320 likes | 461 Views
Kelmės krašto gamta rajono literatų kūryboje. Darbą atliko: E.Janciutė, G 7/1 T. Banys, R 7/2 J. Vaivaras, R 7/2 Projektinio darbo vadovė: lietuvių kalbos mokytoja metodininkė D. Griškevičienė
E N D
Kelmės krašto gamta rajono literatų kūryboje Darbą atliko: E.Janciutė, G 7/1 T. Banys, R 7/2 J. Vaivaras, R 7/2 Projektinio darbo vadovė: lietuvių kalbos mokytoja metodininkė D. Griškevičienė IT mokytoja: Skaistė Valutienė 2008, Kelmė
Už miškų, už upių, tarp daubų ir kalnų stovi seno dvaro medinis rūmas. Ne aukštas, bet ilgas ir platus, su dideliu prieangiu, ant baltų stiebų rymančiu, pilnas meilių kampelių, jaukus ir šiltas, ištikimas visų mūsų džiaugsmų ir liūdesių savo prieglobstin priėmėjas. Prieš jį didelis mieguistas tvenkinys paslaptingomis gelmėmis, vakarais mėnesio ir žvaigždžių auksinamas, ir įsigiedojęs, įsikvepėjęs, įsisvajojęs sodnas. Šatrijos Ragana. “Sename dvare”
Trobos stogas storai apkerpėjęs, kur-ne-kur tarpais stypso stiebai žolių, vasarą žaliavusių ant stogo, kerpės kėkso kukuliais kaip duonos kepalais. Visas stogo paviršius rodėsi kaip kęsynė skynimuose. Žemaitė. “Marti”
O kaip smagu regėti sklandantį paukštį, saugantį savąjį lizdą ir iš paskutinių ginant jį, net mistiniam pavojui gresiant. I.Viržintas. ,,Gaidžio lauko trobelė”
Tolėliau lengvomis aptvaromis atskirtos nuo laukų, beržynėliais apglėbtos virpuliuoja kelios kaimo sodybos. • V.Kalvaitis.,,Grybai”:
Gaivus vanduo plauna basas kojas Ir širdies apnašas nuplukdo tolyn. A. Miltenienė.,,Vaikystės upė”
Tylu tylu. Vien aidas tesugrįžta Ir atsimušęs vandenin prie liepto Priglūsta šlapias ir tuojau ištyžta. R. Krivickaitė. ,,Ai”
Ežeras. Naktis. Sala rūkuose. Pieno šiluma tingiai pliuškena. R. Krivickaitė. ,,Laumės”
Nepamirštama upė, aukso spindinti po beržynų skliautu žaliuoju Su saulėlydžio karūna virš veido, liūdesio kupino. • R. Biržinytė
Kražantės vandenys vėsūs tarp karklų, žilvičių ir gluosnių, Siūbuoja, sugėrę šaltinių tyrumą, ir liejas iš lėto į giesmę. R. Biržinytė. ,,Kražantės pašlovinimas”
Iš kur tiek gėlo vandens ? Srūva ir srūva... Iš dangaus, žemės gelmių Srūva upėmis ir ežerais... O man reikia tik lašelio- Nuplauti tavo ašarą A. Miltenienė.,,Tik lašelio”
Aš turiu akmenį savo, Po kuriuo mano urvas laisvas... --------------------------------------- Tada aš dainuoju... I. Viržintas. ,,Vabalėlio daina”
Gėlė, sakai, yra tobulas tvarinys, Bet man tobulesnė atrodo Milašiaus poezija Regina Biržinytė ,,Dialogas apie poezijos paskirtį”
Apsivilkusi pilką sermėgą Vakarėjanti žemė užmiega. Spalvos virsta šešėliais pilkais Vakarais... R. Krivickaitė. ,,Vakarais”
Dangus virš manęs sustojo,(...) Tokia ramuma.(...) Gyvenu šia diena. A.Miltenienė. ,,Šia diena”
Man laimę lemia liepos, vieškelius apglėbusios, Ir aš esu savim, tik visa tai mylėdama Mažytėj savo tėviškėj, kur dilgėlės gražiau už palmes Ir kur, išmokusi rašyt, pirmiausiai išvedžiojau žodį KELMĖ. • R. Biržinytė.
Išvados: • Viena iš pagrindinių kūrybos temų: gimtinės peizažas, tėviškės vaizdai. • Dažniausiai naudojami simboliai: medis, paukštis, vanduo. • Kūriniuose kalbama apie žmogaus nematomą, bet stiprų ryšį su gamta. • Lyrinio subjekto išgyvenimai geriausiai atsiskleidžia gamtoje. • Kūrinių veikėjams ir lyriniams subjektams būdinga žemdirbiška pasaulėjauta. • Neretai kūriniuose galima rasti baltiškosios pasaulėžiūros bruožų.