KAIRĖ – DEŠINĖ RANKA: UGDYMO(SI) SUNKUMAI IR JŲ ĮVEIKIMAS

1. KAIRĖ – DEŠINĖ RANKA: UGDYMO(SI) SUNKUMAI IR JŲ ĮVEIKIMAS LORA VALAINIENĖ

2. FUNKCINĖS ASIMETRIJOS FORMAVIMOSI YPATUMAI • Funkcinė asimetrija – tai vieno galvos smegenų pusrutulio dominavimas. • Lateralizacija – tai procesas, pasiskirstant psichines funkcijas tarp dešiniojo ir kairiojo pusrutulių.

3. MOTORINĖ, SENSORINĖ IR PSICHINĖ FUNKCINĖ ASIMETRIJA. JŲ SĄVEIKA.

4. MOTORINĖ ASIMETRIJA RANKOS • Literatūroje dėl patogumo naudojami trys terminai: dešiniarankis, kairiarankis, ambidekstras. Tarp išvardintų variantų egzistuoja daug tarpinių. Tačiau svarbiausia, kad rankų nelygybė tėra visų žmogaus asimetrijų pradžia. Su rankų asimetrija susijusios ne tik motorinės, bet ir sensorinės bei psichinės asimetrijos. • Įdomu tai, kad dažnai nesutampa savęs vertinimo ir objektyvių tyrimo duomenų išvados. Atlikdamas testus-veiksmus kaip kairiarankis, tiriamasis mano esąs dešiniarankis.

5. KOJOS • Duomenų apie kojų asimetriją žymiai mažiau nei apie rankų. Nustatant kojų asimetriją, taip pat svarbu tiriamojo savęs vertinimas (kurią koją tiriamasis laiko vyraujančia). Naudojami specialiai sukurti klausimynai, „kojiškumo“ nustatymo testai, tačiau jų žymiai mažiau, nei padedančių nustatyti „rankiškumą“.

6. KŪNAS IR VEIDAS • Veido kairės ir dešinės pusės asimetriškumą Šafranovskij (1968), rekomenduoja išsiaiškinti, tiriant abiejų veido pusių galimybes išreiškiant emocijas. Suklijavus veido pusių nuotraukas su jų veidrodiniais atvaizdais, galime matyti du visiškai skirtingus veidus. „...net sunku patikėti, kad jos vaizduoja vieną ir tą patį žmogų“ (I.Šafranovskij,1968).

7. SENSORINĖ ASIMETRIJA • Sensorinė asimetrija suprantama kaip funkcinės porinių jutimo organų nelygybės ir skirtingų jautrumo rūšių kairėje ir dešinėje kūno pusėse požymių visuma. Šiai asimetrijai priskiriamos įvairios regos, klausos, taktilikos, uoslės ir kitos funkcinės asimetrijos formos. • Klausa ir rega nuo kitų sensorinių sferų skiriasi tuo, kad dalyvauja kalbos formavimo procese. Jų analizatoriai suvokia žodinius ir raštinius kalbos signalus, tačiau taip pat suvokia ir nekalbinius aplinkos girdimuosius ir regimuosius vaizdinius.

8. REGA • Kiekvienos akies regimieji įspūdžiai nėra vienodo intensyvumo. Vyrauja vienos kurios nors akies (dažniau dešinės) imlumas. • Vyraujanti akis pirmoji nukreipiama į objektą, tuomet kita akis užbaigia bendrą vaizdo koncentravimą, nukreipdama regėjimo ašį į vedančiosios akies fiksacijos tašką. Dominuojančios akies vaizdas būna pranašesnis už antrosios akies vaizdą. Objekto fiksavimo metu vyraujanti akis “vadovauja“ kitos akies nukreipimui.

9. Atliekant įvairius tyrimus, abiejose regimojo lauko pusėse vaikams su dešinės pusės ir kairės pusės akių asimetrija, nustatyta, kad tik 12% vaikų su dešinės pusės asimetrija turėjo raidžių ir žodžių atpažinimo sunkumų, tuo tarpu su kairės pusės asimetrija grupėje tokius sunkumus patyrė 57%vaikų ( Lefevre, Starck, Lambert, 1977). Asimetriškiausi yra kalbinių (verbalinių - raidžių, žodžių, skaitmenų) bei ne kalbinių (ne verbalinių - spalvų, veidų, jų emocinių išraiškų) stimulų atpažinimo procesai: pirmieji geriau suvokiami pateikus juos dešiniajame, o antrieji - kairiajame regėjimo lauke.

10. KLAUSA • Nevienodai garsą priima kairė ir dešinė ausis. Pagal šį požymį klausos simetrija retesnė už asimetriją. Suvokiant garsą, sklindantį erdvėje, vyrauja dešinės pusės asimetrija (Ananjev, 1961). Binarinės klausos atveju vienai klaidai, kai garsas dešinėje, tenka keturios- kai garsas kairėje. 14% tiriamųjų geriau lokalizuoja garsus kairėje (kairės pusės asimetrija), 57% - dešinėje (dešinės pusės asimetrija) , 29% pripažinta simetrija. • Monourinio suvokimo atveju lokalizavimo tikslumas taip pat priklauso nuo garso krypties: 53% tiriamųjų geriau lokalizuoja garsą dešinėje ir tik 14%- kairėje.

11. LYTĖJIMAS • Lytėjimas kaip ir akis teikia informaciją apie erdvinę objekto formą. • Dešiniarankių jautresnė kairės rankos oda. • Dešinės rankos lytėjime dominuoja kinestezinis, o kairės – taktilinis jautrumas. • Skausminis jautrumas didesnis nevedančiai rankai ( Luneva, 1976).

12. UOSLĖ IR SKONIS • Žmogaus uoslė – viena iš erdvinės orientacijos aplinkoje priemonių. Erdvinė kvapo lokalizacija priklauso nuo nervinių procesų sąveikos abiejuose pusrutuliuose. • Nedaug yra dešinės ir kairės liežuvio pusių receptorių asimetrijos aprašymų. Kiekviena liežuvio pusė įnervuota atskirai.

13. KŪNO SCHEMA • Kūno schema (t.y. visa, kas kūno „išgyventa“) įgaunama daugiausia 12 metais ir nėra statiška struktūra, o pastoviai besiformuojanti. • Susikūrus šiai sistemai, keičiasi visas vaiko elgesys: • staiga stiprėja funkcinė dešinės ir kairės rankų nelygybė, • greičiau vystosi dalykinė jų veikla, • formuojasi tipiška žmogui vizualinė – motorinė koordinacija, • regėjimo procesai plečiasi tiek regėjimo laukuose, tiek erdvine kryptimi.

14. PSICHINĖ ASIMETRIJA • Psichinė asimetrija – išskiriama, kaip svarbiausia žmogaus asimetrija – tai aukščiausias funkcinės žmogaus asimetrijos pasiekimas. Būtent psichinės veiklos formavime smegenų pusrutulių funkcijų asimetrizacija pasiekia ribą. Tai pasireiškia tuo, kad galvos smegenų pusrutuliai „atsako“ už psichinius procesus, kurie skirtingai organizuojami erdvėje ir laike. • Vaikų alalikų rankų jėgoje nėra asimetrijos ( Iljin, 1961 ).

15. Kai kuriuos literatūroje publikuojamus duomenis, galima interpretuoti kaip liudijimą apie motorinės ir sensorinės asimetrijos įtakojimą psichinės žmogaus būsenos kitimui. Psichinės asimetrijos supratimui ypač svarbu visapusiškai išanalizuoti kalbą. Būtent jos atsiradimas kokybiškai pakeitė psichiką, suteikdama žmogui abstraktaus pasaulio pažinimo gebėjimus.

16. KAIRIARANKYSTĖ - KAIP SAVARANKIŠKA PROBLEMA • Kairiarankė žmonijos mažuma beveik nėra ištirta. • Visuomenių požiūryje į kairiarankius dažnai išryškėdavo menkinantis atspalvis. • Kairiarankis priverstas prisitaikyti prie gyvenimo, kuris patogus tik dešiniarankiams. Štai kodėl kairiarankiškumas laikytas „rimtu trūkumu gyvenimui visuomenėje“. • Analizuojant daugelio autorių nuomones, patvirtinama tai, kad vaikus būtina lavinti pagal jų prigimtinius polinkius.

17. Gyvenimo ir darbo sureguliavimas, pagrįstas ne tik funkcinės daugumos, bet ir mažumos žmonių organizacijos žinojimu, atitinkantis natūralius biologinius visų visuomenės narių polinkius, skatintų kiekvienos asmenybės harmoningą vystymąsi.

18. Nepakankamai diferencijuota funkcinė asimetrija ir kalbos raida bei emocijų ir elgesio problemos. • Dėl pažinimo procesų neišlavėjimo, kuriuos sąlygoja nepakankamai diferencijuota funkcinė asimetrija, galimi šie vaikų kalbos bei komunikacijos sutrikimai: • mikčiojimas; • kalbos raidos sutrikimai; • fonologiniai sutrikimai; • sulėtėjusi kalbos raida; • skaitymo ir rašymo procesų įsisavinimo sunkumai.

19. ERDVINĖS SĄVOKOS Tyrime dalyvavo 50 ugdytinių, 6,6 – 7,6 metų amžiaus

20. ERDVINIŲ VAIZDINIŲ SUVOKIMAS • Tyrime dalyvavo 50 ugdytinių, 6,6 – 7,6 metų amžiaus

21. DEŠINĖS IR KAIRĖS RANKOS SKYRIMAS Tyrime dalyvavo 50 ugdytinių, 6,6 – 7,6 metų amžiaus

22. GEBĖJIMAS GARSUS IR RAIDES JUNGTI Į SKIEMENIS

23. AUDIOVIZUALINIAI MOTORINIAI RYŠIAI

24. Apie vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, lateralizacijos ir audiovizualinių ryšių ypatumus, jų tarpusavio ryšį, rašo logopedė D. Kavaliauskienė (1997). Autorė atliko tyrimus ir nustatė, kad vaikų su normalia kalbos raida audiovizualiniai ryšiai yra brandesni nei to paties amžiaus (6-erių metų) vaikų su sutrikusia kalbos raida. Žemas audiovizualinių ryšių brandumo lygis nustatytas 21% vaikų su normalia ir 58% vaikų su sutrikusia kalbos raida. • Kuo sunkesnis kalbos sutrikimas, tuo žemesnis audiovizualinių ryšių brandumas. Ištyrusi vaikų lateralizaciją, autorė nustatė, kad mišrios ir kairiosios lateralizacijos atvejų tarp vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, yra beveik pusė (46%). Tarp jų vaikai, kurių lateralizacija nesusiformavusi, sudaro 30%.

25. Vaikų, kuriems nepakankamai išlavėjusi kalba, foneminiai bei vizualiniai procesai; audiovizualiniai motoriniai ryšiai, pagrindinės ugdymo gairės: • Skatinti stebėti ir pažinti aplinkinį pasaulį visais penkiais pojūčiais vienu metu: įsižiūrėti, išgirsti, ragauti, uostyti, pajusti kūnu ir patirtus įspūdžius bei pojūčius pagal gebėjimus išreikšti kalba ( pasakojimas iš vaikų asmeninės patirties). • Sudaryti tinkamas sąlygas kryptingam vaiko ugdymui, t.y. kad vaikas vienu metu, girdėtų, liestų, uostytų, ragautų..., o patirtus įspūdžius bei pojūčius pagal gebėjimus – kalba reikštų; taip bus lavinami tarpsensoriniai ryšiai. • Skatinti kuo daugiau pamatyti, sužinoti vaizdų pavidalu ir atskirai – žodine forma.

26. Vaiką pagirti, paskatinti, pasidžiaugti bent minimaliais jo pasiekimais. • Naudoti multisensorinį būdą (suvokiant visais pojūčiais ). Jis pats tinkamiausias, ugdant vaikus, kuriems pagal amžių nepakankamai išlavėję vizualiniai procesai ( suvokimas rega ) ir nesusiformavę audiovizualiniai motoriniai ryšiai. Vaikas vienu metu turėtų matyti (suvokimas rega), girdėti suaugusiojo žodinę instrukciją ( suvokimas klausa ), liesti, pats atlikti veiksmą (suvokimas per judesį ), savarankiškai pagal gebėjimus verbalizuoti ir girdėti savo kalbą. • Žinoti, kad įvairi vaizdinė medžiaga ( paveikslėliai, nuotraukos, schemos, iliustracijos ir kt.) yra tik papildoma priemonė pasauliui pažinti.

27. Vaizdiniu būdu įsisavinamą medžiagą pateikti kiek įmanoma supaprastintai. • Naudoti trijų matmenų ( erdvines) raides, skaitmenis, geometrines formas ir kitus simbolius, kurie turėtų būti ganėtinai dideli, spalvingi, šiurkštūs. • Dėlioti bei piešti daiktus ir simbolius įvairiose plokštumose ( ant lentos, sienų, grindų, langų, stalo, popieriaus lapo...). • Užduotis atlikti nuosekliai, neskubant, žaidžiant kartu su vaikais. Nuolat skatinti jų emocijas, patyrimus bei išgyvenimus pažįstant pasaulį.

28. LATERALIZACIJOS, INTELEKTINIŲ GEBĖJIMŲ IR SPECIFINIŲ PAŽINIMO SUTRIKIMŲ SĄVEIKA • Specifiniai pažinimo sutrikimai – tai nepakankamas atskirų pažintinių funkcijų išsivystymas dėl minimalių smegenų disfunkcijų. • Šio darbo tikslas įrodyti, kad funkcinės asimetrijos formavimosi sudėtingas procesas, daro didelę įtaką pažinimo funkcijoms, o nuo intelektinių gebėjimų priklauso sutrikimų lygis bei jų įveikimo galimybės ( t.y. šie procesai vienas kitą sąlygoja ).

29. SPECIFINIAI PAŽINIMO SUTRIKIMAI

30. SPECIFINIAI PAŽINIMO SUTRIKIMAIKOMPLEKSINIAI – SU VIENU VYRAUJANČIU SUTRIKIMU

33. SPECIFINĖS MOKYMOSI NEGALĖS IR JŲ ĮVEIKIMAS • Mokiniai nesugeba išmokti skaityti, rašyti ar skaičiuoti taip sparčiai, kaip išmoksta jų bendraamžiai. Būtina taikyti specialius ugdymo metodus bei parinkti tikslingą individualų pateikiamos medžiagos įsisavinimo tempą. • Specifiniai pažinimo sutrikimai „neatsirado“ – jie buvo sėkmingai logopedų koreguojami dešimtmečius, nors neturėjo šio pavadinimo. Ir dar kartą norisi priminti, kad terminas „specifiniai pažinimo sutrikimai“ sąlyginai sutartinis. Mokslinėje literatūroje aptinkama įvairių sąvokų ir apibrėžimų, aptariančių vaiko raidos disfunkciją, kuri lemia mokymosi sutrikimus. Atlikti įvairūs tyrimai bei ilgametė praktinio darbo patirtis leidžia teigti, kad funkcinės asimetrijos formavimosi ypatumai ir intelektiniai gebėjimai yra priklausomi vienas nuo kito.

34. Kairiarankių mokymas rašyti • Svarbiausi yra šie faktoriai: • Popieriaus, kuriame rašoma, padėtis. • Rankos ir riešo padėtis. • Rašymo priemonės laikymas.

35. DĖKOJU UŽ DĖMESĮ