Johanas Volfgangas gėtė “Faustas“ 1831m.

1. Johanas Volfgangas gėtė“Faustas“1831m. Darbą atliko Gabrielė Ugintaitė, IV ga, 2011 m. lapkritis

2. Asmenybė Johanas VolgangasGėtė – vienas žymiausių vokiečių rašytojų, vokiečių literatūros klasikas. J.V. Gėtė rašė nuo ankstyvos jaunystės iki gilios senatvės – nepaprastai lengvai ir daug, bet nesistemingai, užmesdamas kūrinius dešimčiai - dvidešimčiai metų, juos perdirbinėdamas.

3. J. V. GėtėspaminklasFrankfurteprieMaino Kaip tikras Švietimo epochos žmogus, J.V. Gėtė jautėsi laisvas, kūrybingas, turintis laiko ir išteklių lavintis, domėtis visomis sritimis. Rašytojas kūrė madingų žanrų kūrinius, kuriuose atspindėjo populiarios tų laikų temos. Į kūrinius įtraukdavo gautus laiškus, veikėjus pavadindavo draugų vardais. Kūrybos neskyrė nuo gyvenimo, kūriniai itin biografiški, tai tiesiog gyvenimo stebėjimai ir užrašai.

4. „Faustas" - viso gyvenimo knyga, rašyta įvairiausiais gyvenimo laikotarpiais, sudurstyta iš skirtingų epizodų. Kūrinyje rasime skirtingu gyvenimo laiku kylančių klausimų, minčių, jausmų. Kūrinys pavadintas pagrindinio veikėjo vardu, taip autorius parodo , jog jam svarbu pavaizduoti “faustiškąjį“ žmogų. Pavadinimas

5. Pagrindinės kūrinio problemos. “Fauste” svarstomos sudėtingos pasaulio pažinimo, žmogaus prigimties, jo galių problemos, apmąstomi būties esmės, pasaulio sandaros dalykai. Fausto monologuose vis sugrįžtama prie neišsprendžiamos prieštaros tarp didelių siekių, noro aprėpti būties begalybę ir menkų žmogausSiužetas Kūrinys turi 2dalis : Sudėtinga išorinė struktūra: du prologai, dvi didžiulės dalys, pirmąją sudaro 25 scenos, antrąją - 5 veiksmai. Pagrindinė I dalies idėja- Margaritos tragedija. Faustas negali gyventi su Margarita, nes tai reikštų atsisakymą tobulėti, išsižadėti ieškoti gyvenimo prasmės . Pirmojoje dalyje aiškūs Fausto ieškojimai - gyvenimo prasmės ieškojimai

6. Siužetas II dalis : Išorinis veiksmas nėra svarbus, atskiras scenas jungia tikslingas temos, pagrindinių motyvų plėtojimas. Gėtė dėmesį sutelkia į sudėtingus filosofinius būties esmės, pasaulio pažinimo, žmogaus prigimties, jo galių klausimus

7. Temos, problemos “Fauste” svarstomos sudėtingos pasaulio pažinimo, žmogaus prigimties, jo galių problemos, apmąstomi būties esmės, pasaulio sandaros dalykai. Svarbiausioji problema- kaip surasti gyvenimo prasmę? Pagrindinė kūrinio tema- faustiškojo tipo žmogaus nepasitenkinimas. Faustiškasis žmogus yra toks, kuriam po kiekvieno noro išsipildymo atsiranda naujų troškimų, todėl neįmanomas pastovus, ilgalaikis pasitenkinimas. Dėl to nebaisus ir sandėris su velniu, nes niekada negalės ateiti toks žavus akimirksnis.

8. Veikėjai Faustas-pagyvenęs Viduramžių mokslininkas. Jis vaizduojamas jau pavargęs nuo mokslo tiesų ir knyginės išminties. Jam nebeįdomu tyrinėti kosmoso sistemas, kurių ženklus atpažįsta senose knygose. Faustas ima trokšti ir ilgėtis patirtinio (jausminio, jutiminio) gyvenimo. Mefistofelis- velnias, blogio įsikūnijimas , griovimo dvasia . Jo uždavinys viską griauti ir neigti , naikinti. Tačiau reikalingas Faustui, norinčiam eiti naujų ieškojimų keliu. Jis ciniškai žiūri į meilę , jam nieko nereiškia meluoti ir apgauti žmogų.

9. Veikėjai Margarita – Fausto mylimoji. Margarita, tokia jauna, tokia dora, pamaldi, taip bijojusi nuodėmės, ne tik į ją įpuolė, bet pražudė ir artimus žmones, sugriovė pasaulį, kuriame gyveno, jautėsi saugi, kurį puoselėjo. Pati mergina negali išsiaiškinti, blaiviai įvertinti to, kas įvyko. Ji tiesiog išgyvena vieną po kitos šiurpesnes netektis. Baisiausia, kad meilė, apie kurią svajojo, kuri suteikė tokių gražių akimirkų, virsta blogiu.

10. Idėjos, vertybės Pagrindinės idėjos - sudėtingos pasaulio pažinimo, žmogaus prigimties, apmąstomi būties esmės, pasaulio sandaros dalykai. Vertybės – kūrinyje tarsi susipina dvasines ir materialinės vertybės. Žmogus ieškantis naujų įspūdžių pamiršta dvasines vertybes ,puola į malonumų sferą, pagrįstą materialumu ir laikinumu.

11. Keli posakiai iš knygos Mefistofelio prisistatymas (62 psl.): „Dalelė tos jėgos, Kuri, visiems be atvangos Darydama tik gera, blogo linki. Kilni dvasia! Tave dangus Apgins nuo prakeikimo. "Kas gėrio siekė ir nerimo, Tas išganytas bus". Kas auksu žiba, ryt pavirs į nieką, o tikras menas amžiams pasilieka.

12. Kūrinio aktualumas Ši drama yra apmąstanti pagrindinį to meto klausimą apie žmogaus proto ir jausmų įtampas, apie žmogaus pažintinės veiklos laisvę ar ribotumą. Aistros pražūtingumas grindžiamas racionalistų mintimi apie proto ir pareigos pirmumą Kūrinyje galime įžvelgti žmogaus klaidų istoriją, žmogaus supratimo ir vertinimo kaitą.

13. Samprotavimo rašinio pavadinimai Kokia žmogaus prigimtis - geras jis ar blogas? Ar yra ribos matuojančios, kiek gali pažinti žmogus? Ar verta aukoti sukurtą gyvenimą dėl trumpalaikių malonumų? Faustiškas žmogus XXIa. Šiuolaikinio žmogaus kova su gėriu ir blogiu.

14. Apibendrinimas Kūrinys nagrinėja su žmogaus prigimtimi susijusius epizodus, analizuoja subrendusį, su susiformavusiomis ydomis ir dorybėmis žmogų. Toks yra ir Faustas. Bet Gėtė nepaiso trijų vienumų principo – laisvai komponuoja epizodus; vartoja ir aukštąjį, ir žemąjį stilių.Aistros pražūtingumas grindžiamas racionalistų mintimi apie proto ir pareigos pirmumą . Su sentimentalizmu sietų tai, kaip pateikiama Fausto ir Margaritos aistra. Ši drama yra ir Švietimo epochos kūrinys, apmąstanti pagrindinį to meto klausimą apie žmogaus proto ir jausmų įtampas, apie žmogaus pažintinės veiklos laisvę ar ribotumą

15. “Fausto“ vizualizacija Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus pagal legendinę J.W.Goethes poemą „Faustas“ sukurtas spektaklis 2009 metais žavėjo Seulo, Paryžiaus, Tamperės ir Tbilisio teatro gerbėjus. Rusų kino kūrėjas Aleksandras Sokurovas sukūrė kino filmą "Faustas"

16. Ačiū už dėmesį