Airina Volungevičienė LieDM asociacijos prezident ė

1. Institucijų poreikiai LVU programos plėtros bei Europos nuotolinių studijų strateginių prioritetų kontekste Airina Volungevičienė LieDM asociacijos prezidentė

2. Nacionalinių prioritetų paieška Europos prioritetinių veiklų bei institucijų poreikių kontekste Nacionaliniai prioritetai plėtojant nuotolines studijas gali būti aiškiai suformuluoti atliepiant 2009 metų birželio mėn. pasirašytą Mastrichto pranešimą (http://www.ou.nl/eCache/DEF/2/11/255.html) kurį pasirašė: • Tarptautinė nuotolinio mokymosi taryba (ICDE) • Europos nuotoliniu būdu dėstančių universitetų asociacija (EADTU) • Europos kokybės ir e.mokymosi fondas (EFQUEL) • Europos nuotolinio ir e.mokymosi tinklas (EDEN) • Nyderlandų atvirasis universitetas • Atvirasis Jungtinės Karalystės universitetas (OUUK)

3. Mastrichto pranešime pabrėžiamos Europos erdvėje pripažintos nuotolinio švietimo prioritetinės sritys • Techninė infrastruktūra • Atviri švietimo ištekliai • Kokybės užtikrinimas • Virtualus mobilumas • Privati ir vieša atsakomybė

4. Institucijų poreikiai • Dauguma LieDM asociacijos institucijos nurodė, jog neturi nuotolinių/ virtualių studijų sampratą grindžiančių dokumentų, tvarkų, reglamentų • 13/16 institucijų jaučia poreikį sampratos suformavimui • Institucijos nurodė, jog jaučia poreikį dokumentų, reglamentuojančių autorines teises atsiradimui • Didžiausią įdirbį turi VDU, ŠU, MRU, KAUKO, LŽŪU

5. 1. Techninė infrastruktūra užtikrinanti atvirą, lankstų ir nuotolinį mokymąsi bei institucinį bendradarbiavimą

6. Šis prioritetas yra LABIAUSIAI išreikštas Lietuvoje • Svarios valstybinės investicijos Lietuvoje sukūrė unikalią situaciją • Juntama grėsmė ir toliau stiprinti technologinę dalį, kai nėra nusakyto poreikio technologijų plėtrai • Rizika: • Investicijos į technologijų vystymą, ypač lygiagrečiai Europoje plėtojant atvirus švietimo išteklius (studijų turinį, turinio realizavimo priemones) • Nepakankamas dėmesys likusiems 4 prioritetams • Lietuvoje siūlomos idėjos nuotolinių studijų srityje ir toliau stringa toje pačioje plotmėje - arba tarp dviejų virtualių mokymosi aplinkų, arba tiesiog vaizdo konferencijų segmento aptarime, neįvertinant atvirų švietimo išteklių • VMA ir VK yra svarbūs ištekliai, bet tik segmentai. Jie turi derėti su bendra nuotolinių ir virtualių studijų samprata ir nuotolinių bei virtualių studijų plėtros strategija Lietuvoje • ar turime ją? Ar ji aktuali?

7. LieDM asociacijos institucijų poreikiai techninei infrastruktūrai Poreikiai išreikšti per: • Virtualių mokymosi aplinkų naudojimą (Moodle, Blackboard) • Vaizdo konferencijų organizavimą • Serverių ir kitų išteklių optimizavimą Tyrimo metu išryškėję tendencijos: • Institucijos pasirengę pereiti prie institucinių Moodle aplinkų • Reikalinga pagalba vartotojų administravimui, vaizdo konferencijų organizavimui • Sukurtos sąlygos paslaugų rinkai • Lietuvoje technologinės paslaugos tiekėjai orientavosi į paslaugų perpirkimą iš užsienio gamintojų, todėl paslaugas teikti gali bet kuri vartotojiška institucija, turinti kompetentingą personalą • Institucijos nejaučia skirtumo tarp skirtingų bendrai palaikomų serverių, paslaugų teikimo, kol jos yra aprūpinamos Siūlymas • Parengti kokybės užtikrinimo rodiklių rekomendacijas technikai bei aptarnaujančiam personalui (tai padėtų vartotojui pasirinkti kokybiškos paslaugos teikėją)

8. 2. Atviri švietimo ištekliai (Europoje) • Europa šiandien neįsivaizduoja nuotolinių studijų be atvirų studijų išteklių: studijų turinio, duomenų bazių, praktinių laboratorijų internete • Būtinas Lietuvos institucijų pasirengimas ir bendras siekis ne tik naudoti, bet kurti ir plėtoti atvirą studijų turinį, parengti atvirų švietimo išteklių sampratą Lietuvoje, procedūras • Lietuva šioje srityje ypatingai atsilieka nuo Europos

9. Iniciatyvos ir patirtis Lietuvoje OpenScout: Įgūdžiais grįsta, vartotojų sukurto ir bendruomenių patobulinto, atviro turinio paieška vadybos mokymui (ECP 2008 EDU 428016)

10. Lietuvoje… • Lietuvoje kintanti studijų samprata ir studijų turinys kelia iššūkius didaktiniam studijų kokybės užtikrinimui • Lietuvos virtualaus universiteto programos apraše nėra studijų turinio bei studijų proceso organizavimo objektų • Nėra mokslo ir studijų, bei švietimo institucijų išteklių optimizavimo modelio • Ar tuomet verta investuoti - ir kur link investuosime, kad užtikrintume paramos sistemas šiose institucijose organizuojant nuotolines ir virtualias studijas?

11. 3. Kokybės užtikrinimas • Nuotolinių studijų rengimui ir organizavimui būtina sąlyga – kokybės reikalavimai • Nuotolinių studijų turinio rengimas ir nuotolinių studijų organizavimas institucijose kelia didelius iššūkius: • Nuotolinių studijų turinio projektavimo teorijos nėra taikomos • Institucijoms trūksta gairių ir paramos • Būtina parengti kokybės vertinimo sistemą – LieDM asociacija vieningai išreiškia poreikį • Būtina parengti studijų dalyvių motyvacijos ir paramos sistemą, lemiančią nuotolinių studijų dalyvių veiklos ir rezultatų pripažinimą

12. 3. Kokybės užtikrinimas • Didžiausią patirtį ir atliktus tyrimus turi LieDM asociacijos institucijos (MRU, LŽŪU, VDU, Alytaus kolegija, KAUKO) • LieDM institucijos išsakė pagrindinius probleminius aspektus bei sudėtingiausius momentus organizuojant nuotolines studijas. Gauta daugiau nei 20 sričių, kur institucijoms reikalinga pagalba. Pagrindinės temos: • didaktiniai reikalavimai • modulių atnaujinimas • darbo laiko apskaita • motyvacija • kokybės priežiūra • Kt.

13. Patirtis kokybės užtikrinimo srityjetarp LieDM asociacijos institucijų Kriterijų ir rodiklių ištyrimas NS turinio projektavimui Bendradarbiavimas su EDEN, ICDE, UNESCO, Athabasca universitetu, OUUK, kt. Moksliniai tyrimai ir straipsniai NM kokybės užtikrinimo srityje VDU, KAUKO, LŽŪU, MRU, ŠU, Alytaus kolegija, MARKO

14. 4. Virtualus mobilumas • Ar Lietuvoje turime virtualaus mobilumo sampratą? • Institucijos nurodė, jog neturi šios sampratos apibrėžtos, o nurodę, jog turi, rėmėsi virtualiomis/ nuotolinėmis studijoms – tai demonstruoja gilesnę egzistuojančią problemą • Būtina parengti: • virtualaus mobilumo sampratą bei strategiją, rekomendacijas institucijoms, kaip tai realizuoti • užtikrinti tarptautinį mobilumą virtualiu būdu, ne pakeičiant, bet papildant tradicinį mobilumą • aprašyti virtualiam mobilumui reikalingas kompetencijas ir įgūdžius

15. Pirmasis virtualaus mobilumo centras Lietuvoje steigiamas (www.teacamp.eu)

16. 5. Privati ir vieša atsakomybė Mastrichto pranešime pabrėžiama, jog institucijos privalo susitelkti ir atsakyti į švietimo poreikių tenkinimą telkiant išteklius ir vystant technologijas bei ugdant: • Dėstytojų įgūdžius kuriant atviro, nuotolinio ir lankstaus mokymosi patirtį, kuriant darnią ir efektyvią institucinę partnerystę, įvertinant ir pripažįstant ankstesnį mokymąsi • Kuriant atviras tyrimų laboratorijas ir apjungiant praktikus ir institucijas bendriems tyrimams • Stiprinant atvirų švietimo išteklių bazę ir pripažįstant jų vertę, pripažįstant jų trūkumą ir kalbos svarbą bei atskirtį, didinant egzistuojančių repozitoriumų pasiekiamumą ir prieinamumą

17. Lietuvoje neaptarti atsakomybės klausimai • Tai Lietuvoje nediskutuota ir neįgyvendinta samprata • Koks yra privačios ir viešos atsakomybės santykis? • Koks yra institucinės bei asmeninės atsakomybės santykis? • Kokie yra galimi vadybiniai, verslo ir išteklių optimizavimo modeliai nuotolinio mokymosi srityje? • Kaip nacionaliniu lygmeniu nuotolinio mokymosi paslaugos gali būti užtikrintos visiems visuomenės nariams?

18. LieDM asociacijos veiklos principai • LieDM asociacija tariasi su tarptautiniais partneriais (http://conference.liedm.net) • LieDM asociacija visą projektinę veiklą planuoja bendroje perspektyvoje ir siekdama bei nuosekliai derindama savo prioritetus su LVU, Europos nutarimais • Dėl išteklių trūkumo siekia tikslingos veiklų dermės su LVU programa bei visomis Lietuvos AMI plėtojančiomis nuotolines bei virtualias studijas • Atstovaujant vartotojų poreikius ieško pačių optimaliausių sprendimų kokybės užtikrinimo sąlygomis

19. Dėkojame už bendradarbiavimą. Airina Volungevičienė airina.volungeviciene@liedm.net