Doc.dr. Nijolė Bankauskienė KTU Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos instituto

1. Šiuolaikinės mokyklos veikla Europos dimensijų konteksteSeminaro medžiagaKaišiadorių rajono Žiežmarių vidurinė mokykla2010-04-15 Doc.dr. Nijolė Bankauskienė KTU Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos instituto Edukacinės kompetencijos centro direktorė studijų programos Pedagogika kuratorė K.Donelaičio 20-404 Kaunas 300134 arba ekc@ktu.lt

2. Didžiosios mintys, kaip didieji medžiai, lėtai auga, ir daug laiko trunka, kol pasirodo jų stiprumas, grožis bei nauda. Pr. Būčys

3. Seminaro tikslas • Padėti mokytojams susisteminti žinias apie mokyklos veiklos kokybės gerinimą.

4. Uždaviniai • Susipažinti su kokybės nuolatinio gerinimo teorija; • Suvokti DVŠ ir Europos mokymosi visą gyvenimą kompetencijų dermę su “Mokytojo profesijos kompetencijos aprašu” (2007 01 15); • Išsiaiškinti ES siekius švietimo kokybės gerinimo srityje (5 iššūkiai Europos švietimui); • Susipažinti su Europos švietimo kokybės rodikliais (16); • Išryškinti vidurinio ugdymo programos akreditacijos dermę su Europos švietimo kokybės rodikliais (16).

5. KOKYBĖS NUOLATINIO GERINIMO (KNG) TEORIJA • Globalus požiūris į KNG; • Savo KNG teorijos sukūrimas; • Geresnės ateities vizija; • Strategija; • Valdymo ištekliai; • Komandinis darbas; • Tiekėjai – klientai; organizacinė ir socialinė aplinka; • Kokybės rodiklis – informuotų žmonių poreikiai; • Abipusės naudos principas; • Aukštos kokybės komunikacija; • Teigiamos emocijos; • Nuolatinis KNG mokymas (-is);

6. Procesas turi būti organizuotas taip, kad kokybė būtų užtikrinta; • Tobulinimas “mažais žingsneliais” – kaizen; • Galimas ir sistemos bei procesų pertvarkymas; • Mokytis iš labiausiai pasiekusiųjų – benchmarking”; • Visi turi dalyvauti ateities kūrime; • Gerai, kai aukščiausias vadovas yra atsidavęs KNG; • Tačiau kai ką gali ir žemesnieji vadovai; • Siekdami KNG, raskite bendraminčių; • Siekiant KNG, sudarykite bendrų veiksmų “tinklą”; • “Koncepcijų žemėlapių” svarba tiriant, ką galvoja • organizacijos nariai;

7. Per daug griežta veiksmų programa gali apsunkinti KNG; • Svarbu nustatyti nukrypimų nuo proceso priežastis; • Taupyti išteklius; • Eksperimentai turi būti ne stichiški, bet gerai pagrįsti ir suplanuoti; • Ypač svarbu organizacijos kultūra; • Svarbu sukurti besimokančią organizaciją; • Nacijos išsilavinimo svarba; • Bendravimo su verslo organizacijomis svarba; • Pasimokyti iš kokybės gerinimo istorijos.

8. Aukštieji gyvenimo tikslai Gyvenimo pilnatvė Vidinė darna Intelektualinė ir dvasinė veikla Aktyvumas Gyvenimo darnos medis Pagal R. Baublienę ir P. Jucevičienę

9. V a.pr.Kr. – Senovės Graikijos klestėjimo viršūnė. Tai – klasikinis Graikijos periodas. • Ypač suklestėjo Periklio vadovaujami Atėnai. • Populiari kalokagatijos idėja jau buvo ryški ir Homero epochoje. • Pasaulis – kaip darni, tvarkinga, graži visuma – kosmosas. • Kalos – gražus, patrauklus, garbingas, taurus; žmogus, pasiryžęs atlikti savo pareigas tėvynei. • Agathos – “geras, žavingas”, tai toks, kurio darbais ir žygiais gėrisi piliečiai.

10. KALOKAGATIJA – išorinis ir vidinis žmogaus grožis, ypač pabrėžiama piliečio nauda visuomenei. • V a.pr.Kr. ši sąvoka nebeteko luominio atspalvio, nebebuvo vien aristokratų idealas, tapo visų graikų auklėjimo, lavinimo ir lavinimosi tikslu [aristos gr. - geriausias]. • Žmogus – kosmoso dalis, ir pats – kaip kosmosas. • Gražus ir geras žmogus, kuris yra gražaus kūno, santūrus, teisingas, narsus, kuris savo gebėjimus ir talentus skiria Tėvynei.

11. A.Sabaliauskas nurodo (1990, p. 285), kad žodis mokytojas jau randamas šalia žodžio mokslas M. Mažvydo (mirė 1563 m.) raštuose. • J. Jablonskio pastangomis literatūrinėje kalboje įsigalėjo žodžiai „mokykla, mokinys“.

12. Žodis „mokėti“ vartojamas ir randamas XVI – XVII a. raštuose ir jo reikšmė – „sugebėti ką daryti“, (latviškai - mocet, prūsiškai – mukint „mokinti“ (A. Sabaliauskas, 1990, p. 187).

13. M. Mažvydas, rūpindamasis Ragainės parapine mokykla, rašė: „ mūsų Ragainės vaikai pageidauja mokyto dėstytojo (M. Ročka, 1983, p. 63). • Taigi mokytojas buvo ir dėstytoju vadinamas. • A. Lyberis (1980, p. 82) pažymi, kad terminas dėstytojas sinonimiškai –mokytojas

15. Pasaulinių ir europinių švietimo dimensijų kontekstas sukuria iš esmės naują pedagogo veiklos erdvę. V. Barnett (1994), J. Delors (1996), M. Fullan (1988), D. Hargreaves (1994), Lietuvos edukologai – P. Jucevičienė, D. Lepaitė (2000), V. Tumėnienė, B. Janiūnaitė (2002), P. Jucevičienė (1997), (2008), R. Želvys (1997) ir kt.

16. Europa – tai: • žmogaus teisių deklaracijos gerbimas; • aukščiau minėtų vertybių kultūra (persidengusi); • gyventojų mobilumas; • multikultūriškumas ir daugiakalbystė; • kaimo nelygybės problemų sprendimas; • individų apsauga (nuo mokslo ir technikos progreso galimų problemų).

17. “Europos viršūnių tarybos uždavinys - iki 2010 metų pasiekti, kad jos kuruojamos švietimo ir mokymo sistemos būtų kokybės pavyzdys visam pasauliui”.

18. Kiekviename gyvenimo etape reikia: • atnaujinti turimas žinias; • labiau rūpintis etikos dalykais; • protas nuo pat ankstyvos vaikystės turi būti pasirengęs abejoti įgytomis žiniomis.

19. Tai diktuoja europinės dimensijos . • Europos dimensija – tai demokratijos procedūros ir įstatymo teisė (valdžių atskyrimas, laisvi rinkimai, spaudos laisvė, teisių nepriklausomumas, žmogaus ir mažumų teisių gynimas). • Taip apibrėžta geografinė erdvė turi kultūrinę, tradicijų ir ekonominę įvairovę.

20. Europinės dimensijos 1.Demokratiškumo iššūkis rasti priemonių visą visuomenę aprūpinti kokybišku švietimu pabrėžiant ne formalią žinių, bet mokėjimo jas taikyti svarbą. Tai orientuoja pedagogus akcentuoti ugdymo kokybę, dėmesį skirti kritinio mąstymo, kūrybiškumo, problemų sprendimo gebėjimams ugdyti.

21. Europinės dimensijos 2. Europos šalių integracijos prasme ne tiek siekiama plėtoti švietimo politiką harmonizavimo visoje Europoje kryptimi, kiek švietimo terpėje aptikti „de facto“ solidarumą ir taip „prijungti naują vertybę“. Čia ypač aktualios pedagogo žinios ir gebėjimai kritiškai analizuoti, įvertinti ir kūrybiškai diegti įvairias naujoves, o ypač – ateinančias iš kitų šalių, nes didelė šių naujovių įvairovė ir gausa skatina naujovių „implantavimą“, o ne adaptavimą.

22. Europinės dimensijos 3. Mokykla – tai atvira institucija, veikianti tiek lokalioje, tiek ir globalioje visuomenėje. Taigi pedagogai turėtų būti atviri kaitai ir, anot M. Fullan (1998), jų savastimi turėtų tapti suvokimas ir siekis būti visuomenės ir švietimo pokyčių tarpininku.

23. Europinės dimensijos 4. Dualinis ir tarpdalykinis požiūris į europinį švietimą pradedant pagrindine mokykla ir tęsiant studijas universitete bei akcentuojant įvairių su Europa susietų dalykų studijavimą. • Reikalaujama, kad pedagogai būtų plačios erudicijos, išprusę, gebėtų tokį siekį įdiegti savo mokiniams. D. Hopkins, M. Aincow, M. West (1998) teigia, kad svarbus yra pedagogų lankstumas, jų gebėjimas iš daugelio alternatyvų pasirinkti, bendradarbiauti su kolegomis ir ugdytiniais.

24. Europinės dimensijos 5. Individas yra „aukščiau ir svarbiau visko“, jis – aktyvus subjektas, kuriam reikia sudaryti sąlygas. Ryškėja paidocentrinė, kitaip tariant, vaikocentrinė pozicija, pabrėžiamas ir pedagogo, ir besimokančiojo asmenybės unikalumas.

25. Europinės dimensijos 6. Individo socializacija vyksta daugiakultūrinėje aplinkoje, pasižyminčioje įvairove ir tarpusavio sąveika. Globalizacija ir daugiakultūriškumas, pasak A. Hargreaves (1999), turėtų paskatinti mokytojus mokyti jaunimą susivokti įvairovėje, būti atviriems kaitai, nuolat socializuotis besikeičiančioje aplinkoje.

26. Europinės dimensijos 7. Naujų emocinių ir komunikacinių technologijų įvaldymo svarba. Anot R. Grigo (1995), didėjant urbanizacijai bei visame pasaulyje senkant ištekliams, svarbi tampa žmoniškųjų išteklių efektyvaus panaudojimo problema. Svarbu ne tik pripažinti mokytojo veiklos naujoviškumo svarbą, bet ir gebėjimą naudotis naujomis informacinėmis technologijomis, sudaryti tam sąlygas.

27. Europinės dimensijos 8. Prioritetas teikiamas mokymuisi per visą gyvenimą. Pedagogas turi turėti mokymosi per visą gyvenimą nuostatą Jis – kartu ir mokytojas, ir besimokantysis (M. Fulan, 1998).

28. Šiandien pedagogui nebeužtenka būti geru tik savo srities specialistu, supratimo ir tiesos šaltiniu. XXI a. mokytojas turi gerai orientuotis nuolat besikeičiančioje visuomenėje, suprasti politinius, ekonominius bei socialinius pokyčius, mokėti juos įvardyti ir komentuoti mokiniams bei jų tėvams. • Šiandieninis mokytojas turi gerai suvokti valstybės švietimo politiką, matyti europinį bei pasaulinį jos kontekstą. Apie tai kalba „Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija“ (2004).

29. Mokytojas – įvairių komunikacinių tinklų dalyvis (mokyklos viduje realizuodamas tarpdalykinius ryšius, išorėje – su partneriais). Jis – organizatorius ir administratorius.

30. “Akimirksniu niekas netampa pajėgiu ir kūrybingu mokytoju... Troškimas mokyti ir gebėjimas mokyti nėra vienas ir tas pats. Pasitaiko retų išimčių, bet šiaip būti geru mokytoju reikia išmokti.” - Herbertas Kohlis

31. Svarbiausi reikalavimai mokytojui: • pateikti dėstomus dalykus su europiniu atspalviu; • teigiamas požiūris į europines dimensijas (pliuralizmas, daugiakultūriškumas, demokratija); • partneriškumo dvasios ugdymas; • bent vienos Europos kalbos mokėjimas; • kitų švietimo sistemų žinojimas; • informacinių ir komunikacinių technologijų valdymas;europinių dimensijų išmanymas ir taikymas ugdymo teorijoje bei metodologijoje; • europinių dimensijų mokymo inovacijų žinojimas.

32. Mokytojas turi imtis naujų, neįprastų vaidmenų, keičiasi ir tradicinių mokytojo vaidmenų pobūdis bei išsiplečia jų ribos.

33. Tai reikalauja naujų kompetencijų: • sugebėjimo prisitaikyti; • komunikuoti; • plėtoti kritinį požiūrį; • atnaujinti žinias; • užmegzti solidarumo ryšius; • formuoti atitinkamą požiūrį.

34. Pedagogo atliekami vaidmenys (Harris, Bell, 1994)

35. Pokyčių tarpininkas Informacijos perteikėjas Socialinis pedagogas Turi asmeninę viziją ir moralinį tikslą pagerinti ugdytinių gyvenimą ir pokyčių valdymo įgūdžius Pateikia ugdytiniams pagrindinę informacija Moko naudotis informacija Rengia ugdytinius gyvenimui Metodininkas Organizatorius Psichologas Palaiko ir padeda ugdytiniui ne mokymosi aplinkoje spręsti problemas Labai gerai pažįsta ir supranta save Klasės lyderis Dalyko mokytojas Auklėtojas Geba įtakoti pozityvaus klasės psichologinio klimato formavimąsi Nori ir geba padėti ugdytiniams fiziškai, protiškai, dvasiškai, doroviškai Patyręs vyres- nysis draugas Pedagogas Padeda nugalėti kliūtis Konsultantas Filosofas Mokymosi procesų vadovas ir skatintojas Ugdo savo asmeniu pavyzdžiu Apmąsto ir integruoja žinias bei patirtį pagrindžia ir numato savo pažiūras, lūkesčius, nuomones, vertybes, profesinius sprendimus Tyrėjas Numato perspektyvas ir priemones tikslams pasiekti, derina mokymo ir mokymosi būdus Moko ugdytinius kaip mokytis Skatina kūrybiškumą ir norą tobulėti ugdytinio pasirinktomis sąlygomis Bendradarbiau- jantis kolega Novatorius Mokosi ir sugeba dirbti komandoje Klinicistas Nuolat tobulinasi, domisi, generuoja, kuria ir diegia naujas idėjas Pasaulinių ir europinių švietimo dimensijų kontekste besikeičiantys pedagogo vaidmenys Pagal B.Janiūnaitę ir V. Tumėnienę

36. Darnaus vystymosi švietimo kompetencija Mokymasis mokytis Mokymasis veikti Mokymasis “būti” Mokymasis gyventi ir dirbti drauge

37. I. Mokymasis mokytis: • Kritinis mąstymas, gebėjimas formuluoti analizės reikalaujančius klausimus; • Sisteminis mąstymas (reiškinių, problemų) kompleksiškumo suvokimas; • Problemų sprendimas, kliūčių įveikimas; • Problemų formulavimas, pokyčių valdymas; • Į ateities perspektyvą kūrybiškas mąstymas • Visuminis požiūris, tarpdalykinių ryšių supratimas.

38. II. Mokymasis veikti: • Mokymasis (žinių taikymas) įvairiuose realaus gyvenimo kontekstuose; • Sprendimų priėmimas neapibrėžtose situacijose (nesant išsamios informacijos); • Gebėjimas valdyti kritines ir rizikingas situacijas; • Atsakinga veikla; • Savigarba veikloje; • Veikla esant apribojimams.

39. III. Mokymasis „būti“: • Pasitikėjimas savimi • Saviraiška ir komunikavimas • Streso valdymas • Gebėjimas identifikuoti ir svarstyti vertybines nuostatas.

40. IV. Mokymasis gyventi ir dirbti drauge: • Atsakinga veikla – vietos ir globaliu mastu; • Veikla gerbiant kitus; • Suinteresuotų grupių ir jų interesų identifikavimas; • Bendradarbiavimas / darbas komandoje; • Demokratiškas dalyvavimas priimant sprendimus; • Derybos ir sutarimo pasiekimas; • Įsipareigojimų pasiskirstymas (subsidiarumas)

41. “Aš naudojuosi ne tik visomis smegenimis, kurias turiu, bet ir tomis, kurias galiu pasiskolinti.” Woodrowas Wilsonas

42. Europinės mokymosi visą gyvenimą kompetencijos (pagal 2005-11-10 Briuselio nuorodas)

43. 1. Komunikacija gimtąja kalba Gebėti išreikšti ir interpretuoti reiškinius, jausmus, faktus žodžiu ir raštu (klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas). Visa tai susiejant su socialiniu ir kultūriniu kontekstu šviečiantis, mokantis, ruošiantis praktinei veiklai, dirbant, buityje ir laisvalaikiu.

44. 2.Komunikacija užsienio kalbomis Tai- žinios, gebėjimai ir įgūdžiai suvokti kalbantįjį, palaikyti pokalbį, skaityti ir suprasti tekstą, išryškinant socialinius aspektus, suvokiant kultūrų skirtumus. Gebėti išreikšti savo jausmus, gyvenimo faktus ir reiškinius raštu ir žodžiu.

45. 3. Matematinė kompetencija ir pagrindinės mokslo bei technologijų kompetencijos Matematinė kompetencija – tai gebėjimas naudoti matematinius sprendimo veiksmus atmintinai ir raštu sprendžiant įvairaus lygio problemas kasdieninėse situacijose, logiškai mąstant, pasitelkus formules, modelius, konstruktus ir grafikus.

46. 4. Informacinių technologijų žinojimas (skaitmeninis raštingumas) Gebėti naudotis informacinėmis technologijomis darbo procese, laisvalaikiu ir komunikuojant. Turėti įgūdžių naudotis IKT, internetu, gebėti surasti reikiamą informaciją, ja dalintis, pristatyti, bendrauti informacinių technologijų pagalba.

47. 5. Mokymosi mokytis kompetencija Tai – gebėjimas individualiai organizuoti savo mokymąsi, jį individualizuojant ir grupėje, atsižvelgiant į laiką ir informacijos kiekį. Gebėti įsisavinti naujas žinias ir įgūdžius, juos pritaikant praktinėje veikloje: namų aplinkoje, darbe, mokantis, šviečiantis. Ši kompetencija grindžiama asmens motyvacija ir pasitikėjimu.

48. Geros pamokos ypatybės: • Intriga, netikėtumas; • Aktuali gyvenimui tema; • Sutampa mokytojų ir moksleivių interesai; • Įdomi informacija, bet jos ne per daug; • Priemonių ir metodų įvairovė; • Aktyvūs moksleiviai; • Saugi aplinka, nuoširdus mokytojo ir moksleivių bendradarbiavimas; • Moksleiviai gali pristatyti savo darbo rezultatus; • Pasiekti numatyti tikslai; • Ilgalaikiai rezultatai; • Moksleiviai nori tęsinio, pritaiko žinias gyvenime. „Mokyklos darbotvarkė 21“.projekto vadovė dr. L.Galkutė, 2003

49. 6. Socialinė, pilietinė, tarpasmeninė, tarpkultūrnė kompetencija Gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su įvairiais skirtingų kultūrų asmenimis darbo srityje ir socialinėje aplinkoje bei gebėti spręsti konfliktus. Pilietinė kompetencija pasižymi socialinės ir politinės srities žiniomis bei gebėjimu aktyviai ir demokratiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

50. 7. Iniciatyvumo ir verslumo (antrepreneriškumo)kompetencija Tai – asmens gebėjimas idėjas realizuoti veikloje. Ši kompetencija apima kūrybiškumą, atvirumą naujovėms, gebėjimą rizikuoti, taip pat – gebėjimus planuoti ir vadovauti projektams. Kasdien ir namų ir visuomenės aplinkoje prireikia specifinių žinių bei įgūdžių įgyvendinant socialinius ir ekonominius, komercinius projektus.