260 likes | 459 Views
Lietuvos valstybingumo samprata, politin ė sistema, kariuomenės vaidmuo valstybėje. VALSTYBĖ. kaip teritorinis darinys, aukščiausiųjų valdžios institutų visuma, prievartos ir priespaudos instrumentas, ypatinga žmonių bendrija. VALSTYBĖ Plačiąja prasme:
E N D
Lietuvosvalstybingumo samprata, politinė sistema, kariuomenės vaidmuo valstybėje
VALSTYBĖ • kaip teritorinis darinys, • aukščiausiųjų valdžios institutų visuma, • prievartos ir priespaudos instrumentas, • ypatinga žmonių bendrija
VALSTYBĖ • Plačiąja prasme: • valstybė - visų politiškai organizuotų piliečių, gyvenančių tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje, bendrija. • Siaurąja prasme: valstybė - valdymo arba vyriausybės institutų visuma.
Valstybė apibūdinama šiais pagrindiniais požymiais: • 1) geografiškai apibrėžta teritorija • 2) aukščiausioji valdžia - pasireiškianti aukščiausiu autoritetu ir įkūnijanti vieningas visuomenės reikmes, visa apimančius tikslus, kitaip nei kitos organizacijos • 3) Gyventojai (geografijoje), piliečiai (teisėje), socialinė bendrija (politologijoje ir sociologijoje).
Valstybingumo pamatai • Istorinės prielaidos, istorinė atmintis • Piliečių, tautos, gyventojų valia • Teisinis valstybingumo įgalinimas – konstitucijos priėmimas • Tarptautinis valstybės suvereniteto pripažinimas de jure ir de facto
Lietuvos valstybingumo istoriniai pagrindai • Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė • 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės atkūrimo aktas - de jure 1938 m. Konstitucijos tęsėjas • 1940 m. Sov. Sajungos okupacija • 1940 kovo 11 d. Nepriklausomos LR atkūrimas
I Lietuvos Respublika • 1918 m. vasario 16 d. atstatytoji nepriklausoma Lietuvos valstybė, įtvirtinusi save 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija ir 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija, tapo pasaulio tautų bendrijos pilnateise nare ir iki 1940 m. birželio 14 d. reiškė tautos suvereninę galią per Lietuvos valstybės suverenines institucijas.
Ar prarastas valstybingumas? • 1940 m. birželio 15 d. smurtu ir agresija Tarybų Sąjunga suvaržė Lietuvos suvereninę galią ir neteisėtai inkorporavo Lietuvą į TSRS sudėtį • Egzilinė vyriausybė • JAV Nepripažino Lietuvos prijungimo prie Sov. Sąjungos.
„Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, 1990.03.11. • „Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos suvaržytas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas.
1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas (de jure) – nedemokratiškas demokratiškos respublikos kūrimas: • 1922 m. Konstitucija (de facto), • 1928 m. karinis perversmas, • 1938 m. autoritarinė konstitucija, tačiau tai – Konstitucija užtikrinusi Lietuvos valstybingumo tęstinumą
Valstybės funkcijos • įtvirtinti ir išlaikyti tvarką bei saugumą visuomenėje: teisinėmis, prievartos ir ideologijos piremonėmis. • Užtikrinti jos išorinį saugumą: diplomatinėmis, gynybinėmis ir bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis formomis
Istorinės valstybės formos Ekonominės ir politinės sistemos požiūriu Politinės sąrangos raidos požiūriu Tradicinė Modernioji • Vergovinė • Feodalinė • Kapitalistinė • Socialistinė
Moderniosios valstybės susidarymo sąlygos : • 1) politinio proceso konsolidacija Ji pasiekiama moderniosios infrastruktūros vystymo, komunikacijų tinklo plėtimosi ir transporto dėka. • 2) valstybės funkcijų išplėtimas. Naujos funkcijos – neturtingųjų, socialiai bejėgių aptarnavimas, nacionalinės gynybos organizavimas; • 3) teisinių normų plėtimasis, vedęs prie biurokratijos augimo. • 4) piliečių, dalyvaujančių sprendžiant viešuosius reikalus, dalies didėjimas.
Moderniosios ir tradicinės valstybių skirtumai Tradicinė (feodalinė) Modernioji Teritorinis vientisumas ir sienų neliečiamumas Valdžių padalijimas Depersonalizuota valdžia Valstybės išlaikomos ir kontroliuojamos ginkluotosios pajėgos Biurokratizacija • Sunkiai kontroliuojama didžiulė teritorija – paslankios sienos • Karalius priima įstatymus, juos vykdo ir skiria bausmes • Personalizuota valdžia • Kariuomenę sudaro didikų rinktinės ir samdiniai • Karaliaus tarnai
Šiuolaikinės valstybės specifika • 1) viešosios valdžios atskyrimas nuo visuomenės, jos organizacinis skirtumas nuo kitų gyventojų organizacijų, profesionalių valstybės tarnautojų sluoksnio atsiradimas; • 2) suverenitetas kaip aukščiausia valdžia atitinkamoje teritorijoje, privaloma visiems, šalia bažnyčios, grupės ar partijos, ekonominės, šeimos valdžios, kurios veikia tik tam tikrą gyventojų grupę; • 3) teritorija, apibrėžianti valstybės ribas, tai reiškia, kad įstatymų ir valstybės įgaliojimai apima atitinkamos teritorijos gyventojus;
4) teise grindžiama prievartos panaudojimo monopolija. Fizinė valstybės prievarta gali būti labai plataus diapazono: nuo individualių teisių nustatymo ar apribojimo iki fizinio sunaikinimo (mirties bausmė). • 5) išskirtinė teisė leisti įstatymus, privalomus visiems gyventojams, ir tosteisės visuotinis gyventojų pripažinimas; • 6) teisė rinkti mokesčius.
Politinė sistema • Politinė sistema yra viena iš visuomenės organizavimo formų, apibūdinama kaip sąveikų sistemą, kuri atlieka visuomeninės integracijos ir adaptacijos funkciją. • Svarbiausi PS, kaip ir valstybės, savybė, skirianti ją nuo kitų sistemų, - legitimus ir teisėtas prievartos naudojimas
POLITINĖ SISTEMA VIDINĖ IR IŠORINĖ APLINKA V A R T I N I N K A I REIKALAVIMAI KONVERSIJA ĮEIGOS SPRENDIMAI Juodoji dėžė IŠEIGOS PARAMA PASEKMĖS GRĮŽTAMASIS RYŠYS GRĮŽTAMASIS RYŠYS
Politinės sistemos funkcijos • a) politinė socializacija vykdoma šeimoje, mokykloje, vykstant politiniam procesui – rinkimams, politinėms kampanijos ir pan.; • b) interesų įvardijimas, t.y. agregavimas ir artikuliavimas, vykdomas interesų grupių ir partijų, kurios susistemina ir visuomenei išreiškia pagrindines problemas, poreikius ir būtinus sprendimus; • c) politinės komunikacijos funkcija vykdoma valstybės institucijų, pasitelkiant žiniasklaidos priemones, bet ir piliečiai gali naudotis įvairiais politinės komunikacijos kanalais;
Kariuomenės vaidmuo valstybėje • Moderniosios valstybės atsiradimas nebuvo įmanomas be ginkluotųjų pajėgų centralizavimo ir monopolizavimo • Pagrindinė funkcija – ginti nuo priešų, bet ir didinti valstybės galią, šiandien – ir padėti gyventojams stichinių nelaimių metu • Masinės armijos ištakos glūdi Prancūzijos ir Amerikos revoliucijose, kurios susiformavo pilietiškumo ir priklausomybės nacijai/ valstybeijausmą • Kariuomenės atlieka pilietinio ugdymo funkciją
18-20 amžiuose buvo laikoma garbe tarnauti kariuomenėje, tačiau 20 a. gale - 21a. daug kur jaunuoliai bando/ė išvengti privalomosios karo tarnybos • Dauguma aristokratų savo pašaukimą ir garbę atrasdavo karo tarnyboje
Karininko vaidmuo: NATO šalys • Nuo herojiško lyderio / vadybininko kario prie taikdario • Trys kario tipai: Karys kovotojas – tradicinis, bet būtinas (spec. pajėgos) Taikdarys – nuo 1956 m. pirmos taikos misijos dėl Sueco kanalo Tarpinis tipas – universalus karys
Apibendrinimas • Visuomenė, valstybė ir kariuomenė nuolat keičiasi • Šiandien valstybė praranda dalį savo suvereniteto, būdama ES, kitų tarptautinių organizacijų nare • Prarandama valstybės karinių pajėgų kontrolės monopolija – veikia nemažai privačių karinių organizacijų, kurių veikla kol kas sunkiai teisiškai reguliuojama ir kontroliuojama • Tačiau piliečio teisė ir pareiga ginti savo šalį, šeimą, namus išlieka ne tik valstybės, bet ir kiekvieno asmeniškai reikalas