360 likes | 646 Views
BENDRUOMENĖ IR BENDRUOMENINIS VERSLUMAS. LŽŪU Ekonomikos ir Vadybos Fakultetas Kaimo Socialinių Tyrimų Centras 2009. EUROPINĖS GYVENSENOS SFEROS. Gyvenimo būdas Veikimo būdas Pažinimo būdas Galvojimo būdas.
E N D
BENDRUOMENĖ IR BENDRUOMENINIS VERSLUMAS LŽŪU Ekonomikos ir Vadybos Fakultetas Kaimo Socialinių Tyrimų Centras 2009
EUROPINĖSGYVENSENOS SFEROS • Gyvenimo būdas • Veikimo būdas • Pažinimo būdas • Galvojimo būdas
Bendruomenė – tai žmonių, gyvenančių apibrėžtoje teritorijoje ir turinčių bendrų interesų, bruožų ar ypatybių, sutarimas bendrai veiklai, kuri grindžiama savitvarkos ir savivaldos, savanoriškumo ir savitarpio pagalbos principais, garantuojančiais saugią darbo ir gyvenimo aplinką bei dvasinę sveikatą
Sisteminis požiūris Bendruomeninė veikla Esti (buvoja) Daroma (tampa) pažintinis veiklinis požiūris požiūris
Pažintinis požiūris Bendruomeninė veikla – socialinis reiškinys, kurią galima aprėpti, išskirti, pažinti ir nagrinėti kaip buvojančią. Tuo ji teigiama esanti, pažini.
Veiklinis požiūris Bendruomeninė veikla – žmogiškoji veikla, kurios galima imtis kaip darymo, vykdymo, kūrimo. Tuo ji teigiama tampanti, besirandanti.
Bendruomeninė veikla, viešoje aplinkoje institualizuojasi bendruomene, bendruomenine organizacija, kurios turininį branduolį, gyvybiškumą apsprendžia bendruomeniškumas.
Institualizacijos formosir žmogaus viešo veikimo statusai Institualizacijos formos • Politinė institualizacija • Socialinė institualizacija • Ekonominė institualizacija Žmogaus viešo veikimo statusai • Gyventojas • Darbuotojas • Pilietis
Bendrinimosi veiksniai • Ištikimybė bendroms vertybėms, normoms prasmei ir pan. • Asmeniniai siekiai ir lūkesčiai • Emocinių ryšių, susikryžiuojančių ir vienas kitą sustiprinančių, tinklas • Bendri siekiai ir aukštas atsakomybės lygis
Pilietiškumo formos • Visuomeniško piliečio modelis – dalyvavimas politiniame procese • Pareigingo piliečio modelis – doros, tvarkos ir normos atstovas • Įgalioto piliečio modelis – dalyvavimas informavimo procese
Bendrinimosi formos • Bendruomeninis veiksmas – interesų gynimas ir atstovavimas • Bendruomeninės paslaugos – bendruomenės įtraukimas į paslaugų teikimo procesą • Bendruomeninė plėtra – bendruomenės savarankiškumo ir savivaldumo ugdymas
Bendruomeniškumo samprata Bendruomeniškumas – tai kokybinė bendruomeninės gyvensenos išraiška, kaip bendras sutarimas, realizuotas bendruomenine veikla
Bendruomenės samprata (1) • Bendruomenė – tai gyventojai, gyvenantys apibrėžtoje teritorijoje, kuriuos sieja bendros vertybės, nacionalinė kultūra, gyvenamoji vietovė, kaimynystės saitai ir pan.
Bendruomenės samprata (2) • Bendruomenė – tai bendrinančių reikalų menė, steigos vieta, kurioje gyvenamosios vietovės perspektyvos kontekste derinami viešieji ir privatieji interesai
Bendruomenės samprata (3) • Bendruomenė – tai bendruomeninė organizacija, valstybingumo ir savivaldumo dermėje formuojanti bendruomeninę savivaldos sistemą
Bendruomenė kaip besimokanti organizacija Bendruomenė kaip steigiamasis sambūris Bendrinimo vieta Steigos vieta Pažinimo sistema Veiklos sistema Privatumo ir viešumo dermė Organizacinė Pažinimo ir veikimo dermė kaita Bendruomenės formavimas Bendruomeninės organizacijos formavimas
Bendruomenė kaip savivaldos sistema Bendruomenės kaip steigiamojo sambūrio ir kaip organizacijos formavimas Steigiamasis Sambūris Besimokanti organizacija Organizacinėkaita Valstybingumo ir savivaldumo dermė Bendruomeninės savivaldos formavimo sistema Bendruomeninės savivaldos formavimas
Sąmoningumo tablo Tikslai Interiorizuotos priemonės ir gebėjimai Žinios Priemonės Produktas Pradinė medžiaga Veiksmai ... i x VEIKLOS SANDARA
Tikslų struktūra • Krypties pobūdžio (priderinamos prioritetinės kryptys pagal Leader metodo tikslus) • Siekio pobūdžio (trumpalaikiai, vidut. trukmės, ilgalaikiai) • Resursinio pobūdžio (infrastruktūros stiprinimas, paslaugų gerinimas, žmogiškųjų išteklių ugdymas) • Pažangos pobūdžio (funkcionavimo užtikrinimas, esamos padėties gerinimas, būsimybės darymas)
Teritorinio kapitalo struktūra 1. Fiziniai gamtos ir žmonių sukurti ištekliai bei jų valdymas; 2. Vietovės kultūra ir tapatumas, gyventojų vertybių sistema, pažiūros ir interesai; 3. Žmogiškieji ištekliai ir socialinė struktūra; 4. Gyventojų profesinė patirtis ir įgūdžiai; 5. Savivaldybės institucijos ir vietos valdžia, finansų ir išteklių valdymas bei racionalus panaudojimas; 6. Verslo įmonių veikla, jų išsidėstymas ir struktūra; 7. Paslaugos, rinka ir išorės ryšiai; 8. Krašto įvaizdžio puoselėjimas ir suvokimas – vidaus ir išorės.
Veiklos organizavimas SUMANYMAS ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS SUMANYMO PROJEKTAVIMAS BENDRINIMAS - BENDRADARBIAVIMAS SOCIALINĖ APLINKA SIT.1 SIT.2
Veiklos strategijų struktūra E - esatis Dirbtina dedamoji P - praeitis B - būsimybė A - ateitis Natūrali dedamoji
D P A A – ateitis; D – dabartis; P – praeitis; N – natūralūs procesai N Funkcionavimo, su reproduktyviąja orientacija tenkinančią poreikius
D Dr A – ateitis; D – dabartis; P – praeitis; N – natūralu Dr - dirbtina A P N Pagerinimo-reformavimo, su pažangos orientacija inicijuojančią kartotinumą/tobulinimą
* D Dr B A – ateitis B – būsimybė D – dabartis P – praeitis N – natūrali projekcija Dr – dirbtina projekcija * - refleksyvinė pozicija P A N Tverties, su daros orientacija formuojančią būsimybę
Bendruomeninės veiklos kryptys • Bendruomeninės gyvensenos požiūrio formavimas • Bendruomeninio veiklos ūkio organizavimas • Bendruomeninės savivaldos projektavimas
Verslumas • Verslumas – tai kokybinė veiklos išraiška, kurios rezultatu sukuriama pridedamoji vertė
Profesionalumo metmenys • Pažinimo orientyrai • Veiklinio funkcionavimo orientyrai • Socialinio profesionalumo orientyrai
Bendruomeninis verslumas (1) • Bendruomeninis verslumas – tai konkurencija dėl ateities, kaip bendruomeninės gyvensenos kokybės siekinys (kokybė kaip sisteminės pilnatvės siekinys), realizuojamas bendruomenine savivalda, veiklą grindžiant profesionalumu ir rezultatyvumu, sukuriančiu pridedamąją vertę, kaip galimybę tverti ir veikti ateinančioms kartoms.
Bendruomeninis verslumas (2) • Bendruomeninis verslumas – tai organizacinė bendruomeninės veiklos kaita, kuri grindžiama bendruomeninės organizacijos vystymu, bendruomeninės veiklos plėtra ir profesionalumo kompetencijų formavimu, kurios rezultatyvumas – tai kokybinis pokytis, kai pirminio veiklos akto rezultatas tampa pradine medžiaga kitam veiklos aktui
Bendruomeninės organizacijos vystymo kontekste • Bendruomeninis verslumas – tai bendruomeninės savivaldos sistemos formavimas, kuris valstybingumo ir savivaldumo dermėje, pasireiškia organizacinėje kaitoje, pereinant nuo bendruomenės kaip steigiamojo sambūrio (privatumo ir viešumo dermė) prie bendruomenės kaip organizacijos (veikimo ir pažinimo dermė).
Bendruomeninės veiklos plėtros kontekste • Bendruomeninis verslumas – tai rezultatyvumu grindžiamas bendruomeninės veiklos organizavimas, kada, siekiant šeimos, bendruomenės, gyvenamosios vietovės ir šalies gerovės, bendruomeninės veiklos rezultatai tarnauja gyvenamosios vietovės būsimybės formavimui, užtikrindami žmogaus gyvensenos sąlygų reprodukavimą ir bendruomeninės gyvensenos kokybę
Profesionalumo kompetencijų formavimo kontekste • Bendruomeninis verslumas – tai konkurencija dėl ateities, grindžiama verslumo ir profesionalumo kompetencijų formavimu, kuris reiškiasi gebėjimu organizuoti bendruomeninę veiklą, pasaulinių problemų ir tendencijų žinojimu bei praktiniu mokėjimu žinias pritaikyti apibrėžtoje veiklos srityje