Sud ėtiniai prijungiamieji sakiniai, jų skyryba

1. Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai, jų skyryba

2. Uždavinys 1. Prisiminti: • kokie sakiniai vadinami sudėtiniais prijungiamaisiais; • kokie jungtukai jiems būdingi; • kokie yra šalutinių sakinių tipai; • kokie yra sakinių laipsniai. 2. Įtvirtinti skyrybos žinias.

3. Sudėtinis prijungiamasis sakinys Ką vadiname tokiu sakiniu? Ats. Tai tokie sakiniai, kurie sudaryti iš dviejų ar daugiau sakinių, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais. Iš kokių dėmenų sudaryti prijungiamieji sakiniai? Ats. Iš pagrindinio ir šalutinio. Kaip žymimi prijungiamųjų sakinių dėmenys schemose?  I-----------I, kad ~~~~~~~.  Kokius žinote prijungiamuosius jungtukus? Ats.jungtukai: kad, jog, nes, kadangi, jei, jeigu, nors, kai... santykiniai įvardžiai: kas, koks, kokia, kuris... prieveiksmiai: kur, kada, kaip, kiek, kodėl

4. Šalutiniai dėmenys Kiek yra šalutinių dėmenų tipų? Ats. Tiek, kiek ir sakinio dalių. Kokie tie šalutinių sakinių tipai? Ats. Šalutiniai veiksnio, tarinio, papildinio, pažyminio, aplinkybių (vietos, laiko, būdo, kiekybės, priežasties, tikslo, sąlygos, nuolaidos).

5. Šalutinių sakinių tipai (I) • Veiksnio – atsakoį kl. kas?, prie pagrindinio sakinio jungiami jungtuku kad, įvardžiu kas. Gali būti jungiama jungtukais: jog, ar, kaip, koks, kokia, kuris ir t. t. pvz., Kaskitamkelią šviečia, tas gerai mato. • Papildinio – atsako į kl. ko? kam? ką? kuo?, prie pagrindinio sakinio jungiami jungtukais kad, įvardžiu kas. Gali būti jungiama jungtukais: jog, ar, kaip, koks, kokia, kuris ir t. t. pvz., Nenoriu, kad manęs gailėtųsi.

6. Šalutinių sakinių tipai (II) 3. Tarinio – atsako į kl. koks? kokia?, prie pagrindinio sakinio jungiami jungtukais kad, jog, įvardžiu koks, kokia. kl. keliame iš būdv. pvz., Giria buvo tokia didelė, jog negalėjai matyti jos krašto. 4. Pažyminio – atsako į kl. koks? kokia? kuris? kuri?, prie pagr. sakinio jungiami įvardžiu kuris, kuri, rečiau – koks, kokia, kur, kada ir t. t. Kl. keliame iš daiktav. pvz., Man didelė garbė matyti poetę, kuri rašo gražus eilėraščius.

7. Šalutinių sakinių tipai (III) 5. Aplinkybės: • vietos – atsako į kl. kur?, prie pagr. sak. jungiami prieveiksmiukur. pvz., Tadas eina, kur sėdi tėvas. b) laiko – atsako į kl. kada? kaip ilgai? kiek laiko? kuriuo metu?, prie pagr. sak. jungiami jungtukais kai, kol, kada, kartais vos (tik). pvz., Reikės daug laiko, kol susitvarkysime.

8. Šalutinių sakinių tipai (IV) c) būdo – atsako į kl. kaip?, prie pagr. sak. jungiami jungtukais jog, kad, jung. žodžiais lyg, kaip, tarsi, tartum, kiek, juo ... juo ir kt. pvz., Berniukas taip išsigando, kad net ausys ėmė kaisti. d) kiekybės – atsako į kl. kiek?, prie pagr. sak. jungiami jungtukais jog, kad, jung. žodžiais lyg, kaip, tarsi, tartum, kiek, juo ... juo ir kt. pvz., Kiek teks, tiek užteks.

9. Šalutinių sakinių tipai (V) e) priežasties – atsako į kl. kodėl? dėl ko?, prie pagr. sak. jungiami jungtukais nes, kadangi. pvz., Nesiteisinsiu, nes nesijaučiu kaltas. f) sąlygos – atsako į kl. kokiomis sąlygomis?, prie pagr. sak. jungiami jungtukais jeigu, jei, kad. pvz., Jeigu sergi, iškviesiu gydytoją. g) nuolaidos – atsako į kl. ko nepaisant?, prie pagr. sak. jungiami jungtukais nors, kad ir, nors ... bet ir kt. pvz., Kad ir lytų, aš keliausiu.

10. Šalutinių sakinių tipai (VI) h) tikslo – atsako į kl. kuriuo tikslu? kuriam tikslui?, prie pagr. sak. jungiami jungtuku kad. pvz., Pasiimk kompasą, kad nepasiklystum.

11. Šalutinių sakinių laipsniai Sudėtiniame prijungiamajame sakinyje gali būti ne vienas, o du ar keli šalutiniai sakiniai. pvz., Pasidarė taip tylu, (pagrindinis sakinys) jog mes visi girdėjome, (pirmo laipsnio) kaip ant kairiosios vado rankos tiksi laikrodis, (antro laipsnio) į kurį jis žiūrėjo neatplėšdamas akių (trečio laipsnio).

12. Sudėtinių prijungiamųjų sakinių skyryba • Kai šalutinis sakinys yra sakinio pradžioje arba gale, jis skiriamas kableliu. pvz., Kadangi buvau seniūnas, turėjau viską nuspręsti. Mes pastebėjome, kad medis yra nulūžęs. 2. Kai šalutinis sakinys yra įsiterpęs į pagrindinį sakinį, jis išskiriamas kableliais iš abiejų pusių. pvz., Toji diena, kurios taip laukė Kristina, praėjo. 3. Kablelio nerašome, kai tarp dviejų šalutinių sakinių yra jungtukas ir. pvz., Kai sutemo ir kai užsižiebė gatvių žibintai, visi žmonės sulindo į namus.

13. Atliekame pratimus Padėkite praleistus skyrybos ženklus, nubrėžkite sakinių schemas. 128 p. 69 p.