„ NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“

1. Projektas „Lietuvos EuroposSąjungos reikalų sistemos efektyvumo didinimas (LESSED)“ (Nr. VP1-4.2-VRM-05-V-02-001) „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ TYRIMO ATASKAITOS PRISTATYMAS 2012 m.birželio 26 d., Vilnius

2. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ Tyrimo aktualumas 2011 m. balandžio 5 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR, kurios 19 straipsnis nustato valstybių narių pareigą imtis būtinų priemonių nacionalinių pranešėjų sistemai ar lygiaverčiams mechanizmams sukurti. Šiuo metu Lietuvoje nėra centralizuoto nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis instituto. Tyrimo tikslas – pateikti nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis instituto įgyvendinimo Lietuvoje gaires.

3. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ Tyrimo uždaviniai • Išanalizuoti Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinės teisės normų, kitų dokumentų nuostatas, rekomendacijas, susijusias su nacionalinio pranešėjo institutu prekybai žmonėmis ir jo įgyvendinimu; • Atlikti atsakingų Lietuvos institucijų ir organizacijų specialistų apklausą siekiant nustatyti jų požiūrį, koks nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis modelis būtų efektyvus Lietuvoje, ir jų galimybes ir sąlygas bendradarbiauti padedant nacionaliniam pranešėjui prekybai žmonėmis vykdyti pavestas funkcijas; • Nustatyti labiausiai šiuo metu Lietuvai tinkantį nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis instituto modelį ir teisines, praktines ir organizacines to modelio įgyvendinimo priemones; • Apibrėžti priemones, užtikrinsiančias sėkmingą ir efektyvų nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis funkcionavimą Lietuvoje.

4. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ 1 uždavinys Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinės teisės normų, kitų dokumentų nuostatų, rekomendacijų analizė.

5. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ Išvados • 1997 m. balandžio 24-26 d. Ministrų konferencijos metu priimtoje Hagos Ministrų deklaracijoje dėl Europos priemonių, skirtų kovai su prekyba moterimis seksualinio išnaudojimo tikslais (toliau – Hagos deklaracija), pirmą kartą įtvirtintas siekis sukurti nacionalinio pranešėjo institutą. Nacionalinio pranešėjo funkcijos – duomenų analizavimas, ataskaitų rengimas bei informacijos teikimas nacionaliniu bei tarptautiniu mastu, išplėtus nusikaltimo objektą nuo prekybos moterimis iki prekybos žmonėmis, yra aktualios ir dabar. Švedija – pirmoji valstybė, įgyvendindama Hagos deklaracijos nuostatas, sukūrusi nacionalinio pranešėjo mechanizmą savo šalyje. Švedija nacionalinio pranešėjo funkcijas pavedė vykdyti teisėsaugos institucijai.

6. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ 2. 2004 m. gruodžio 22 d. ES ekspertų grupės dėl kovos su prekyba žmonėmis ataskaita tapo pirmuoju tarptautiniu dokumentu, apibrėžiančiu reikalavimus nacionaliniam pranešėjui ar lygiaverčiam mechanizmui: nacionalinis pranešėjas turi būti nepriklausomas, turėti prieigą prie informacijos ir teisę ją rinkti bei turėti galimybę teikti ataskaitas ir rekomendacijas šalies parlamentui. Skirtingai nei ankstesniuose tarptautiniuose dokumentuose, kuriuose buvo pabrėžiamas nacionalinio pranešėjo kaip kovos su prekyba žmonėmis stebėtojo vaidmuo, ES ekspertų ataskaitoje pagrindine nacionalinio pranešėjo funkcija įvardinamas informacijos rinkimas ir analizė. 3. 2005 m. vasario 10 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje dėl prekybos moterimis ir mergaitėmis pabrėžiamas nacionalinio pranešėjo, kaip koordinacinio mechanizmo keitimosi informacija srityje, vaidmuo. Minėtoje rekomendacijoje siūloma sukurti nacionalinio pranešėjo institutą, kuris ne tik rinktų informaciją, ją analizuotų ir teiktų ataskaitas, bet ir užtikrintų grįžtamąjį ryšį, suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms bei visuomenės atstovams teikdamas turimus duomenis be analizės rezultatus.

7. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ 4. 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencija dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis (toliau – ET konvencija) įpareigoja šalis apsvarstyti nacionalinio pareiškėjo skyrimo klausimą, tačiau dar nenustato pareigos sukurti šį institutą. Europos Tarybos konvencijoje grįžtama prie nacionalinio pranešėjo kaip, visų pirma, valstybės institucijų veiklos, nukreiptos prieš prekybą žmonėmis, ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo stebėtojo, koncepcijos. ET konvencijos paaiškinamojoje ataskaitoje nuostata dėl nacionalinio pranešėjo skyrimo iliustruojama Nyderlandų nepriklausomo pranešėjo prekybai žmonėmis pavyzdžiu. Nyderlanduose nacionalinio pranešėjo funkcijas atlieka Olandų nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis biuras, kurį sudaro Nacionalinis pranešėjas ir jo padėjėjai. Nacionalinis pranešėjas savo veikloje yra nepriklausomas nuo kitų institucijų, o ataskaitas teikia Nyderlandų Vyriausybei.

8. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ 5. Apibendrinant 2008 m. metinėje ESBO ataskaitoje „Pastangos kovojant su prekyba žmonėmis ESBO erdvėje: koordinavimo ir pranešimo mechanizmai“ pateikiamus šalių duomenis apie nacionalinio pranešėjo ar lygiaverčio mechanizmo sukūrimą praktikoje, galima išskirti tokius egzistuojančius šio instituto modelius: • nepriklausomas nacionalinis pranešėjas; • nacionalinio pranešėjo funkcijų perdavimas valstybės institucijai; • nacionalinio koordinatoriaus funkcijų išplėtimas; • nacionalinio pranešėjo funkcijų perdavimas viešajai įstaigai ar nevyriausybinei organizacijai; ir • nacionalinio pranešėjo funkcijų perdavimas kelioms institucijoms. ESBO ataskaitoje, išanalizavus valstybių atsakymus apie jų nacionalinius pranešėjus ar lygiaverčius mechanizmus, daroma išvada, kad nėra vienintelio efektyvaus nacionalinio pranešėjo ar lygiaverčio mechanizmo modelio ir kad vyriausybės pačios turi nuspręsti, koks mechanizmas yra tinkamiausias ir efektyviausias, atsižvelgiant į jų institucinę, teisinę ir finansinę bazę.

9. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ 6. Į 2010 m. kovo 29 d. Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR, buvo perkelta ET konvencijoje įtvirtinta nacionalinės sistemos stebėsenos nuostata – nacionalinio pranešėjo instituto sukūrimas. 2011 m. balandžio 5 d. priėmus Direktyvą 2011/36/ES pirmą kartą ankstesnių tarptautinių dokumentų rekomendacinė nuostata dėl nacionalinio pranešėjo ar lygiaverčio mechanizmo sukūrimo įgijo privalomą pobūdį. Minėtoje direktyvoje, be pasiūlyme nurodytų privalomų nacionalinio pranešėjo funkcijų: • analizuoti prekybos žmonėmis tendencijas, • vertinti kovos su prekyba žmonėmis rezultatus; • teikti informaciją atitinkamoms nacionalinėms institucijoms, įtvirtinta dar viena nacionalinio pranešėjo funkcija: • rinkti statistinius duomenis, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis šioje srityje veikiančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis.

10. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ Rekomendacijos 1. Dėl nacionalinio pranešėjo ar lygiaverčio mechanizmo modelio • Direktyvos 2011/36/ES preambulėje valstybėms narėms suteikiama nacionalinio pranešėjo ar lygiaverčio mechanizmo modelio pasirinkimo laisvė, nurodant, jog valstybės narės turėtų sukurti nacionalinės stebėsenos sistemas, pasirinkusios jų vidaus struktūrą atitinkantį būdą ir atsižvelgdamos į poreikį nustatyti būtiniausią struktūrą ir apibrėžtas užduotis. • Rekomenduotina Lietuvos teisinės, institucinės ir finansinės bazės kontekste įvertinti galimybes: - Sukurti naują instituciją – nepriklausomą nacionalinį pranešėją; arba - Perduoti nacionalinio pranešėjo funkcijas jau egzistuojančiai valstybės institucijai (atskirai vertinant galimybę nacionalinio pranešėjo funkcijomis išplėsti nacionalinio koordinatoriaus, kaip specializuoto instituto, veikiančio kovos su prekyba žmonėmis srityje, kompetenciją); arba - Nacionalinio pranešėjo funkcijas perduoti viešajai įstaigai arba nevyriausybinei organizacijai.

11. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ 2. Dėl reikalavimų nacionaliniam pranešėjui ar lygiaverčiam mechanizmui Rekomenduotina, vertinant nacionalinio pranešėjo modelių tinkamumą Lietuvai, atsižvelgti į reikalavimus nacionalinio pranešėjo institutui ir užtikrinti šių reikalavimų atitikimą tuo lygiu, kuris garantuotų efektyvią nacionalinio pranešėjo veiklą Lietuvoje. Siekiant šio tikslo, nacionalinio pranešėjo institutas Lietuvoje turėtų būti kuriamas, vadovaujantis šiais reikalavimais: • Nacionalinio pranešėjo institutui turėtų būti suteikti nepriklausomumo garantai; • Nacionalinio pranešėjo veikla turėtų būti nešališka ir negalėtų dubliuoti nacionalinės kovos su prekyba žmonėmis programos rengimo ir/ar valstybės politikos ir priemonių kovos su prekyba žmonėmis srityje įgyvendinimo veiklų; • Siekiant užtikrinti nacionalinio pranešėjo prieigą prie informacijos ir teisę ją rinkti, nacionalinio pranešėjo įgaliojimai turėtų būti aiškiai apibrėžti atitinkamame dokumente; • Turėtų būti nustatyta nacionalinio pranešėjo teisė teikti metines ataskaitas ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar Seimui, tokiu būdu užtikrinant nacionalinio pranešėjo galimybę įtakoti nacionalinę politiką kovos su prekyba žmonėmis srityje.

12. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ 3. Dėl nacionalinio pranešėjo ar lygiaverčio mechanizmo funkcijų. Nacionalinio pranešėjo kompetencija turi apimti privalomas funkcijas – statistinių duomenų rinkimą, prekybos žmonėmis tendencijų analizavimą, kovos su prekyba žmonėmis rezultatų vertinimą, informacijos teikimą – bei, atsižvelgiant į Lietuvos situaciją ir poreikius, papildomas funkcijas, galinčias įtakoti prevencijos ir kovos su prekyba žmonėmis politiką bei padėti šioje srityje veikiančių institucijų bei organizacijų veikloje (bendro pobūdžio konsultacijų teikimas; nuomonių, pasiūlymų teikimas įvairiais, kovos su prekyba žmonėmis srityje veikiančioms institucijoms/organizacijoms kilusiais, klausimais; atsakingų institucijų/organizacijų atstovų susitikimų organizavimas; seminarų, mokymų organizavimas, visuomenės apklausų rengimas, teisinės pagalbos nusikaltimų aukoms teikimas ir kt.).

13. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ 2 uždavinys Lietuvos institucijų ir organizacijų specialistų apklausa.

14. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ Išvados 1. Daugumos (76,92 proc., 20 iš 26) respondentų nuomone, tinkamiausias nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis modelis Lietuvoje būtų veikiančios valstybinės institucijos funkcijų išplėtimas. Tokia institucija dauguma (57,69 proc., 15 iš 26) respondentų įvardino valstybės instituciją, atliekančią kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus funkcijas, pažymėdami šios institucijos įdirbį kovos su prekyba žmonėmis srityje, prieigą prie informacijos ir pasiektą aukštą ekspertizės lygį bei įvertindami šį modelį kaip finansiškai ekonomiškiausią ir racionaliausią. 61,90 proc. (13 iš 21) respondentų, nurodė manantys, kad turėtų būti išplėstos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos funkcijos.

15. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ 2. Daugiau nei 56,00 proc. atsakymą į klausimą dėl nacionalinio pranešėjo funkcijų, galinčių padėti jų veikloje, pateikusių valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų (tokių buvo 25) nurodė, kad nacionalinis pranešėjas galėtų joms pagelbėti atlikdamas šias funkcijas: vertindamas kovos su prekyba žmonėmis rezultatus, rinkdamas statistinius duomenis, organizuodamas seminarus, mokymus, susitikimus, analizuodamas prekybos žmonėmis tendencijas, teikdamas informaciją, nuomones, pasiūlymus įvairiais, kovos su prekyba žmonėmis srityje veikiančioms institucijoms/organizacijoms kilusiais, klausimais. 3. Nors daugiau kaip pusė apklausos dalyvių (14 iš 27) nenurodė, kiek, jų nuomone, asmenų užtikrintų nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis instituto tinkamą funkcijų vykdymą, didžioji dalis (44,44 proc., 12 iš 27) likusių respondentų atsakė manantys, kad nacionalinio pranešėjo funkcijų vykdymui užtektų iki 5 asmenų.

16. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ 4. Daugiausiai respondentų galimo bendradarbiavimo su nacionaliniu pranešėju sritimis nurodė seminarų ir mokymų organizavimą (9 iš 27), statistinių duomenų rinkimą (8 iš 27), kovos su prekyba žmonėmis rezultatų vertinimą bei konkrečių atvejų analizę ir nuomonių teikimą (8 iš 27). 5. Remiantis daugumos respondentų nuomone, pagrindiniai veiksniai, kurie labiausiai stiprintų jų pasitikėjimą nacionaliniu pranešėju prekybai žmonėmis būtų nacionalinio pranešėjo kompetencija (šį variantą pasirinko 21 respondentų iš 27), rekomendacijų apie tarptautinę ir užsienio valstybių gerąją praktiką teikimas (17 iš 24) bei grįžtamasis ryšys (16 iš 27). Vadovaujantis apklausos rezultatais, nacionalinio pranešėjo autonomija nebūtų svarbus veiksnys, veikiantis respondentų pasitikėjimą šiuo institutu (šį kriterijų pasirinko tik 8 respondentai iš 27).

17. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ 6. Beveik pusė (48,00 proc., 12 iš 25) į klausimą dėl bendradarbiavimo su nacionaliniu pranešėju sąlygų atsakiusių dalyvių pasisakė už bendradarbiavimo sutarties su nacionaliniu pranešėju pasirašymą bei išankstinį nacionalinio pranešėjo veiksmų derinimą, trečdalis (32,00 proc., 8 iš 25) į šį klausimą atsakiusių dalyvių prioritetą suteikė nacionalinio pranešėjo ataskaitų derinimui. 7. Net 9 apklausos dalyviai galimu nacionalinio pranešėjo veiklos iššūkiu nurodė galinčius kilti sunkumus dėl duomenų išsamumo. Kitos nacionalinio pranešėjo veiklos kliūtys siejamos su galimu duomenų nepatikimumu, prieigos prie jų nebuvimu, didele jų apimtimi bei galimais duomenų skirtumais dėl nevienodų apibrėžimų, o taip pat, su dideliu institucijų, veikiančių kovos su prekyba žmonėmis srityje, skaičiumi, galimais bendradarbiavimo sunkumais bei aukų nenoru bendrauti.

18. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ Rekomendacijos 1. Atsižvelgiant į tai, kad apklausos dalyviai yra institucijos ir organizacijos, pačios dalyvaujančios kovos su prekyba žmonėmis srityje, apklausos rezultatams turi būti teikiamas reikiamas dėmesys, todėl visų pirma turėtų būti vertinama galimybė suteikti nacionalinio pranešėjo funkcijas veikiančiai valstybės institucijai, konkrečiai - institucijai, atliekančiai kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus funkcijas (šiam nacionalinio pranešėjo modeliui pritarimą pareiškė dauguma respondentų). Apklausos dalyvių požiūrį atitinkančio modelio pasirinkimas būtų svarbus žingsnis užtikrinant institucijų ir organizacijų, veikiančių kovos su prekyba žmonėmis srityje, pasitikėjimą nacionaliniu pranešėju ir siekiant sklandaus šių subjektų bendradarbiavimo.

19. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ 2. Atsižvelgiant į respondentų nuomonę dėl nacionalinio pranešėjo funkcijų, galinčių padėti jų veikloje, darytina išvada, kad, be privalomų nacionalinio pranešėjo funkcijų, apklausos dalyviams svarbus galimas nacionalinio pranešėjo indėlis į jų kompetencijų didinimą per nacionalinio pranešėjo rengiamus seminarus ir mokymus bei teikiamus pasiūlymus ir nuomones. Rekomenduotina, reglamentuojant privalomas nacionalinio pranešėjo funkcijas numatyti galimybę nacionaliniam pareiškėjui atlikti kitas, papildomas funkcijas. 3. Svarbu, kad savo veikloje nacionalinis pranešėjas efektyviai pasinaudotų bendradarbiavimo galimybėmis. Remiantis apklausos dalyvių atsakymais apie bendradarbiavimo praktinį įgyvendinimą, darytina išvada, kad nacionalinis pranešėjas savo veikloje galėtų pasinaudoti institucijų ir organizacijų, veikiančių kovos su prekyba žmonėmis srityje, pagalba įvairaus pobūdžio informacijos (statistinių duomenų, tyrimų, nuominių, pasiūlymų, konsultacijų, apibendrinimų, analizių ir kt.) rinkimo bei sklaidos (vertinimo rezultatų ir kt. informacijos platinimo) srityse, taip pat organizuojant seminarus, mokymus, konferencijas ir atsakingų institucijų ir organizacijų atstovų susitikimus.

20. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ 4. Apklausos rezultatai patvirtina, kad nacionalinio pranešėjo veiklos efektyvumas labai priklauso nuo jo galimybės įtakoti valstybės kovos su prekyba žmonėmis politiką. Rekomendacijų bei siūlymų teikimas įstatymų leidžiamajai bei vykdomajai valdžiai nacionaliniam pranešėjui suteiktų tokia galimybę, todėl svarbu nustatyti teisinį pagrindą šios galimybės įgyvendinimui. 5. Dauguma institucijų ir organizacijų, veikiančių kovos su prekyba žmonėmis srityje, būtų linkusios su nacionaliniu pranešėju pasirašyti bendradarbiavimo sutartį arba pritartų išankstiniam nacionalinio pranešėjo veiksmų derinimui. Manytina, kad šie apklausos rezultatai turėtų būti sietini su respondentų keliamu reikalavimu nacionalinio pranešėjo institutui turėti aiškiai apibrėžtus įgaliojimus rinkti ir teikti duomenis, todėl rekomenduotina tokius nacionalinio pranešėjo įgaliojimus teisiškai reglamentuoti.

21. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ 3 uždavinys Tinkamiausias Lietuvai nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis instituto modelis, teisinės, praktinės ir organizacines šio modelio įgyvendinimo priemonės.

22. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ Galimų nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis modelių vertinimas Lietuvos teisinės, institucinės bei finansinės situacijos bei prevencijos ir kovos su prekyba žmonėmis srityje veikiančių institucijų pozicijų aspektais:

23. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“

24. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“

25. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ Tinkamiausias Lietuvai nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis instituto modelis Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvoje nėra nei aiškaus ir centralizuoto nacionalinio koordinatoriaus, nei nacionalinio pranešėjo instituto, tačiau Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už pagrindinių šių institutų funkcijų vykdymą, siūlytina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje suformuoti naują padalinį, pvz., Nacionalinio koordinatoriaus ir pranešėjo prekybai žmonėmis skyrių (toliau - Skyrius). Siekiant užtikrinti nacionalinio pranešėjo instituto nešališkumą, svarstytina galimybė sukurti Nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis tarybą (toliau – Taryba).

26. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ Teisinės modelio įgyvendinimo priemonės • Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymai. LR VRM ministro įsakymais būtų skiriamas Skyriaus vadovas (Nacionalinis pranešėjas) ir tvirtinami Skyriaus nuostatai. • Skyriaus nuostatai. Skyriaus nuostatai nustatytų Skyriaus statusą - Skyrius būtų savarankiškas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padalinys. Nuostatuose turėtų būti įtvirtintos šios privalomos Skyriausfunkcijos: • Analizuoti prekybos žmonėmis tendencijas; • vertinti kovos su prekyba žmonėmis rezultatus; • rinkti statistinius duomenis; • teikti informaciją.

27. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ Taip pat, steigėjo nuožiūra, atsižvelgus į prevencijos ir kovos su prekyba žmonėmis srityje veikiančių institucijų poreikius, nuostatuose galėtų būti įtvirtintos papildomos skyriaus funkcijos: • Teikti bendro pobūdžio konsultacijas; • teikti nuomones, pasiūlymus įvairiais, kovos su prekyba žmonėmis srityje veikiančioms institucijoms/organizacijoms kilusiais, klausimais; • organizuoti atsakingų institucijų/organizacijų atstovų susitikimus; • organizuoti seminarus, mokymus; • identifikuoti labiausiai pažeidžiamų gyventojų segmentus ir plėtoti jiems skirtas specialiai sukurtas sąmoningumą didinančias kampanijas; • teikti konkrečių atvejų analizes ir nuomones; • rengti visuomenės apklausas; • rinkti informaciją apie kovos su prekyba žmonėmis srityje veikiančių institucijų/organizacijų veiklos metodus ir rezultatus; • teikti teisinę pagalbą nusikaltimų aukoms.

28. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ Skyriaus nuostatuose turėtų būti įtvirtintos Skyriaus darbuotų teisės: • Gauti Skyriaus veiklos vykdymui reikalingus duomenis; • rinkti informaciją, būtiną Skyriaus funkcijoms vykdyti. Taip pat nuostatuose turėtų būti reglamentuotos Skyriaus pareigos: • Užtikrinti turimų dokumentų saugumą, informacijos konfidencialumą, • organizuoti Tarybos susirinkimus; • laiku ir tinkamai rengti Tarybos posėdžių medžiagą; • vykdyti Tarybos pavedimus. • Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais būtų tvirtinama Tarybos sudėtis ir nuostatai.

29. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ • Tarybos nuostatai. Tarybos nuostatuose būtų įtvirtintas Tarybos statusas - Taryba būtų nepriklausoma kolegiali institucija, pagal savo kompetenciją sprendžianti klausimus, susijusius su nacionalinio pranešėjo veikla. Nuostatai turėtų reglamentuoti pagrindines Tarybos funkcijas: • Periodiškai rinktis į posėdžius; • formuoti strategines Skyriaus veiklos kryptis; • tvirtinti Skyriaus pateiktas ataskaitas. Nuostatuose būtų nustatytos Tarybos teisės pagal savo kompetenciją: • Pavesti Skyriui vykdyti įvairius pavedimus; • reikalauti iš Skyriaus laiku ir tinkamai rengti posėdžių medžiagą, • teikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pasiūlymus dėl Skyriaus veiklos krypčių. Taryba taip pat turėtų pareigą saugoti jai pateiktos informacijos konfidencialumą.

30. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ Organizacinės modelio įgyvendinimo priemonės Skyrių sudarytų: • Skyriaus vadovas - planuotų ir organizuotų Skyriaus darbą, atsakytų už Skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, atstovautų skyriui Tarybos posėdžiuose; • Teisininkas - vykdytų Skyriaus vedėjo pavedimus prekybos žmonėmis tendencijų vertinimo, kovos su prekyba žmonėmis rezultatų analizės ir kitose srityse; • Techninis darbuotojas - atliktų duomenų tvarkymo, informacinės sistemos priežiūros funkcijas; • Darbuotojas, atsakingas už informacijos kaupimą bei apdorojimą. Tarybą sudarytų Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Seimo Žmogaus teisių komiteto, Valstybinės darbo inspekcijos ir kitų kompetentingų institucijų bei organizacijų struktūrinių padalinių vadovai.

31. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ Praktinės modelio įgyvendinimo priemonės • Skyriaus veikla galėtų būti organizuojama, vadovaujantis metiniu veiklos planu, kuris būtų derinamas su Taryba. • Tarybai būtų teikiama veiklos pagal metinį planą ataskaita. • Taryba analizuotų Skyriaus darbą ir teiktų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pasiūlymus dėl Skyriaus veiklos krypčių. • Tarybos posėdžiai turėtų būti rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį arba, Tarybos pirmininko iniciatyva, iškilus svarbiems strateginiams klausimams. • Tarybos darbą organizuotų Skyrius. Skyrius būtų atsakingas už visų privalomų bei papildomų nacionalinio pranešėjo funkcijų vykdymą bei atliktų Tarybos veiklą aptarnaujančio sekretoriato vaidmenį. • Tarybos narių darbas taryboje nebūtų apmokamas. Skyrius būtų išlaikomas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių fondų.

32. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ 4 uždavinys Priemonės, užtikrinsiančios sėkmingą ir efektyvų nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis funkcionavimą Lietuvoje.

33. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ Priemonės, užtikrinsiančios sėkmingą ir efektyvų modelio funkcionavimą Lietuvoje • Turi būti numatyta galimybė nacionaliniam pranešėjui teikti Vyriausybei ataskaitą apie nacionalinio kovos su prekyba žmonėmis plano įgyvendinimą, prekybos žmonėmis situaciją Lietuvoje, atliktų tyrimų išvadas, o taip pat siūlymus ir rekomendacijas dėl nacionalinės politikos ir praktinių priemonių prevencijos ir kovos su prekyba žmonėmis srityje; • Skatinant institucijų ir organizacijų, veikiančių prevencijos ir kovos su prekyba žmonėmis srityje, bendradarbiavimą su nacionaliniu pranešėju, turėtų būti užtikrintas grįžtamasis ryšys. Šis tikslas būtų pasiektas per Tarybos veiklą; • Siekiant palengvinti ir supaprastinti nacionalinio pranešėjo prieigą prie informacijos, būtų tikslinga sudaryti galimybę Skyriaus darbuotojams tiesiogiai naudotis egzistuojančiomis prekybos žmonėmis duomenų bazėmis.

34. „NACIONALINIO PRANEŠĖJO PREKYBAI ŽMONĖMIS INSTITUTO ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE“ • Pasikeitimo informacija bei jos sklaidos funkcijos galėtų būti įgyvendinamos schemoje pavaizduota tvarka: • Skyriaus veiklos viešumas būtų pasiekiamas per Tarybos veiklą, kadangi Taryboje dalyvaujantys prevencijos ir kovos su prekyba žmonėmis srityje veikiančių institucijų ir organizacijų atstovai galėtų sekti Skyriaus funkcijų vykdymą bei susipažinti su nacionalinio pranešėjo veiklos rezultatais, visų antra, siekiant šio tikslo, turėtų būti pasinaudota šiuolaikinių informacinių technologijų galimybėmis.

35. Ačiū už dėmesį KLAUSIMAI