyvacijos inkriminuoti seksualinį prievartavimą.

Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo kvalifikavimas iš sutapties LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo17 punktas: • Asmens, kuris su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą veikos sudaro nusikaltimų sutaptį ir kvalifikuojamos pagal BK 149 ir 150 straipsnių atitinkamas dalis. • Jei asmuo su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo ir iš karto po to tenkino lytinę aistrą arba atvirkščiai, padarytos veikos sudaro idealiąją išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sutaptį. Jei lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas padaryti keliomis skirtingomis veikomis ir tarp jų yra laiko tarpas, padarytos veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį.

Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo kvalifikavimas kaip tęstinių nusikaltimų LAT senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo17 punktas: • Jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiauja arba kelis kartus tenkina lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, keli lytiniai santykiavimai arba keli lytinės aistros tenkinimo veiksmai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Tačiau negali būti laikomas vienu tęstiniu nusikaltimu toks atvejis, kai asmuo turėdamas vieningą sumanymą padaro BK 149 ir 150 straipsniuose numatytas veikas, t. y. lytiškai santykiauja ir tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiuoju. • Jei asmuo lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą su keliais nukentėjusiaisiais, padarytos veikos sudaro nusikaltimų sutaptį ir kiekvieno nukentėjusiojo išžaginimas ar seksualinis prievartavimas kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas.

Privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 str. 1 d.)Objektyvieji požymiai • Įstatymo saugoma vertybė - seksualinio apsisprendimo laisvė ir seksualinis neliečiamumas • Nukentėjusysis – bet kurios lyties asmuo • Veika – vertimas kito asmens prieš jo valią tenkinti kaltininko lytinę aistrą(lytiškai santykiauti ar kitaip) • Veikos (vertimo) būdai: • 1) psichinė prievarta arba • 2) pasinaudojimas nukentėjusiojo priklausomumu • Padariniai - nukentėjusiojo valios palaužimas, kai šis sutinka patenkinti kaltininko lytinę aistrą • Priežastinis ryšis tarp vertimo ir nukentėjusiojo sutikimo • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų • Nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo valios palaužimo momento (materialioji sudėtis)

Psichinė prievarta kaip vertimo tenkinti lytinę aistrą būdas • Psichinė prievarta – bet kokio turinio grasinimai: • smurtu • turto sunaikinimu • paslapties atskleidimu • kitais nemalonumais • Gali būti grasinama realizuoti tuos veiksmus tiek tuoj pat, tiek ateityje

Pasinaudojimas priklausomumu kaip vertimo tenkinti lytinę aistrą būdas • Pasinaudojimas priklausomumu – tai specifinė psichinės prievartos rūšis, kai nukentėjusiajam tiesiogiai arba užuominomis leidžiama suprasti, jog norint išvengti tam tikrų nemalonumų jis privalo paklusti kaltininko valiai ir patenkinti jo seksualinius norus. • Priklausomumas suponuoja tokius santykius tarp žmonių, kai vienos žmogaus gerovė (padėtis) priklauso nuo kito žmogaus geros valios. • Juridinę reikšmę turi tik teisinis (formalus) priklausomumas (diskutuotina)

Veikos baigtumas ir priežastinis ryšis privertimo lytiškai santykiauti nusikaltimo sudėtyje • Laikytina, kad nusikaltimas baigtas, kai nukentėjusysis faktiškai priverstas paklusti kaltininko valiai, kai jis “palūžo”. • Taikant BK 151 str., tarp vertimo (veikos) ir privertimo (padarinių) turi būti nustatytas priežastinis ryšis. • Priežastinio ryšio nustatymas šio nusikaltimo sudėtyjereikalauja išvados apie tai, kad nukentėjusysis sutiko lytiškai santykiauti su kaltininku būtent dėl jo panaudotos psichinės prievartos arba pasinaudojimo priklausoma padėtimi, dėl to, kad buvo verčiamas, bet ne dėl kitų aplinkybių (ne dėl noro gauti lengvatų, pinigų, ištekėti už jo ir pan.).

Privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 str. 1 d.) Subjektyvieji požymiai • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia • Kaltininkas supranta, kad panaudodamas psichinę prievartą arba pasinaudodamas priklausomumu verčia kitą asmenį prieš jo valią tenkinti jo ar kito asmens lytinę aistrą, numato, kad nukentėjusysis tai darys, ir to nori.

Privertimo lytiškai santykiauti santykis su išžaginimu ir seksualiniu prievartavimu • Išžaginimas, kaip ir seksualinis prievartavimas, savo požymiais gali sutapti su privertimu lytiškai santykiauti (kai nukentėjusysis verčiamas pats kažką daryti). • Esant šių normų konkurencijai, pirmenybė teikiama išžaginimo ar seksualinio prievartavimo normoms. • Tai reiškia, kad tokiais atvejais veika kvalifikuojama kaip privertimas lytiškai santykiauti tik tuomet, kai neatitinka išžaginimo ar seksualinio prievartavimo požymių.

Seksualinio priekabiavimo baudžiamojo nusižengimo(BK 152 str.) sudėties struktūraObjektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė - asmens seksualinio apsisprendimo laisvė • Nukentėjusysis – bet kurios lyties asmuo • Veika – vulgarūs ar panašūs veiksmai, pasiūlymai arba užuominos, nukreipti paskatinti kitą asmenį seksualiniam bendravimui su kaltininku • Aplinkybė - nukentėjusiojo asmens tarnybinis ar kitoks priklausomumas nuo kaltininko.Juridinę reikšmę turi tik formalus priklausomumas • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. • Baudžiamasis nusižengimas yra baigtas nuo vulgarių ar panašių veiksmų arba nuo tokio pat pobūdžio pasiūlymų arba užuominų pareiškimo momento (formalioji sudėtis)

Seksualinio priekabiavimo baudžiamojo nusižengimo(BK 152 str.) sudėties struktūra.Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia ir tikslas • Kaltininkas supranta, kad priklausomo asmens atžvilgiu elgiasi vulgariai ar panašiai, ir nori taip elgtis. Taip elgdamasis kaltininkas siekia paveikti nukentėjusįjį, kad šis su juo bendrautų seksualiai.

Seksualinis priekabiavimas kaip privataus kaltinimo norma • Už seksualinį priekabiavimą asmuo atsako tiktuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėtoatstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas • Priešingai nei kitų seksualinių nusikaltimų atveju, ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo neatliekamas. Pagal susiklosčiusią praktiką tyrimą tokiose bylose atlieka ir įrodymus padeda surinkti Lygių galimybių kontroleriai

Seksualinio priekabiavimo skirtumai nuo privertimo lytiškai santykiauti • Privertimas lytiškai santykiauti – materialioji sudėtis, seksualinis priekabiavimas – formalioji sudėtis. Reiškia, kai nukentėjusiojo valia buvo palaužta (išgautas jo sutikimas) – atsiranda daugiau motyvacijos taikyti privertimo normą. Jei nukentėjusysis nepalūžo – daugiau motyvacijos taikyti seksualinio priekabiavimo normą • Privertimui lytiškai santykiauti būtinga ryškesnė psichinė prievarta. Grasinimo elementas čia yra akivaizdesnis. Seksualiniame priekabiavime bauginantis momentas ne toks akivaizdus. Priekabiautojo veiksmai yra labiau nemalonūs, negu bauginantys.

Mažamečio asmens tvirkinimas (BK 153 str.)Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė - vaikų seksualinis neliečiamumas • Nukentėjusysis – bet kurios lyties mažametis vaikas (iki 14 metų) • Veika – tvirkinimas, t.y. seksualinio pobūdžio veiksmai vaiko atžvilgiu: • Fizinis tvirkinimas (įvairūs fizinio sąlyčio veiksmai vaiko atžvilgiu, vaikų skatinimas atlikti juos tarp savęs, tokių veiksmų atlikimas vaikui stebint) • Intelektinis tvirkinimas (pvz., pornografijos rodymas) • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. • Nusikaltimas laikomas baigtu nuoseksualinio pobūdžio veiksmų pradžios (formalioji sudėtis)

Mažamečio asmens tvirkinimas (BK 153 str.)Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas • Tiesiogine tyčia. • Kaltininkas supranta, kad daro seksualinį poveikį vaikui, ir nori taip elgtis. • Paprastai tvirkinimo motyvais yra siekis tenkinti lytinę aistrą arba išnaudoti vaiką pornografijai. Tvirkinimo motyvai – nėra būtinas nusikaltimo požymis, tačiau motyvų išsiaiškinimas padeda atriboti tvirkinimą nuo panašaus elgesio: • tėvų seksualinių santykių neslėpimo nuo vaiko • pernelyg atviro vaikų seksualinio švietimo • elgesio su vaikų nudistų šeimose ir pan.

Mažamečio asmens tvirkinimo skirtumas su seksualiniu prievartavimu pasinaudojant vaiko bejėgiškumu • Įtraukus į seksualinio prievartavimo normą aistros tenkinimo fizinio sąlyčio būdu požymį, tapo problematiška atriboti fizinį vaiko tvirkinimą nuo seksualinio prievartavimo • Manytina, kad seksualinį prievartavimą negali sudaryti vadinamieji “minkšti” fizinio sąlyčio būdai (vaiko kūno glostymas, bučiniai ir pan.). Toks sąlytis kvalifikuotinas kaip tvirkinimas. • Tokie fizinio sąlyčio būdai, kaip vaiko įtraukimas į kaltininko masturbavimą, atviras vaiko kūno lietimas lytiniais organais ir pan. kvalifikuotini kaip seksualinis vaiko prievartavimas. • Tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo atribojimo klausimu kol kas nėra nusistovėjusios praktikos ir išaiškinimų. Yra tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato šiuo klausimu išsakyta nuomonę

Docentas dr. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni.lt