LITERATŪRA

1. LITERATŪRA

2. POTEMĖNR.6 • Kokie literatūros klasikos personažai gali paskatinti jauną žmogų tobulinti savo būdą ir elgesį? Savo nuomonę pagrįskite aptardami 3–4 klasikos kūrinių personažus.

3. PLANAS • ĮŽANGA (tyrinėjimo objektas, pagrindinės sąvokos) • PASIRNKTŲ AUTORIŲ BIOGRAFIJOS • KŪRYBOS BRUOŽAI • KŪRINIAI • PERSONAŽAI • APIBENDRINIMAS • ŠALTINIAI

4. ĮŽANGA • Mano pasirinkta kalbėjimo tema-literatūra, o tyrinėjimo objektas-lietuvių grožinės literatūros klasika. Konkrečiau- Jono Biliūno, Šatrijos Raganos, Igno Šeiniaus pasirinktų personažų aptarimas anksčiau minėtu aspektu.

5. KLASIKA • Žodis ”klasika” tarptautiniame žodžių žodyne aiškinamas taip; klãsika [lot. classicus — pirmaklasis, pavyzdinis]: 1. sen. graikų meno laikotarpis (V a.— IV a. pr. m. e. II pusė); • 2. reikšmingi, labai meniški kūriniai, turėję įtakos visai tam tikros epochos ar šalies kultūrai. 

6. LIETUVIŲ KLASIKAI • Ryškiausi klasikai, aptarti 5-10 klasėje,-J.Biliūnas, Šatrijos Ragana, I. Šeinius. Ypač įdomūs minėtų autorių kūrinių personažai, iš kurių elgesio galima pasimokyti , tobulinti savo būdo savybes.

7. PERSONAŽAS • personãžas [pranc. personnage < persona — asmuo], grožinės literatūros, spektaklio, filmo veikėjas (dažn. žmogus, kartais gyvūnas, daiktas, fantastinė būtybė); herojus.  Mano pasirinkti personažai: • Medžioklis, Jokūbas (J.Biliūnas ”Kliudžiau”/”Vagis”) • Mergaitė (Šatrijos Ragana “Vyšnios”) • Olesius (Ignas Šeinius ”Kuprelis”)

8. ELGESYS,BŪDAS • veikimo ir gyvenimo būdas, elgsena • žmogaus psichinių savybių visuma, charakteris(geras, piktas). • . tarm. veidas, gymis, išvaizda • ko nors buvimo, reiškimosi, darymo, veikimo rūšis • . gyvensena, paprotys, palinkimas

9. JONAS BILIŪNAS 1879-1907

10. TRUMPA BIOGRAFIJA • Gimė J. Biliūnas 1879 04 11d. Niūronių kaime, Anykščių valsčiuje pasiturinčių ūkininkų šeimoje Tartu universiteto medicinos fakultete mokėsi medicinos, vėliau Ciuriche-literatūros. Sveikatai pablogėjus, 1905m. grįžo į Lietuvą. Tais pačiais metais išvyko gydytis į Zakopanę. Mirė 1907 12 08 Zakopanėje; 1953m. palaikai perkelti į Lietuvą ir palaidoti Liūdiškių piliakalnyje netoli Anykščių.

11. SLAPYVARDŽIAI • J.Biliūno slapyvardžiai: Jonas Anykštėnas, Jonas Barzdyla, J. Niuronis, Jonas B-nas, Jonas Bežemis, Jonas Gražys, Jonas Žaltys, Jonelis, Kazys Tauškutis ir kt.

12. KŪRYBA • Geriausius kūrinius parašė 1904-1907 m. • Tai apsakymai „Žvaigždė", „Nemunu", „Vagis", „Laimės žiburys", „Kliudžiau", „Joniukas", „Lazda", „Brisiaus galas“. • Apysaka„Liūdna pasaka“.

13. KŪRYBOS BRUOŽAI Biliūnui rūpi žmogus ir jo vidiniai išgyvenimai Pagrindinis veikėjas –pasakotojas. Pasakotojas dažnai kalba I asmeniu, dėl to lengviau parodyti žmogaus vidinius išgyvenimus.

14. VEIKĖJAS Biliūno apsakymuose pirmąkart pasirodo mąslaus ir jautraus žmogaus paveikslas. Personažas svarsto, ieško tiesos, sugeba suprasti greta esančio skausmą ir pajusti jam užuojautą. Kito žmogaus skausmas primena, padeda įsisąmoninti ir išreikšti savąjį. Biliūno veikėjas nuolat eina, bręsta, vertina pasaulį ir savo ryšį su kitu žmogumi.

15. VERTYBĖS Svarbiausia vertybė- žmogiškieji santykiai, paremti Dekalogu. Visuose kūriniuose jis moko, kaip įveikti moralinį blogį ( retai- socialinį ).

16. TEMATIKA Pasakodamas apie skriaudžiamus, siekia sužadinti žmogaus sąžinę. Ji leidžia matyti, jausti, užjausti šalia esantį.

17. “Kliudžiau” • Apsakymas ,,Kliudžiau” parašytas 1905 m . gegužės 22 dieną. Tuo laiku rašytojas patyrė didžiausią dvasinį išgyvenimą: 1904 m . rudeniop, tik susituokusiam su Julija Janulaityte, gydytojai jam diagnozavo džiovą. Tai turbūt todėl to meto novelėse tiek daug liūdesio ir mirties nuojautos (,,Brisiaus galas”, ,,Vieną rudens dieną”, ,,Liūdna pasaka”ir kt.)

18. NOVELĖS VEIKĖJAI • Novelėje veikia du pagrindiniai veikėjai-mažametis berniukas ir balta katytė. Atrodytų, siužetas skirtas tik mažamečiams: medžioklį įsivaizdavęs berniukas pataiko į katytę, ją nušauna, nors ši nekėlė niekam grėsmės-buvo bejėgė, alkana , išsigandusi .

19. LAIMINGAS ŠŪVIS.KODĖL? • Autorius įvardija, kad tas šūvis buvęs laimingas. Kyla klausimas, kodėl laimingas? Gal dėl to , kad taiklus? Ne, dėl to laimingas, kad vienintelis gyvenime, nes mažasis herojus pasimokė, kad nedera skriausti už save silpnesnio.

20. KALTĖS PRIPAŽINIMAS • Jono Biliūno novelės „Kliudžiau“ personažo širdelėje susidūrimas su mirtimi palieka didelę žaizdą. Jis supranta, kad padarė didelę klaidą. Tik trečią dieną išdrįso išeiti į lauką. Tai rodo, jog vaikas suprato savo kaltę. Jis sulaužo savo kaltės įrodymą – lanką, tačiau nuoskauda širdyje lieka, lemtingas gyvenimo įvykis pakeičia vaiko dvasinį pasaulį.

21. ŽMOGIŠKUMAS • Novelėje aprašomas lemtingas pataikymas į katytę skaudžiai sugrįžta į berniuko širdį, jo žmogiškumą. Strėlė įsmigo ne tik į katytės krūtinę, bet ir žmogaus širdį visam gyvenimui. Rašytojas atskleidžia, kas yra kaltė, skriauda ir jos suvokimas. Žmogus pakelia ranką prieš silpnesnį. Tai nusižengimas sąžinei, žmoniškumui, moralinėms vertybėms. Ar svarbu pripažinti savo kaltę? Taip, svarbu, žinoma, jeigu kaltė mus paskatina tapti doresniais.

22. POVEIKIS SKAITYTOJUI • Iš berniuko galime apsimokyti ir mes: gailestis , klaidos suvokimas -savybės, būdingos geram žmogui. Sąžinė, vidinis balsas padeda atskirti gėrį nuo blogio. Norėčiau niekada neprarasti žmogiškumo ir nesipuikuoti savo jėga ,pranašumu prieš kitą-mažesnį, silpnesnį, skriaudžiamą, atstumtą. Žmogus privalo išlikti žmogumi net ekstremaliose situacijose (pvz. :per karą). Žmogaus gyvenimo tikslas-kurti, o ne naikinti.

23. Novelė”Vagis” • Novelės pradžioje vaizduojami pagrindinio herojaus Jokūbo apmąstymai, išgyvenimai, išgirdus į tvartą sliūkinantį vagį. Vyras yra sutrikęs, nežino, ko griebtis, bijo ir dėl savo, ir dėl kumelio gyvybės (,,širdis, rodos, ims ir iššoks iš krūtinės“). Susiranda ginklą ir nušauna vagį. Vagį surado kitos dienos ryte, visi suprato, kas atsitiko, ir kaltininko neieškojo (Jokūbas gynė savo turtą ir gyvybę, tad turėtų jaustis ramus).

24. SĄŽINĖS BALSAS • Po to įvykio Jokūbas dar ilgai negalėjo rasti ramybės: ,,koks kirminas krūtinę man ėdė.“ Jis kankinosi, atsigaudavo , kada išsikalbėdavo (prisipažino žmonai, atliko išpažintį ).Visą gyvenimą jautėsi kaltas, norėjo prisipažinti valdžiai, bet susilaikė, nenorėjo nuskriausti artimųjų. Kaltę stengėsi išpirkti taip: sąžiningai gyveno, buvo doras, darbštus .Iki mirties nepamiršo nusikaltimo ir jautė kaltę. Vylėsi, kad Dievas jam atleis.

25. POVEIKIS SKAITYTOJUI • Jono Biliūno lūpomis Jokūbas kalba apie nusikaltusio žmogaus sugebėjimą dorai ir sąžiningai gyventi. Personažo elgesys ir gyvenimas parodo žmogaus vidinę stiprybę atsitiesti, suvokti, kad didžiausios vertybės yra pats gyvenimas, rami sąžinė. Nenorėčiau patirti tokių išbandymų, bet norėčiau būti tokios vidinės stiprybės žmogumi kaip Jokūbas. Norėčiau, kad tikėjimas ir viltis manęs neapleistų.

26. VERTYBĖS • Šiame kūrinyje yra akcentuojamos vertybės: žmogus, namai, kaltės jausmas. Pasakotojas nesmerkia ir nekaltina veikėjo. Jis pats kenčia už žmogaus padarytą nusikaltimą. Kūrinyje norima parodyti, kad už atliktas nuodėmes mes visi turime jausti kaltę ir gailėtis dėl jų taip, kaip ir pagrindinis herojus.

27. ŠATRIJOS RAGANA

28. TRUMPA BIOGRAFIJA • Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana kilusi iš Žemaitijos bajorų, gimė 1877m. kovo 8d. Medingėnuose. Augo Užvenčio dvare.Mokėsi Peterburgo Šv. Kotrynos g-joje, baigė bitininkystės kursus Varšuvoje, vėliau studijavo Šveicarijoje, o grįžus vadovavo knygynui Vilniuje. Nuo 1909 – 1915 mokytojavo Marijampolės „Žiburio“ mergaičių prog-joje, o po to įsikūrė Židikuose.Mirė1930m. gruodžio 28d.Palaidota Židikų kapinėse.

29. KŪRYBA • Debiutinis apsakymas „Margi paveikslėliai“, • Apysakos-„Viktutė“, „Vincas Stonis“, „Sename dvare“ • Novelės- „Irkos tragedija”, “Vyšnios” • Eilėraštis proza „Dėl ko tavęs čia nėra?“

30. KŪRYBOS BRUOŽAI • Kūrybos centras- liaudies išminties, dvasinės brandos, mokslo ir šviesos teigimas. • Rašytojos idealas – taurus, gyvenąs ne vien sau, pabrėžtinai religingas individas. • Kalba apie žmogaus gyvenimą, atsitikimus, žmogaus galimybes.

31. PASAKOTOJAS • Pasakojama pirmuoju asmeniu, dienoraščio forma, užrašais, praeities ir dabarties laiko sampynomis, atviro, bet estetiško jausmo kalba. • Vidinį žmogaus pasaulį vaizdavo muzikos ir gamtos paralelėmis.

32. NOVELĖ “VYŠNIOS” • Novelėje vaizduojamas toks atsitikimas: į parduotuvę užeina maža , “gal kokių penkerių metų mergaitė”. Jos dėmesį patraukia pintinė su vyšniomis. Savininkas stebi mažosios elgesį ir nustemba, kai mergaitė, paėmusi vyšnias , jas palaižo ir vėl grąžina į pintinę.

33. MERGAITĖ • Maža, penkerių metų, švarutė, raudonskruostė,darbininkų vaikas… • Mergaitės dėmesį patraukė tamsiai raudona vyšnių spalva- gražiai ir viliojančiai atrodė, tarsi gundė. Beje, jos stovėjo priešais parduotuvės duris ir geriausiai matėsi.

34. ELGESYS • Priėjo prie pintinės, kraipė galvelę, smalsiai žiūrėjo į uogas…  Visi šie mergaitės veiksmai rodo didžiulį norą paragauti vyšnių. • Norėjo, bet žinojo, kad tai ne jos vyšnios. Jei būtų paėmus svetimas vyšnias neatsiklausus ir niekam nematant– tai būtų buvus vagystė. • Mergytė draudžia sau imti tai, kas jai nepriklauso,  ir ragina save trauktis kuo toliau nuo pagundos.

35. ELGESIO VERTINIMAS • Iš tiesų, gal ir nebūtų didelis nusikaltimas, jei tos dvi uogos būtų suvalgytos. • Ji pasielgė dorai ir suvaldė savo troškimus, atsispyrė pagundai. Svetimų daiktų ėmimas nesiklausus – jau vagystė. • Ryškėja žmogaus dorybė. Amžius nėra brandos ar tikėtino gero elgesio garantas.

36. POVEIKIS SKAITYTOJUI • Ne paslaptis , kad ir mane, ir kitus jaunus žmones aplanko pagundos. • Mažos mergaitės elgesys pranoko visus mano lūkesčius. • Penkiametės poelgis skatina atsispirti pagundai, moko susivaldyti. • Esu neatsispyręs pagundai ir vairavęs mašiną neturėdamas teisių. Nukentėjo šeima finansiškai ir morališkai.

37. IGNAS ŠEINIUS(IGNAS JURKŪNAS)

38. Diplomatas, žurnalistas, redaktorius, prozininkas, gimęsŠeiniūnuose, Širvintų valsčiuje. Mokėsi Gelvonų ir Musninkų mokyklose, Peterburge eksternu išlaikė egzaminus, suteikiančius teisę dirbti mokytoju . Dirbo atstovu Švedijoje , vėliau -Suomijoje.

39. KŪRYBA • Romanas „Kuprelis“ (1913 m.)- pirmasis ir bene ryškiausias impresionizmo krypties romanas lietuvių literatūroje. • Grožinės memuaristikos kūrinys „Raudonasis tvanas“ (1940 m.), parašytas švedų kalba iškart pabėgus iš okupuotos Lietuvos – meninis reportažas, iškeliantis pirmosios sovietinės okupacijos atmosferą Lietuvoje.

40. TEMATIKA • „Kuprelis“ –tai idealistinis kūrinys,vaizduojantis kuproto malūnininko Olesiaus ir gražuolės Gundės meilės istoriją. Pasak J. Žėkaitės, „reta, o gal ir visai nėra kito lietuvių prozos kūrinio, kur prieš akis vyniotųsi visas sudėtingas myli – nemyli raizgalynas“.

41. OLESIAUS PAVEIKSLAS Kupreliu jį pravardžiuodavo, nes jis turėjo dvi kupras: vieną krūtinėje, kitą nugaroje. Bet jis dėl savo pravardžiavimo nepyko. Kai kas norėdavo prie jo prisigerinti ,vadindavo jį Olesiu. Niekas nežinojo jo tikrosios pavardės ir metų. Pagrindinis romano veikėjas Olesius – neeilinė, savitai tragiška asmenybė, pasižyminti jausmų stiprumu, išgyvenimų gilumu, meniniais sugebėjimais.

42. Olesiaus širdį stipriai sužeidžia Gundės išdavystė. Iš šio personažo galima pasimokyti vidinės ramybės, kurią rado dirbdamas malūne, bendraudamas su gamta.Net ir nelaiminga meilė vertinga. Ji užgrūdina, padeda suvokti, kad žmogus laimingas vien dėl to , kad apskritai teko patirti meilės jausmą,todėl nekeikia ir nekaltina jį išdavusios merginos.

43. POVEIKIS SKAITYTOJUI • Aš manau, kad daugeliui tenka nusivilti aplinkiniais , net savimi. O Olesiaus paveikslu rašytojas teigia kiekvieno, net paties skaudžiausio išgyvenimo vertingumą. Žmogus ištveria , susitaiko ir gyvena toliau. Kokį gyvenimo būdą (uždaresnį ar atviresnį) pasirenka – kiekvieno valia. Svarbu, kad renkasi gyvenimą, o ne savižudybę. Juk jauni žmonės neišvengs nusivylimų.Ar palūš ,priklausys ne tik nuo aplinkinių paramos, palaikymo, bet ir nuo paties dvasios stiprybės.

44. APIBENDRINIMAS • Aptartų kūrinių personažai, jų elgesys, būdo savybės paskatina skaitytoją susimąstyti apie tikrąsias ir tariamas vertybes. Amžinosios vertybės - humanizmas, sąžiningumas, užuojauta, atsakomybė, gyvenimo džiaugsmas, o tariamos- jėgos demonstravimas, vėjavaikiškumas, nesąžiningumas... Brandus žmogus-atsakingas žmogus. Savo brandumu , tinkamais pasirinkimais labiausiai ir sužavėjo mane aptartų kūrinių personažai.

45. Ačiū, kad išklausėte.