170 likes | 526 Views
LITERATŪRA. LITERATŪROJE DAŽNAS ŽMOGAUS BŪSENOS, JO SITUACIJOS PASAULYJE IR GAMTOS PARALELIZMAS PAGRĮSTI KONKREČIAIS LIETUVIŲ LITERATŪROS PAVYZDŽIAIS. Gamta ir žmogus - neatsiejami. Gamta – žmogaus gyvenimo fonas, maitintoja. Pastebimi panašumai tarp gamtos reiškinių ir žmonių nuotaikų.
E N D
LITERATŪRA LITERATŪROJE DAŽNAS ŽMOGAUS BŪSENOS, JO SITUACIJOS PASAULYJE IR GAMTOS PARALELIZMAS PAGRĮSTI KONKREČIAIS LIETUVIŲ LITERATŪROS PAVYZDŽIAIS
Gamta ir žmogus - neatsiejami • Gamta – žmogaus gyvenimo fonas, maitintoja. • Pastebimi panašumai tarp gamtos reiškinių ir žmonių nuotaikų. • Tai menininkų įkvėpimo šaltinis. • Žmonių bandymas nugalėti gamtos reiškinius, juos valdyti turi neigiamų pasekmių.
Žmogaus ir gamtos bendrumą lemia gamtos įtaka žmogaus kasdieniniam gyvenimui, nes taip sukuriamas tvirtas jų ryšys.
Literatūroje cikliškai kintančios gamtos įtaką žmogui pavaizdavo Kristijonas Donelaitis poemoje „Metai“. • Atskleidžiamas būrų gyvenimas, darbai ir buitis. • Gamtos pasaulis atskiras, dinamiškas. • Gamtos permainos lemia būrų darbus, gyvenimo būdą. • Žmogus suvokia save kaip dalelę gamtos. • Apmąstomas Dievo sutverto pasaulio tobulumas, žmogaus būties dramatiškumas ir trapumas. • Žmogaus palyginimas su augalu.
Gamta daro įtaką žmogaus grožio suvokimui, jo meninių gebėjimų raiškos ypatybėms.
Menui jautraus žmogaus ir gamtos santykis vaizduojamas Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“. • Seną dvarą, aplinką, gamtą ir dvariškius sieja stiprus fizinis ir dvasinis ryšys. • Gamta padeda perteikti skaitytojui autorės suvokimą apie žemiskąją būtį. • Menas kelia ir taurina žmogaus sielą. • Gamta tapatinama su žmogaus dvasia, įsikūnijusia gamtoje jos pavidalais.
Gamta – tai įkvėpimo šaltinis, lemiantis kūrybišką pasaulio suvokimą.
Natūralaus gamtos ir žmogaus ryšio nutrūkimas reiškia degradaciją, tradicinių vertybių praradimą.
Bandydami valdyti gamtos reiškinius žmonės sunaikina jos natūralumą, praranda ilgaamžes tradicijas.
Natūralaus žmonių ir gamtos ryšio nutraukimas ir to padariniai vaizduojami Romualdo Granausko apysakoje „Gyvenimas po klevu“. • Atkuriamas ankstesnis kaimo žmonių gyvenimas. • Priešprieša – socialistinė dabartis: darbo prasmės ir malonumo nejaučiantys žmonės, suardyti šeimos ryšiai ir gamtos pusiausvyra. • Praradę sąsajas su tradicinėmis vertybėmis žmonės netenka pagrindinių gyvenimo atramų.
Gamtos ir žmogaus ryšio nutrūkimo pasekmė yra tradicinių vertybių netekimas.
Apibendrinimas • Literatūros kūriniuose gamta vaizduojama labai dažnai. • Tai žmogaus gyvenimo fonas, nuo jos reiškinių neatsiejamas kasdienis žmogaus gyvenimas. • Gamta yra menininkų įkvėpimo šaltinis, žmonių dvasinės atramos taškas. • Nutolimo nuo gamtos, jos natūralumo naikinimo pasekmė yra tradicinių vertybių nykimas.
Informacijos šaltiniai • http://www.patariu.lt/studijos/2009/01/gamta-ir-zmogus-k-donelaicio-%E2%80%9Cmetuose%E2%80%9D-analize/ • http://www.mokslai.lt/referatai/analize/29551.html • http://www.studijoms.lt/satrijos-ragana-3.htm
Parengė Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos IVga klasės mokinė Gintarė Meškėnaitė