Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP): graži pradžia, miglota ateitis .

1. Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP): graži pradžia, miglota ateitis. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Žemės ūkio politikos skyrius Artiom Volkov

2. Ankstyvieji metai 1992 m. reforma Darbotvarkė 2000 2003 m. reforma 2008 m. Sveikatingumo patikra Apsirūpinimas maistu. Produktyvumo didinimas. Rinkos stabilizavimas. Pajamų palaikymas. Sumažintas perteklius. Aplinka. Pajamų stabilizavimas. Biudžeto stabilizavimas. Reformų proceso tęsimas. Konkurencingu - mas. Kaimo plėtra. Orientacija į rinkos poreikius. Vartotojų interesai. Kaimo plėtra. Aplinka. Supaprastinimas. Suderinamumas su PPO. 2003 m. reformos sustiprinimas. Naujieji iššūkiai. Rizikos valdymas. Vienasramstis Du ramsčiai Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos raida Produktyvumas Konkurencingumas Tvarumas • Šaltinis: modifikuota iš European Commission Agriculture and Rural Development, 2009

3. ES biudžeto lėšų, skirtų bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti, paskirstymo raida Šaltinis: European Commission Agriculture and Rural Development, 2010

4. I ramstis II ramstis Rinkos politika Pajamų rėmimas Kaimo plėtros politika Viešosios prekės Maisto gamyba Aplinkosaugos funkcija gamyba Kaimo funkcija BŽŪP šiandien: takoskyra tarp BŽŪP ramsčių • Šaltinis: modifikuota iš European Commission Agriculture and Rural Development, 2009

5. Tiesioginių išmokų finansavimas Lietuvoje 2004–2010 metais, mln. Lt Šaltinis: sudaryta LAEI remiantis NMA duomenimis, 2011.

6. Lėšos skirtos SAPARD, BPD 2004-2006,KPP 2004- 2006 ir KPP 2007-2013*m. programoms Lietuvoje, mln. Lt Šaltinis: sudaryta LAEI remiantis NMA ir ES struktūrinės paramos duomenimis, 2011. * KPP 2007-2013, pateikti duomenys dėl išmokėtų lėšų iki 2011 m. (imt.)

7. Tiesioginių išmokų ir visų subsidijų dalys pajamose iš žemės ūkio veiklos (2007-2009 m. vidurkis), ES-27, proc. Šaltinis: European Commission, DG Agriculture and Rural Development, based on EAGGF/EAGF Financial reports (direct payments) and Eurostat data (agricultural factor income and subsidies), 2011

8. Realios pajamos iš žemės ūkio veiklos Lietuvoje (2010 m. kainomis), 2003-2010 metais, mln. Lt Šaltinis: LAEI skaičiavimai, remiantisEurostat‘oirStatistikosDepartamentoduomenimis , 2011.

9. Namų ūkių vidutinės disponuojamos pajamos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėn. Lietuvoje, Lt Šaltinis: apskaičiuota LAEI, naudojant Statistikos departamento duomenis, 2010.

10. Pridėtinės vertės, sukurtos žemės ūkyje, dalis nuo bendros pridėtinės vertės 2005 ir 2010 m., proc. Šaltinis: sudaryta LAEI pagal Eurostato duomenis, 2011

11. Pridėtinės vertės (be subsidijų), sukurtos žemės ūkyje ir BVP dinamika Lietuvoje, 2003 – 2010 m., indeksas BVP PVž.ū. Šaltinis: LAEI skaičiavimai, remiantisStatistikosDepartamentoduomenimis, 2011. Lietuvos PV žemės ūkyje ir BVP pokyčių dinamika, 2004 -2010 m., proc. Šaltinis: LAEI skaičiavimai, remiantisStatistikosDepartamentoduomenimis, 2011.

12. Ūkių struktūra pagal dydį ir valdomą žemės ūkio naudmenų plotą 2005-2010 m., proc. Šaltinis: sudaryta LAEI pagal Žemės ūkio surašymų duomenis, 2011

13. BŽŪP rytoj: kodėl būtinos permainos? (I) I ramstis • Tiesioginės išmokos: • Iš TI daugiausiai naudos turi dideli ūkiai • TI paskirstymo mechanizmai remiasi praeities rodikliais – remiami tie, kurie tuo metu nebūtinai gamina, bet vis tiek gauna paramą kaip žemės ūkio subjektai (atsietos tiesioginės išmokos) • Skirtingi TI paskirstymo kriterijai, taikomi senosioms ir naujosioms ES šalims narėms (skirtingi atskaitos laikotarpiai ir gamybiniai rezultatai) • TI kapitalizuojasi gamybos priemonių arba teikimo grandinės kainose • Trūksta efektyvaus rinkos apsaugos mechanizmo (angl. – safety-net)

14. BŽŪP rytoj: kodėl būtinos permainos? (II) II ramstis • Nepakankamai aiški žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos priemonių takoskyra • Nauji iššūkiai • Kaimo vystymo priemonių subalansavimas siekiant: • kaimo gyvybingumo išlaikymo • gyvenimo kokybės kaime gerinimo • užimtumo didinimo

15. BŽŪP reformos po 2013 m. kriterijai • Apsirūpinimas maistu • konkurencinga žemės ūkio plėtra • rizikos valdymas • rinkos iškraipymų minimizavimas • Maisto sauga ir kokybė • vartotojų poreikių tenkinimas • kokybės programų reglamentavimo harmonizavimas • Aplinkos apsauga • tikslingas prioritetinių viešųjų gėrybių kūrimas • klimato kaitos prevencinių priemonių diegimas • Socialinė apsauga • tvarus kaimo vystymasis • darbo vietų išsaugojimas/kūrimas • Gyvenimo kokybės kaime gerinimas • Inovacijų diegimas • Paramos administravimo supaprastinimas, kaštų mažinimas • Žemės ūkio, regioninės ir sanglaudos politikos priemonių darna

16. Tyrimai Maisto pramonė NVO Ūkininkų organizacijos ES narių pozicijos Įvertinimas Lobistinėveikla Prekybos įmonės Europos Parlamentas BŽŪP/BIUDŽETAS EuroposKomisija Oficialūs pasiūlymai PPO EBPO Išankstinis politikos numatymas Mandatas Nuomonė Nuomonė EuroposSąjungosTaryba Ekonominis ir socialinis komitetai Regionų komitetai Galutinis sprendimas Bendras sprendimas Nuomonė ES narių pozicijos MinistrųTaryba BŽŪP aplinka: politinės diskusijos dalyviai Šaltinis: J. Berthelot et al. (2011)

17. Komunikato COM(2011) 500 final bei Europos Komisijos ir Europos Parlamento reglamento projekto pasiūlymai dėl BŽŪP po 2013 m. I ramstis. Tiesioginės išmokos. • Valstybės narės, kurių tiesioginės išmokos už 1 ŽŪN ha yra mažesnės nei 90 proc. ES-27 vidurkis, per 2014-2020 m. laikotarpį, vienu trečdaliu galės sumažinti atotrūkį tarp jų dabartinio lygio ir 90 proc. ES-27 vidutinio tiesioginių išmokų dydžio. • Dalį tiesioginių išmokų susieti su “žalinimo komponentu”, t.y. 30 proc. nuo TI bus siejama su papildomais (be kompleksinio paramos susiejimo) aplinkosauginiais reikalavimais. • Tiesioginės išmokos bus mokamos tik aktyviems ūkininkams. • Viršutinės tiesioginių išmokų ribos nustatymas: • ūkiams, kurių gaunamos TI nuo 150 000 EUR iki 200 000 EUR – TI mažinamos 20%; • nuo 200 000 EUR iki 250 000 EUR –40%; nuo 250 000 EUR iki 300 000 EUR –70%; • virš 300 000 EUR – TI nemokamos (apskaičiuojant TI viršutinę ribą yra eliminuojamas • “žalinimo” išmokos dydis ir ankstesniais metais deklaruotas darbo užmokestis (įskaitant • mokesčius ir socialinį draudimą)). • Sukauptos lėšos perkeliamos II BŽŪP ramsčio priemonėms finansuoti.

18. Planuojama tiesioginių išmokų sudėtis po 2013 m. • bazinė išmoka (43-48%); • privaloma ”žalinimo” išmoka (30%): • sėjomaina; daugiametės ganyklos; žemės tausojimo tikslai (pūdymas, apsauginės juostos ir kt.) • išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su specifinėmis gamtinėmis kliūtimis (iki 5%); • (privaloma) išmokos jauniesiems ūkininkams (iki 2%); • su gamyba susietos išmokos (iki 5-10%). • Taip pat siūloma atskira schema smulkiesiems ūkininkams (iki 10%). • Speciali smulkiųjų ūkininkų schema būtų skirta ūkininkams, kurių tiesioginių išmokų suma per metus yra mažesnė nei 100 EUR arba dirbamos žemės plotas sudaro mažiau nei 1 ha. • Išmokų dydis nustatomas vienu iš 2 būdų: • suteikiant iki 15 % nuo vidutinio nacionalinio tiesioginių išmokų lygio vienam gavėjui; • vidutinę nacionalinę išmoką 1 ŽŪN ha padauginus iš ne daugiau kaip 3 ha ploto. • Nustatyta išmoka turi būti tarp 500 EUR ir 1000 EUR. • Schemos finansavimui – iki 10 % nuo tiesioginių išmokų voko.

19. Rinkos reguliavimo priemonės (EK reglamento projektas) Rinkos reguliavimo priemonės bus taikomos kaip stabilumo garantas esant rinkos iškraipymams ir kainų svyravimams tam tikruose žemės ūkio sektoriuose bei sprendžiant problemas dėl gyvulių ligų ir visuomenės sveikatos. • Intervencijos ir privataus saugojimo priemonės 2014-2020 m. bus finansuojamos iš kritinių situacijų rezervo (3,9 mlrd. eurų), kuris nėra BŽŪP dalis ir nepriklauso daugiametei finansinei programai. • Intervencija bus taikoma kaip rinkų stabilumo garantas (safety-net). • Parama privačiam saugojimui bus taikoma baltajam cukrui, alyvuogių aliejui, šviežiai ir šaldytai jautienai, sviestui, kiaulienai, avienai ir ožkienai. • Specialiosios paramos priemonės (pvz.: “Vaisiai mokykloms”). • Išskirtinės paramos priemonės gyvulių ligų plitimo ir vartotojų pasitikėjimo mažėjimo atveju. • Maisto teikimo grandinės tobulinimas • stiprinamos gamintojų organizacijų derybinės galios, skatinamas žemės ūkio produktų pardavimas vietinėse rinkose, tiesioginiai pardavimai ir kt.

20. II ramstis. Kaimo plėtros priemonės po 2013m. (EK reglamento projektas) • KPP rėmimas tarp ES šalių narių bus paskirstomas remiantis: • objektyviais kriterijais, susijusiais su pagrindiniais kaimo plėtros tikslais: • žemės ūkio sektoriaus konkurencingumas; • natūralių gamtinių išteklių tvarus valdymas; • darni teritorinė plėtra. • atliktais veiklos rezultatais (angl. pastperformance). • Bus suformuotas veiklos rezultatų rezervas • 5 proc. KPP skirtų lėšų turi būti rezervuota ir skiriama šalims narėms tik tuo atveju, jei yra sėkmingai įgyvendinami KP programos tikslai ir ES prioritetai pagal numatytus bendrus rodiklius. • 2007-2013 m. KPP ašių struktūra bus panaikinta, tačiau ne mažiau kaip 5 proc. EŽŪFKP turi būti skirta LEADER. • Naujai peržiūrėtas vietovių su gamtinėmis kliūtimis rėmimas; • Nauja pajamų stabilizavimo priemonė.

21. Išvados ir rekomendacijos (I) • BŽŪP įgyvendinimas Lietuvoje turėjo didelę įtaką pajamų iš žemės ūkio veiklos bei ūkio struktūros pokyčiams. • BŽŪP negebėjo spręsti pagrindinių problemų, susijusių su kaimiškų regionų depopuliacija, užimtumu kaime, smulkių ir šeimos ūkių rėmimu. • Paramos pagal BŽŪP priemones mažas lankstumas (silpna diferenciacija) turėjo polinkį didinti stambių ūkių koncentraciją bei mažinti pridėtinę vertę. • Trūksta racionalių, objektyvių politinių sprendimų bei aktualių mokslinių tyrimų įgyvendinant BŽŪP Lietuvoje. • Pirmu atveju didelę įtaką turi stambių ūkininkų interesai, negebėjimas įvertinti pasekmių valstybės mastu bei politinės valios stoka. • Antru atveju trūksta finansinių išteklių, kuriais būtų motyvuojami specialistai ir ekspertai reaguoti į aktualiausias problemas, diskusijas, pokyčius žemės ūkio sektoriuje ES mastu. Tokiu būdu gebėti laiku numatyti neigiamas pasekmes, o ne kovoti su padariniais.

22. Išvados ir rekomendacijos (II) • Todėl pasiruošimas naujam BŽŪP laikotarpiui (2014-2020) reikalauja ypatingo dėmesio iš įvairių specialistų, siekiant užtikrinti darnų Lietuvos žemės ūkio sektoriaus vystymąsi ateityje. • Prognozuojant vieno aktualiausių šių dienų klausimo – suvienodintų tiesioginių išmokų ES mastu pasekmes bei įvertinus tai, kad apie 30 proc. ūkininkų pajamų sudaro tiesioginės išmokos, 2015 metais esant tokiam rėmimo lygiui žemdirbių vidutinės disponuojamos pajamos būtų apie 50 proc. didesnės nei kaimo gyventojų pajamos bei 15 proc. didesnės nei miestiečių pajamos. Tokiu būdu gali iškilti grėsmė, kad tokie pajamų skirtumai galėtų pagilinti socialinę atskirtį kaime bei paaštrinti socialinį konfliktą. • Taip pat svarbu pažymėti, kad „aukso vertės“ hektarai Lietuvoje nulemtų ir staigų žemės kainos šuolį. Ir netgi, jeigu tiesioginės išmokos nebūtų kapitalizuotos gamybos priemonių kainose ar tiekimo grandinėje, padidėjusi žemės kaina atliktų kapitalizacijos funkciją. • O tai tik vienas iš daugelio ateities BŽŪP klausimų... Laikas susimąstyti!

23. Dėkoju už Jūsų dėmesį! Artiom Volkov Jaunesnysis mokslo darbuotojas Žemės ūkio politikos skyrius Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Vilnius e-paštas:artiom@laei.lt Tel.: (+370) 262 50 75 mob. tel.: (+370) 678 13621 www.laei.lt

24. 2020 m. ES-27 tiesioginių išmokų pasiskirstymas 1 ŽŪN ha, remiantis ES Tarybos generalinio sekretoriato (16348/10 - COM(2010) 672 final) pasiūlymu, eurai 1 ŽŪN ha Šaltinis: LAEI skaičiavimai, remiantis ES Tarybos generalinio sekretoriato duomenimis, 2011.

25. I Alternatyvus TI pasiskirstymo tarp ESšalių narių modelis, 30 proc. susiejimas su “žalinimo” kriterijais. 2020 m. ES-27 tiesioginių išmokų pasiskirstymas 1 ŽŪN ha Gamtos išteklių tausojimas ir tolygus gamybos pasiskirstymas ES Šaltinis: parengta LAEI, 2011

26. II Alternatyvus TI pasiskirstymo tarp ESšalių narių modelis. 2020 m. ES-27 tiesioginių išmokų pasiskirstymas 1 ŽŪN ha • kiekvienais metais, pradedant nuo 2014 m. šalys narės, kurių tiesioginės išmokos yra mažesnis nei ES-27 vidurkis, per 2014-2020 m. laikotarpį, kasmet mažintų atotrūkį tarp jų esamo lygio ir ES-27 vidutinio TI dydžio, vidutiniškai 60 proc. per metus. Šaltinis: LAEI skaičiavimai, 2011.

27. Aktyvūs ūkininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro ne mažiau kaip 5% nuo visų ekonominių veiklų pajamų, neįskaitant paramos gaunamos pagal BŽŪP (ribojimas nebus taikomas ūkininkams ankstesniais metais gavusiems mažiau nei 5000 EUR tiesioginių išmokų). Siekiant labiau skatinti žemės ūkio veiklą ir apsisaugotinuo “sofos ūkininkų”, LAEI pateikė pasiūlymus dėl aktyvaus ūkininko apibrėžimo: Aktyvus ūkininkas?! • Tiesioginės išmokos gali būti mokamos tik tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių žemės ūkio valdose pagaminta standartinė produkcija 1 ŽŪN ha būtų didesnė nei ES šalies narės reikalavimai (susieti su praeito laikotarpio produktyvumo lygiu) tiesioginėms išmokoms gauti. (Lietuvos atv.: 650-700 Lt/ha) • Tiesioginės išmokos turi būti mokamos tik tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarys ne mažiau kaip 25 proc. nuo visų ekonominių veiklų pajamų, neįskaitant paramos gaunamos pagal BŽŪP. • Šis ribojimas neturi būti taikomas ūkininkams ankstesniais metais gavusiems mažiau nei Avg(Pms)xDPt-1 tiesioginių išmokų, kur: Avg(Pms) – vidutinis šalies narės žemės ūkio valdos plotas; DPt-1 – praeitų metų tiesioginių išmokų už 1 ŽŪN ha dydis. • Pvz. (Lietuva 2014): 16x493,75=7900 (Lt).