Savanorystė šiandien Lietuvoje

1. Savanorystė šiandien Lietuvoje Lekt. Neringa Kurapkaitienė Pagal Juliaus Norvilos “Socialinės etikos institutas” straipsnį: “savanorystė lietuviškai” Mykolo Romerio universitetas Socialinio darbo katedra

2. Kas tai – Lietuvos savanoris? • Savanorių prospektai Kaune ir Vilniuje  arba • Tai pilnas gerų ketinimų netgi naivokas personažas – savanoris... arba • Keisti personažai, beveik ne iš šio pasaulio, kitaip keisti turtingieji arba jaunimas, kuris dar nori tikėti idealais...

3. Kas tai – Lietuvos savanoris? • Ir vis dėlto... Savanoriška veikla yra nukreipta į “tikrojo gyvenimo” paribius, kur beveik nėra vietos jausmingumui, nesuinteresuotumui, kur reikia kovoti dėl išlikimo.

4. Pabandykime ieškoti žvelgdami iš visuomenės sektorių perspektyvos: Kur dabar galime išvysti tikrą savanorį? valstybinis NVO Verslas

5. Kur dabar galime išvysti tikrą savanorį? • Pirmasis sektorius – valstybinės institucijos ir įstaigos nelinkę su savanoriais prasidėti. Šiuo metu į savanorius jose žiūrima įtariai: • Jie mažina šių įstaigų pajėgumą vykdyti tiesiogines funkcijas Arba • Tiesiog kelia grėsmę darbuotojų etatams...

6. Kur dabar galime išvysti tikrą savanorį? • Tiesa, nemažai lietuvių savanoriauja mokyklose, pvz.: klasės tėvų komitetuose ar pan. Bet ar tikrai jie nėra asmeniškai suinteresuoti atiduodami dalį savo laiko ir nuosavų išteklių mokykloms, kuriose mokosi jų vaikai?...

7. Kur dabar galime išvysti tikrą savanorį? • Antrasis sektorius – tai pelno siekiančios įmonės ir verslo bendrovės. • Savanoriauti šiame sektoriuje netinka iš principo, • tad lieka trečiasis sektorius...

8. Kur dabar galime išvysti tikrą savanorį? • Tai įvairios NVO (nevyriausybinės organizacijos), atveriančios savanorystės “darbo rinką”. • Bet tik kas dešimtas lietuvis gali pasakyti, kad savanoriauja NVO... • Lyginant su kitomis ES šalimis – tai labai mažai

9. Savanorystė Lietuvos NVO • Lietuvopje įregistruota apie 14 tūkst. NVO; • 2 iš 3 nėra įdarbinusios nei vieno etatinio darbuotojo; • Išvada – dauguma NVO dirba “visuomeniniais pagrindais” arba kitaip sakant verčiasi savanoriška veikla...

10. Savanorystė Lietuvos NVO • Paskutinių tyrimų duomenimis 2000-aisiais metais Lietuvos NVO sektoriuje buvo įdarbinta per 15 tūkst. asmenų • Tuo tarpu savanorių tuo metu buvo priskaičiuojama apie 50 tūkst. (tikslių patikimų duomenų deja nėra) • NVO etatinių ir visuomeniniais pagrindais dirbančiųjų santykis yra maždaug vienas ir trys. Ar geras toks santykis?

11. Savanorystė Lietuvos NVO • Lietuvos organizacijos išgyvena sunkius metus. T.y. Lietuvoje savanoriaujama dažniausiai... Priverstinai (ne visai laisva valia) • Kodėl – ogi todėl kad NVO veiklai ir ypač atlyginimams dažnai trūksta lėšų... • Tiesa savanoriavimas vėliau gali padėti gauti apmokamą darbą

12. Santykyje su sovietmečiu • Absoliuti dauguma NVO buvo įregistruota per pastaruosius 17 metų; • Bet bendras valandų skaičius, skirtas visuomeninei veiklai dabar yra kur kas mažesnis, nei priesš 20-30 metų. • Ir vis tik klausimas – ar veiklą LTSR organizacijose iš tiesų galima laikyti visuomenine ir savanoriška???

13. Santykyje su sovietmečiu • Tą patį klausimą galima kelti ir dėl formalios asmenų narystės organizacijose... • Laimei, jau praeityje tie laikai,kai LTSR valdžia siekė, kad narystė organizacijose būtų privaloma...

14. Santykyje su sovietmečiu • Sovietmetis dabar vaizduojamas dažnai kaip tamsiausias laikotarpis Lietuvos istorijoje; • Bet po daugiau kaip 17 nepriklausomybės metų, teisinio sureguliavimo neturi net patys paprasčiausi savanorystės klausimai; • Tiesa mokyklose vienuoliktokai ir dvyliktokai turi dirbti “visuomenei naudingą darbą”. • Sovietinių laikų talkas pervadinus visuomenei naudingu darbu, moksleivių nusistatymas savanoriško darbo atžvilgiu nesikeis.

15. Savanorystė šiandien • Šiandien savanoriavimas vis dar nėra pripažinta kultūra; • Nuo 2007 metų Lietuvoje nustojo galioti anksčiau priimti savanoriškos veiklos reglamentavimo dokumentai; • Ką tai reiškia – savanoriai nėra apdrausti valstybės lėšomis, ir jiems nėra apmokama su savanoryste susijusios kelionių, mokymų ir pan.išlaidas iš valstybės biudžeto; • Nėra institucinio savanorystės skatinimo mechanizmo

16. Savanorystė šiandien • Savanorystei šiandien trūksta teisiniais aktais reguliuojamo bendradarbiavimo tarp valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus; • Valstybinis sektorius veikia hierarchinėje struktūroje pagal nurodymus “iš viršaus” • Nevyriausybinis (NVO) sektorius veikia remdamasis privačia iniciatyva, t.y. iš piliečių iniciatyvos; • Savanorystė – tai viena geriausių nedarbo profilaktikų; • ES jau šiandien daugiausiai darbo vietų siūlo nevyriausybinis sektorius, kuris daugiausiai darbuojasi ir savanorystės srityje

17. Motyvai savanorystei • Savanorystė – tai visur ir visada sutinkamas pasiaukojimas, žmonijos prigimties bruožas; • Nes niekada neturime tiek mažai, kad nebūtų kuo pasidalinti; • Savanorystė – ne tik “pasaulio išganymas”, dažniausiai tai tiesiog būdas praleisti laisvalaikį, susirasti draugų bei patirti nuotykių; • Savanorystė yra vienas geriausių būdų gauti nemokamų įvairių gebėjimų pamokų daugumoje sričių; • Taip pat tai neretai pirmasis žingsnis gauti darbą organizacijoje

18. Motyvai savanorystei • Savanorystė nėra ir neturi būti savęs išsižadėjimas; • Tai pasirinkimas ir džiaugsmas dalintis su kitais;

19. Pavojai savanorystėje • Didžiausias jų – gailestis vietoj geraširdiškumo, geraširdiškumas vietoj meilės, priklausomybė vietoj laisvės; • Meilės žmonėms supainiojimas su pomėgiu užsiiminėti jais; • Savanoriams reikia ne tik mokymų, bet, visų pirma, atitinkamo asmenybės formavimo – apmąstymo valandų, o galbūt net asmeninio dvasinio ir psichologinio vadovavimo.

20. Savanorystės ateitis • Savanorystė, įsitraukimas į ją arba ne, savaime suprantama, pirmiausia priklauso nuo asmeninių nuostatų ir pasirinkimo. Bet tai dar nereiškia, kad galima visiškai apleisti jos organizavimo klausimus; • Veikia įvairios organizacijos, kurios kviečia savanorius ir organizuoja jiems darbą. Jos taip pat dažnai yra atsakingos už savanorių teikiamas paslaugas ir rezultatus; • Savanorystė yra sudėtingas procesas, kuris visuomet prasideda geriausiais ketinimais. Deja, būna, kad pasibaigia abipusiu priešiškumu. Savanorystėje abi pusės turi mokėti laviruoti itin išmintingai.

21. Savanorystės ateitis • Organizacijos specialiai mokosi (ir privalo tai daryti), kaip reikia dirbti su savanoriais; • Kai esminis savanoriško darbo principas – nepatikėti savanoriui tokio darbo, kurio pats nenorėtum daryti, tai ir visai neatsitiktinai geidžiamiausi mokymai yra iš srities, kurią būtų galima įvardinti “kaip rasti ir išlaikyti savanori?” • Taigi organizuotos savanorystės problema – tai ne vien “duodančiojo”, bet ir “gaunančiojo” problema.

22. Savanorystės ateitis • Lester Salomon ir Wojcech Sokolowski: “savanorystė nėra tik individualus pasirinkimas ar spontaniškas altruizmo proveržis, ją sukelia stipresnės socialinės ir institucinės jėgos. Šalys su išplėtota nepelno sektoriaus organizacine struktūra išsiskiria didesniu savanorių aktyvumu. Būtent šios struktūros yra įrankiai įtraukti savanorius į veiklą ir pasinaudoti jų dalyvavimu.”

23. Savanorystės ateitis • Priklausys Lietuvoje ne tik nuo žmogiškųjų išteklių, pavienių geros valios lietuvių, bet ir nuo savanorystės ir pilietiškumo tradicijų plėtros, politinės pareigūnų valios ir ryžto pasidalinti atsakomybe, darbais ir ištekliais, palaikyti visuomenės ugdymo ir institucinio ne pelno organizacijas.

24. Naudota literatūra • “A.C.Patria” straipsnių rinkinys apie savanorišką veiklą, 2007 Kaunas