190 likes | 463 Views
Mūsų ateitis. Mergaitė nupiešta lape, Su raudona suknute. Ji nekalbėjo Ir net nejudėjo. Ją džiugino meilė Ir laimino saulė. Ji mokėjo džiaugtis tuo, Kas paprasta, Ir saugoti tai, Kas neprarasta. 2 dalis. pasitikiu tavimi,.
E N D
Mūsų ateitis Mergaitė nupiešta lape,Su raudona suknute.Ji nekalbėjoIr net nejudėjo.Ją džiugino meilėIr laimino saulė.Ji mokėjo džiaugtis tuo, Kas paprasta,Ir saugoti tai,Kas neprarasta... 2 dalis
pasitikiu tavimi, • Šis berniukas – mūsų saulutė,mūsų džiaugsmas, mažas meškutis, kurį myli visi.! • Tarp nuotraukų tik 1 mėnesio skirtumas!!!
tu man patinki, • Iš mamos laiško: • “Siunčiu tris dukrytės nuotraukas. 2006m. lapkričio mėn. ją paėmiau iš kūdikių namų. Ji svėrė tik 7 kg. ir buvo labai baigšti. • Jau po 3 savaičių (2 foto) mes pradėjom vaikščioti, žaisti ir svarbiausia - šypsotis! • Praėjo metai. (foto dešinėje) Laurutei suėjo 2 metukai.Ji – kalba, ji – stipri...Ją sunku pažinti!
ar aš tau patinku, • Štai trys mūsų Auksutės nuotraukėlės. • Įsivaikinome ją, kai jai buvo tik 9 mėnesiai.O dabar jau – 3 metukai. Tai mūsų visų mažas stebuklėlis...!
kada tau nepatinku, • Dvynukės – Aušrinė ir Vakarė. • Tarp nuotrukų – tik 9mėnesių skirtumas. • Šeima ir namai – keičia vaikučius...
klausau tavęs, • 2007 m. mūsų Tomukui sukako 1 metukas! Iš kūdikių namų jis buvo paimtas 10 mėnesių.Tada jis svėrė 6,5 kg., ir buvo tik 63 cm. • Dabar jis sveria 10 kg. Ir paaugo net 7 cm.Pažiūrėkit, koks jis dabar....
žinau, kad mane myli, • Iš mamos laiško: “Nuotrauka, kurioje Aurimukas su akinias, padaryta po 3 mėn. namuose. • Tai pati mylimiausia foto, nes berniukas ten labai natūralus, gražus ir protingas.!!! • Štai koks stebuklas gyvena mūsų šeimoje!!!"
ką apie tai manai, • “Štai mūsų dukrelė – Diana. Tokia buvo ten, taip atrodo namuose.! • Dabar net nesitiki, kad šis ,,gyvasis, pastoviai besijuokiantis sidabras”, prieš 8 mėnesius nemokėjo ne tik juoktis, bet ir verkti – smarkiai įsižeidusi, ji sėsdavo į kamputį ir tyliai siūbuodavo. • Gaila, tik, kad pirmus 2 metus, ji buvo ne su mumis... bet mes - atsigriebsim:)))) "
man patinka būti su tavimi, • Iš tėvo laiško: • “Virgučiui - 2,5 metų. Su mumis jis jau 1 metus. Jis pavertė mus pilna, mylinčia šeima. • Namuose atsirado mažas, linksmasuraganas.Kūdikių namuose jis buvo tik išsigandęs mažylis, kuris svėrė 13 kg, ir buvo 83 cm. • Po metų, tai – lieknas (18kg) aukštas (100сm) blondinas melsvomis akimis. Pats švelniausias ir mylimiausias!"
noriu su tavimi pakalbėti, • Tai Vaidutė po 3 metų. • Sunku ir atpažinti...
noriu išklausyti tave, • ...prieš pusantrų metų mūsų namuose atsirado ši mergaičiukė! Ją pamilo visi iš karto. • Nuotraukose dukrytė – kūdikių namuose, po 1,5 metų namie ir dabar...
pasakyk,kada jautiesi nelaimingas, • Šios mažylės ašarėlės labai mane sugraudino...Ir štai ji su mumis... • Anksčiau net negalvojau, kad namuose gali atsirasti toks stebuklėlis...
man patinki toks, koks esi, • Šios mažos, gudrios akutės sujaudino mane ir štai jau metai, kaip šis gudruolis gyvena pas mus... • Jis toks linksmuolis...
mums gera būti kartu, • Marijai 2 metaiir 4 mėnesiai. Namuose ji tik savaitę, bet per tą laiką labai pasikeitė. • Net negalvojau, kad tas pasikeitimas įvyks taip greitai...! Iš tylios, vis traukiančios nosytę mažos pelytės ( 78 cm. ir 8,5 kg.) ji pavirto tikra šypsenėle...! • Ruošėmės sunkumams, o gavom stebuklą...
pasakyk, jei suklydau, • Iš mamos laiško: • ,,Tai mūsų Giedrutė. Jai greitai 5. Štai pasikeitimas po 2 mėnesių! • Dabar, nežiūrint į nelengvą adaptaciją, mes neįsivaizduojam, kaip gyvenom be šio mažo zuikučio, be jos neišsenkančios energijos ir išdaigų, kurios neleidžia mums liūdėti...!"
Tu man visada pats geriausias, • Tarp nuotraukų tik pusė metų skirtumas... • Jau 2 metai, kai Laurutė turi namus...
Dabar mes kartu žaisim, • Jau 2 metai Vilmutė gyvena su mumis. • Dėkingi už kiekvieną jos šypseną...
Aš visada tave mylėsiu... • “2005 metais mes įsisūnijom Renalduką.Tai buvo didžiausia laimė ir džiaugsmas. Buvo... • O 2006 metais, namuoseatsirado dar viena nykštukė – dukrelė Viktorija. Dabar jų niekas negali išskirti... • Renaldukas labai verkė, kai mes pabandėm atskirti jų miegamuosius.Verkė tol, kol mes nusileidom, ir dabar jie gyvena kartu viename kambaryje. • Kartu ir labai laimingi. Rytais vos sulaikau ašaras, kai mataujuos ramiai miegančius, o Renalduko rankytė iškišta per lovytės groteles laiko sesutės rankytę..."
Spalvoti akvareliniai dažai...Maži pirštukai tyliai liečia lapą...Svajonėm apsupti lengvi jausmaiIr saldžiai rožinis meduolių kvapas...Ten burtai, pildantys pelenės svajones,Ten niekad linksmos dainos nenutyla.Ten nuskubėjo nepalaukdamas manęsVaikystės juokas, į beribę tylą...Sustok... Palauk... Aš ateinu...Aš vėl atbėgu į vaikystę...Tik ranką duok, nes man baisu Tikėjimo šviesoj paklysti... INGA