I švestinės daiktinės teisės

1. Išvestinės daiktinės teisės • 1. Išvestinių daiktinių teisių samprata ir rūšys • 2. Išvestinės daiktinės teisės kaip nuosavybės teisės įgyvendinimo priemonė: • patikėjimo teisė • svetimo turto administravimas • 3. Išvestinės daiktinės teisės, suvaržančios teises į daiktus (turtą): • servitutas • uzufruktas • superficies • emphyteusis • 4. Įšvestinės daiktinės teisės, užtikrinančios prievolių vykdymą: • įkeitimas ir hipoteka • sulaikymas

2. IŠVESTINIŲ DAIKTINIŲ SAMPRATA IR RŪŠYS • Išvestinių daiktinių teisių ryšys su nuosavybės teise • Išvestinių daiktinių teisių turinys • Išvestinių daiktinių teisių rūšys: • Patikėjimo teisė ir svetimo turto administravimas yra nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas suteikiant daiktinę teisę paskirtam daikto (turto) valdytojui. • Servitutas, superficies, uzufruktas ir emphyteusis suteikia teisę naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu, gauti iš to naudą. • Hipoteka, įkeitimas ir daikto sulaikymas tarnauja prievolių įvykdymo užtikrinimu.

3. Nuosavybės teisės apribojimai ir suvaržymai 4.39 straipsnis. Nuosavybės teisės apribojimas 1. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. 2. Kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota. (prezumpcija)

4. Patikėjimo teisė Turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Patikėjimo teisė nustatoma asmeniniais tikslais, privačiai ar visuomeninei naudai. (4.106 str. ) Patikėjimo teise tvarkomą turtą galima dovanoti tik turto savininko rašytiniu sutikimu, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (6.471 str.)

5. Ekonominis turto atidalijimas išlaikant nuosavybės teisę leidžia SAVININKUI įgyvendinti savo funkcijas tuo turtu pačiam nedisponuojant. Toks pats efektas pasiekiamas kai patikėjimo teise yra perduodamas ir privatus turtas. Patikėjimo teise perduotas turtas atskiriamas nuo patikėtojo ir patikėtinio turto patikėtiniui sudarant ir tvarkant atskirą jam perduoto turto apskaitą (balansą), o atsiskaitymams atlikti atidarant atskirą banko sąskaitą (CK 6.961 str. 1 d.).

6. Patikėjimo teisės objektai • 1. Patikėjimo teisės objektais gali būti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ar kitoks turtas. • 2. Valstybės ar savivaldybės turtas, kurį patikėjimo teise valdo, naudoja ar juo disponuoja valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija, negali būti perduotas kitam asmeniui patikėjimo teise, išskyrus atvejus, kai ta įmonė, įstaiga ar organizacija likviduojama ar reorganizuojama, taip pat kitus įstatymo nustatytus atvejus. • 6.956 straipsnis.

7. PATIKĖJIMO TEISĖS SUBJEKTAI Asmuo, kuris perduoda turtą patikėjimo teise kitam asmeniui, yra vadinamas patikėtoju, o patikėjimo teisės turėtojas – patikėtiniu. Turto patikėjimo teise perduotas turtas patikėtojo nurodymu gali būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo ir trečiojo asmens – naudos gavėjo interesais. Patikėtoju gali būti turto savininkas arba kitas įstatymo nustatytas tokią teisę turintis asmuo.,

8. Iki 2000 metų CK įsigaliojimo patikėjimo teise galėjo būti valdomas tik valstybės ir savivaldybių turtas. Pagal naują CK turto patikėjimo teisė gali būti nustatoma asmeniniais tikslais, privačiai ar visuomeninei naudai (CK 4.106 str. 2 d.).

9. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnį valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybės įmonė VALSTYBĖS TURTO FONDAS. Turtą, kuris nėra perduotas šiam fondui, patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos. Įstatymo numatytais atvejais valstybės turto patikėtiniais gali būti savivaldybės ir akcinė bendrovė Turto bankas. Kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotastik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas.

10. Valstybės turto patikėtiniai gali įvardyti ir specialiuose įstatymuose. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnį valstybinės reikšmės kelius patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

11. Turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės. Perduoto turto savininku ir toliau lieka patikėtojas. 6.953 straipsnis.

12. PATIKĖJIMO TEISĖS TURINYS Turto patikėjimo teisės turinį, kaip ir nuosavybės teisės turinį, sudaro naudojimo, valdymo ir disponavimo teisės. Turto patikėjimo teisės turinio (patikėtinio turimos teisės) nustatymas priklauso nuo perduodamo turto priklausomybės. Kai patikėjimo teise perduodamas valstybės ir savivaldybių turtas, patikėtinis (valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos) valdo, naudoja joms perduotą turtą, disponuoja juo savo įstatuose (nuostatuose), taip pat patikėtinio veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Taigi valstybės ir savivaldybių perduodamo turto patikėjimo teisės tyrinys iš esmės nustatomas teisės normomis. Kiek kitaip yra, kai turto patikėjimo teisė yra nustatyta kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Šie asmenys valdo, naudoja patikėtojo jiems perduotą turtą bei disponuoja juo tiek, tokia tvarka bei sąlygomis, kaip nustatyta turto perdavimo patikėjimo teise sutartyje, testamente, teismo sprendime ar įstatyme. Įstatyme ar sutartyje gali būti nustatyti patikėtinio teisių turtą valdyti, naudoti ar juo disponuoti apribojimai.

13. Patikėtinio teisinis statusas Patikėtinis sandorius, susijusius su jam perduotu patikėjimo teise turtu, sudaro savo vardu, tačiau jis privalo nurodyti, kad veikia turto patikėjimo teise. Patikėjimo teisės faktas turi būti atskleistas tokia forma, kokia yra nustatyta sudaromam sandoriui. Jeigu patikėtinis neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, tretiesiems asmenims jis atsako savo turtu.6.955 straipsnis. Kuo skiriasi patikėjimo santykiai nuo atstovavimo?

14. Patikėtinio atsakomybė

15. 1. Patikėtinis, kuris tinkamai nesirūpino jam perduotu turtu ir patikėtojo bei naudos gavėjo interesais, turi atlyginti naudos gavėjui arba patikėtojui nuostolius, padarytus dėl turto praradimo ar sugedimo, ir negautas pajamas. 2. Patikėtinis atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, jeigu įrodo, kad jie atsirado dėl nenugalimos jėgos arba patikėtojo ar naudos gavėjo veiksmų. 3. Jeigu patikėtinis sudaro sandorį viršydamas jam suteiktus įgaliojimus arba pažeisdamas sutartyje nustatytus apribojimus, tai pagal tokį sandorį jis atsako pats. Jeigu tretieji asmenys nežinojo ir negalėjo žinoti apie įgaliojimų viršijimą ar apribojimų pažeidimą, atsiranda šio straipsnio 4 dalyje nustatytos teisinės pasekmės. Patikėtojas tokiu atveju turi teisę reikalauti iš patikėtinio atlyginti nuostolius. 4. Skolos pagal prievoles, atsiradusios turtą patikėjimo teise valdant, naudojant ar juo disponuojant, apmokamos iš patikėto turto. Jeigu šio turto nepakanka, tai išieškoma iš patikėtinio turto, o kai neužtenka ir šio turto, – iš patikėtojo kito turto. (6.965 str.)

16. Patikėjimo teisės atsiradimo pagrindai: • įstatymas, • administracinis aktas, • sutartis, • testamentas, • teismo sprendimas. Rūpintojas gali būti paskirtas tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Veiksnus asmuo ir rūpintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo. (3.279 str.)

17. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 str. 4 d. nustatyta, kad:4. Individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip. Minėta įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, jeigu sutuoktiniai neaptarė turto perdavimo individualiai įmonei teisių, turtas bus laikomas perduotu patikėjimo teise.

18. Administraciniu aktu patikėjimo teise perduodamas valstybės ir savivaldybių turtas.

19. Turto patikėjimo sutarties samprata 1. Turto patikėjimo sutartimi viena šalis (patikėtojas) perduoda kitai šaliai (patikėtiniui) savo turtą patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita šalis įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesais. 2. Turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės. Perduoto turto savininku ir toliau lieka patikėtojas. 6.953 straipsnis.

20. 6.959 straipsnis. Esminės turto patikėjimo sutarties sąlygos 1. Turto patikėjimo sutartyje privalo būti nurodyta: 1) turtas, perduodamas patikėjimo teise; 2) patikėtojas, patikėtinis, o jeigu sutartis sudaryta trečiojo asmens (naudos gavėjo) naudai, – naudos gavėjas; 3) patikėtinio atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka, jeigu atlyginimą nustato sutartis; 4) sutarties galiojimo terminas. 2. Turto patikėjimo sutartis negali būti sudaroma ilgesniam kaip dvidešimties metų terminui. Įstatymas gali nustatyti ir ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo terminus. 3. Jeigu, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, nė viena šalis nepareiškia apie jos nutraukimą, sutartis pripažįstama pratęsta tomis pat sąlygomis naujam tokiam pat terminui.

21. 6.968 straipsnis. Turto patikėjimo teisės ypatumai Įstatymai gali nustatyti turto patikėjimo teisėsypatumus, kai patikėtinis yra valstybės arba savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos,taip pat kai turto patikėjimo teisė atsiranda ne sutarties, o kitais pagrindais.

22. Turto patikėjimo sutarties forma 1. Turto patikėjimo sutartis turi būti rašytinė. 2. Nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis turi būti notarinės formos. Prieš trečiuosius asmenis ji gali būti panaudota tik įregistravus ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. 3. Sutarties formos reikalavimų nesilaikymas turto patikėjimo sutartį daro negaliojančią. 6.960 straipsnis.

23. Turto atskyrimas 1. Turtas, perduotas patikėtiniui patikėjimo teise, turi būti atskirtas nuo patikėtojo ir patikėtinio turto. Patikėtinis privalo sudaryti ir tvarkyti jam perduoto turto apskaitą (balansą), o atsiskaitymams atlikti turi atidaryti atskirą banko sąskaitą. 2. Išieškoti pagal patikėtojo kreditorių ieškinius iš turto, perduoto patikėjimo teise, draudžiama, išskyrus atvejus, kai patikėtojui iškeliama bankroto byla ar jis tampa nemokus. Iškėlus patikėtojui bankroto bylą ar jam tapus nemokiam, turto patikėjimo teisė baigiasi, o turtas turi būti grąžintas patikėtojui. 6.961 straipsnis.

24. Turto patikėjimo sutarties pabaiga 1. Turto patikėjimo sutartis baigiasi šiais atvejais: 1) kai miršta ar likviduojamas naudos gavėjas, jeigu sutartis nenustato ko kita; 2) kai naudos gavėjas atsisako pagal sutartį gaunamos naudos, jeigu sutartis nenustato ko kita; 3) kai patikėtinis miršta, pripažįstamas neveiksniu, ribotai veiksniu ar nežinia kur esančiu ar jis likviduojamas; 4) kai patikėtojui iškeliama bankroto byla; 5) kai patikėtojas ar patikėtinis atsisako sutarties dėl to, kad patikėtinis nebegali pats vykdyti sutarties; 6) kai patikėtojas atsisako sutarties kitais pagrindais ir išmoka patikėtiniui sutartyje nustatytą atlyginimą bei atlygina būtinas išlaidas, padarytas dėl sutarties nutraukimo. 2. Šalis, norinti atsisakyti sutarties, privalo apie tai raštu pranešti kitai šaliai prieš šešis mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. 3. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, patikėtinis privalo grąžinti turtą patikėtojui, jeigu sutartis nenustato ko kita. 6.967 straipsnis.

25. KITO ASMENS TURTO ADMINISTRAVIMAS

26. Administravimo ir patikėjimo teisės atribojimas Turto atskyrimas Administratoriaus teisė į atlyginimą

27. Turto administravimo normų taikymo sritis 1. Šio skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas arba kiti įstatymai nustato kitokį turto administravimo būdą. 2. Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. Šio kodekso numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu. 3. Nekilnojamojo daikto administravimo faktas registruojamas viešame registre ir nurodomas jo administratorius. (4.236 str.)

28. ADMINISTRATORIUS • Turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas. • 2. Administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius. (4.237 str.) • Turto administratorius turi teisę į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administravimas yra nemokamas.

29. Administravimo rūšys Skiriami turto paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir turto visiškas administravimas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet taip pat privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui. Preziumuojamas paprastasis administravimas

30. Interesų konflikto prevencija Draudimai turto administratoriui 1. Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. 2. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. 3. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. 4. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi.

31. Išvestinės daiktinės teisės, suvaržančios teises į daiktus (turtą) • servitutas • uzufruktas • superficies • emphyteusis • įkeitimas ir hipoteka • sulaikymas

32. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise, kaip savarankiška daiktine teise, servitutu, uzufruktu, užstatymo teise (superficies), ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise (emphyteusis), • įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Teisių į daiktus suvaržymai, nustatyti iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, galioja ir įsigaliojus šiam kodeksui. • 30 straipsnis. • Ką reiškia terminas “teisių į daiktus suvaržymai”?

33. Servitutas 1. Servitutas – tai teisė į svetimąnekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. 4.111 straipsnis.

34. Servitutų rūšys Kelio servitutas Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. 4.117 straipsnis. Statinių servitutas Gali būti nustatomas statinių servitutas, suteikiantis teisę atremti viešpataujantįjį statinį į tarnaujantįjį daiktą arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo statinio sieną (konstrukciją) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo sklypo ar statinio, uždrausti tarnaujančiojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį, taip pat atlikti kitus įstatymų neuždraustus veiksmus ar reikalauti iš tarnaujančiojo daikto savininko, kad jis susilaikytų nuo konkrečių veiksmų atlikimo. 4.122 straipsnis. Kiti servitutai Gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai. 4.123 straipsnis.

35. Romos teisėje servitutu buvo vadinama teisė naudotis svetimu žemės sklypu, kai daikto savininkas negalėdavo savo žemės sklypo naudoti pagal paskirtį nepasinaudojęs kitu žemės sklypu. Iš esmės tokia servituto samprata išliko ir iki mūsų laikų, tik šiuo metu servituto objektu gali būti ne tik žemės sklypas, bet ir statiniai.

36. Servitutas skiriasi nuo panašių teisių - nuomos ar panaudos. Perdavęs naudojimosi teises nuomos ar panaudos pagrindu savininkas tokių teisių netenka. Tuo tarpu servitutas leidžia naudotis nekilnojamuoju daiktu tiek servituto turėtojui, tiek ir daikto savininkui. Ir tik išimtiniais atvejais, kai naudojimosi teisių palikimas tarnaujančio daikto savininkui trukdytų servitutui, tokios naudojimosi teisės gali būti atimtos. Servitutui, kaip daiktinei teisei, yra būdinga tai, kad servituto turėtojas negali reikalauti iš tarnaujančio daikto savininko atlikti aktyvius veiksmus – ką nors padaryti. Daiktinės teisės pobūdis servituto turėtojui suteikia tik teisę reikalauti, kad tarnaujančio daikto savininkas ar kiti asmenys ko nors nedarytų, pvz. neužtvertų kelio servitutu apsunkinto žemės sklypo dalies ar pan.

37. Servitutai gali būti įvairūs. Labiausiai paplitę yra kelio servitutai, tačiau servitutas gali būti nustatytas ir statiniams. CK 4.118-4.120 str. nustatyti šie kelio servitutai: kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, kelio servitutas, suteikiantis teisę varyti gyvulius. Servitutas taip pat gali būti nustatomas suteikiant teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Statinių servitutas nustatomas suteikiant teisę atremti viešpataujantįjį statinį į tarnaujantįjį daiktą arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo statinio sieną (konstrukciją) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo sklypo ar statinio, uždrausti tarnaujančiojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį, taip pat atlikti kitus įstatymų neuždraustus veiksmus ar reikalauti iš tarnaujančiojo daikto savininko, kad jis susilaikytų nuo konkrečių veiksmų atlikimo. Servitutai gali būti įvairūs. Labiausiai paplitę yra kelio servitutai, tačiau servitutas gali būti nustatytas ir statiniams.

38. Labiausiai paplitę yra kelio servitutai, tačiau servitutas gali būti nustatytas ir statiniams. Kelio servitutai gali būti įvairūs. CK 4.118-4.120 str. nustatyti šie kelio servitutai: kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, kelio servitutas, suteikiantis teisę varyti gyvulius. Servitutas taip pat gali būti nustatomas suteikiant teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis.

39. Statinių servitutas nustatomas suteikiant teisę atremti viešpataujantįjį statinį į tarnaujantįjį daiktą arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo statinio sieną (konstrukciją) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo sklypo ar statinio, uždrausti tarnaujančiojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį, taip pat atlikti kitus įstatymų neuždraustus veiksmus ar reikalauti iš tarnaujančiojo daikto savininko, kad jis susilaikytų nuo konkrečių veiksmų atlikimo.

40. Servituto teisės objektas Servituto teisės objektas - tarnaujančio daikto objektas sąveikoje su viešpataujančiu daiktu Servitutas baigiasi: 1)…... 2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; 4)…………. 4.130 straipsnis.

41. Servituto teisės subjektai Pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka. 4.111 straipsnis.

42. Servituto turinys 1. Servitutu suteikiamosservituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. 2. Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. 3. Jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. 4. Servituto nustatymas neatima iš tarnaujančiojo daikto savininko daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį, jeigu šių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui. 5. Viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. 4.112 straipsnis.

43. Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolėmokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. 4.129 straipsnis. Dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimas

44. Servituto nustatymas • Servitutą gali nustatyti: • įstatymai, • sandoriai, • teismo sprendimas, • administracinis aktas (tik įstatymo numatytais atvejais) • Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. • 4.124 straipsnis.

45. Įstatymu nustatomo servituto pavyzdžiai “...Jeigu įkeičiant žemę statiniai neįkeičiami, pardavus įkeistą žemę varžytynėse, statinių savininkas įgyja teisę į žemės servitutą.” 4.171 str. Kai parduodamas žemės sklypas neparduodant jame esančių pastatų “...Jeigu pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjo teisė naudotis žemės sklypo dalimi ir jos sąlygos neaptartos, tai pardavėjui nustatomas servitutas į tą žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamasis daiktas ir kuri būtina jo naudojimui pagal jo paskirtį.” 6.395 str

46. Servituto nustatymas Nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas. 4.125 straipsnis. Servituto nustatymas sandoriais

47. Servituto nustatymas 1. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. 2. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. 4.126 straipsnis. Servituto nustatymas teismo sprendimu

48. Teismo sprendimu servitutas nustatomas tais atvejais, kai dėl jo nustatymo tarp šalių yra kilęs ginčas, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Teisę kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo turi daikto savininkas ar valdytojas (CK 4.126 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintas servituto nustatymas įstatymo siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), svarstyti ir konstatuoti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Civilinė byla Nr. 3K-3-246/2005, Biuletenis Teismų praktika Nr.24).

49. SERVITUTO NUSTATYMASADMINISTRACINIU AKTU Servitutas gali būti nustatytas administraciniu aktu tik įstatymo numatytais atvejais. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka yra išdėstyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje. Jame numatyta, kad apskrities viršininkas savo sprendimu - administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato servitutus: 1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti;

50. 3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;