Mokytojo ir mokinio kūrybiškas bendradarbiavimas ugdymo procese

1. Mokytojo ir mokinio kūrybiškas bendradarbiavimas ugdymo procese Pasak Mildos Laužikaitės, bendrojo ugdymo mokykloms skirto projekto „Kūrybinės partnerystės“ vadovės, daugelis tėvų, mokytojų ar mokinių kūrybiškumo sampratą sieja tik su menine veikla – šokiu ar piešimu – ir su įgimtais talentais. 

2. Kūrybiškumas suvokiamas siaurai • „Iš tiesų į kūrybiškumą reikėtų pažvelgti plačiau ir jį įvertinti kaip gaunamų kompetencijų ir įpročių visumą, kurią galima ugdyti. Pavyzdžiui, gebėjimas bendradarbiauti ar surasti netipinius, alternatyvius problemų sprendimo būdus padeda jaunimui lengviau integruotis šiandieniniame pasaulyje, taip pat ir pasiekti geresnių mokslo rezultatų“, – sako M. Laužikaitė. 

3. Kūrybiškumo ugdymas mokykloje

4. Ugdyti kūrybingumą ir iniciatyvumą itin svarbu šiuolaikiniame nuolat ir sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Vis dar yra nusistovėjęs nepalankus požiūris į permainas ir naujoves, todėl inovacijų kūrimą reikėtų skatinti jau vaikystėje – tai ateityje padėtų prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Maži vaikai mus dažnai stebina ir žavi savo laisvumu ir spontaniškumu, gebėjimu fantazuoti ir kurti. Tačiau augdami jie dažniausiai „išbarsto“ šiuos gebėjimus.

5. Kodėl? • Iš dalies tai atsitinka dėl to, kad vis dažniau tenka laikytis griežtų taisyklių, suaugę ne tik pasiūlo įvairių užduočių, bet ir išsamių instrukcijų, kaip jas atlikti. Kūrybingumą ypač žlugdo nuolatinis žinių ir informacijos taikymas sprendžiant problemas pagal gerai „atidirbtus“ algoritmus ir klaidos baimė.

6. Kam? • Turėtume prisiminti, kad ateityje mūsų mokinys, kaip originaliai mąstantis darbuotojas gali tapti vertingesnis už daug žinantį. Ugdydami kūrybingumą ir iniciatyvumą galime atskleisti mokinio lyderio potencialą, gebančio generuoti ir įgyvendinti naujas idėjas, greitai ir efektyviai prisitaikyti prie kintančių išorinių sąlygų.

7. Ypač svarbu sudaryti sąlygas kiekvieno vaiko saviraiškai atskleisti. Viena svarbiausių kūrybiškumo ugdymo mokykloje sąlygų – pačių mokytojų kūrybiškumas. Tik kūrybiškai dirbantis mokytojas išugdys kūrybišką mokinį. Kiekvienam vaikui turi būti sudaryta galimybė kurti, nes vaikai iš prigimties yra smalsūs ir mėgsta eksperimentuoti. Kūrybiškumo ugdymui ne tiek svarbios žinios, kiek gebėjimas jomis naudotis.

8. Galima būtų išskirti tokius kūrybiškumą skatinančius veiksnius: • turtinga, įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti; • demokratiški aplinkinių santykiai; • tam tikra autonomija, savarankiškumas ir laisvo pasirinkimo galimybė.

9. „Kaip ugdyti kūrybingumą?“ 1 • „Ugdyti asmenybę. Kūrybingi žmonės yra savarankiškos individualybės, todėl kūrybingą vaiką reikia mylėti, tačiau vengti smulkmeniškai kontroliuoti. Vaikui turi likti erdvės – pabūti vienam, turėti laisvo laiko, pasirinkti veiklą arba nieko neveikti, turėti savų paslapčių ir pomėgių, ugdytis savą požiūrį ir vertinimo kriterijus. Drausminti reikėtų ne taisyklėmis, bausmėmis ir suvaržymais, bet ugdant vertybes ir bendruosius elgesio principus, o destruktyvų elgesį pakeisti produktyvia veikla.

10. 2. • Skatinti smalsumą, tai yra domėjimąsi įvairiais dalykais ne dėl praktinės naudos, bet siekiant pažinti, atskleisti paslaptį. Mokyti tyrinėti. Gerbti vaikų klausimus ir rimtai atsakyti net į pačius keisčiausius, raginti vaikus klausti.

11. 3. • Vertinti originalumą, skatinti divergentinį mąstymą – keistas, retas idėjas ir sprendimus. Išklausyti, paraginti jas išbandyti ar pristatyti kitiems. Skatinti neapsiriboti pirma į galvą atėjusia idėja, vieninteliu sprendimu, bet pabrėžti, kad jų gali būti daug ir įvairių, kad verta jų ieškoti.

12. 4. • Leisti pasirinkti veiklą – sudaryti sąlygas neprograminiam, neplaniniam, pačių mokinių inicijuotam mokymuisi. Leisti rinktis sritis ir temas, kurios vaikams patinka, problemas, kurios jiems įdomios, ir veiklos būdus bei priemones. Padėti mokiniams atrasti tai, kas jiems iš tiesų patinka, nes tai jie padarys geriausiai.

13. 5. • Mažinti algoritminio mokymosi – suteikti būtinų žinių ir įgūdžių, tačiau orientuotis į atradimu grindžiamą mokymą ir užduotis, menkai apibrėžtas problemas, kurias reikėtų savarankiškai formuluoti ir spręsti.

14. 6. • Turtinti įspūdžius ir vaizduotę – kūrybingumas minta netikėtomis ir įkvepiančiomis patirtimis, įgyjamomis keliaujant, klausant koncertų, žiūrint spektaklius, sulaukiant svečių klasėje, eksperimentuojant ir kt.

15. 7. • Leisti klysti, tai yra pakliūti į mąstymo, sprendimų kūrimo akligatvius ir nebaudžiamam, nesmerkiamam pradėti iš naujo.“

16. Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos ugdymas Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos ugdymas kartais priskiriamas tokiems dalykams kaip dailė, muzika, šokis, lietuvių kalba. Turėtume pripažinti, kad šie dalykai iš tiesų sudaro daug ir labai įvairių galimybių mokiniams ugdytis kūrybingumą. Tačiau yra klaidinga manyti, kad šios kompetencijos neugdome per fizikos ar kitų dalykų pamokas. Mokiniai mokydamiesi fizikos, kai yra taikomi aktyvaus mokymosi metodai, projektinė ir tiriamoji veikla, turi puikią galimybę stiprinti savo kūrybines galias, ugdytis iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos gebėjimus

17. Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos struktūra Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencija • Lanksčiai ir originaliai mąstyti, drąsiai kelti idėjas • Inicijuoti idėjų įgyvendinimą ir įtraukti kitus • Aktyviai, tikslingai ir noriai veikti įgyvendinant idėją • Pagrįstai rizikuoti • Mokytis iš nesėkmių

18. Ugdant iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetenciją, ugdomos šios vertybinės nuostatos: • atvirumas viskam, kas nauja, savita, įdomu; • pasitikėjimas savo kūrybinėmis galiomis; • dalijimasis sumanymais, mintimis, požiūriais; • noras kurti ir išbandyti naujas kūrybos priemones ir galimybes; • kūrybos kaip įdomios, vertingos veiklos pripažinimas.

19. Kaip ir kitoms kompetencijoms, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijai vertinti ir įsivertinti galima naudotis voratinklio įrankiu. Idėjos kėlimas Pagrįstas rizikavimas Aktyvus idėjos įgyvendinimas Idėjų įgyvendinimo inicijavimas Kitų įtraukimas Pasitikėjimas savo jėgomis Mąstymo lankstumas Mokymasis iš nesėkmių

20. Literatūroje aprašyta labai daug ir įdomių aktyvaus mokymosi metodų, kurie tikslingai taikomi ugdymo procese pažadina mokinių smalsumą ir skatina jų kūrybingumą. Svarbu, kad mokiniai ne tik įgyja bendravimo įgūdžių, geriau pažįsta save ir draugus, bet ir plėtoja savo iniciatyvumą ir kūrybingumą. Aktyvaus mokymosi metodai išlaisvina mokinių mintis, veiksmus, provokuoja įvairius originalius sprendimus, moko gerbti kitų idėjas, skatina savarankiškumą ir autentiškumą. Jei sukuriama aplinka, kurioje bet kuris mokinys gali aktyviai veikti, nebijodamas suklysti ir pripažinti savo klaidas, galima tikėtis, kad bus sėkmingai ugdomas nuolatinio ieškojimo ir kilusių idėjų įgyvendinimo poreikis. Kūrybingumo skatinimo metodai skirstomi į formaliuosius ir neformaliuosius. Formalieji metodai skirti idėjų generavimo procesui aktyvinti, neformalieji metodai – kūrybingumo gebėjimams ugdyti. Kūrybingumo skatinimo metodai: minčių lietus, trijų kėdžių metodas, šešių De Bono skrybėlių metodas, minčių žemėlapis, ekskursijos metodas, problemos apvertimo, didesnių tikslų metodas, pojūčių karalystės metodas.

21. Kūrybingumo ugdymui skirtoje literatūroje dažnai cituojama FionosMcleod ir Richardo Thomsono nuolatinio kūrybiškumo proceso schema. Ši schema labai gerai parodo kūrybinio proceso struktūrą, jo etapus, padeda suprasti, kaip atsiranda naujos idėjos, kaip elgtis kiekviename šio proceso etape. 10

22. Daugelis mokytojų sėkmingai taiko įvairius metodus, o svarbiausia sudaro sąlygas savo mokiniams kūrybingai mąstyti ir veikti, imtis iniciatyvos ir įtraukti į savo sumanymus kitus.

23. Pripažįstama, jog kūrybiškumo plėtotė priklauso nuo to, kokioje aplinkoje asmuo kuria irkaip įvertinamas jo kūrinys. Aplinka yra kūrybiško žmogaus ugdymo veiksnys, nes žmogaus kūrybinė saviraiška įmanoma tik tam tikroje socialinėje aplinkoje.

24. Kūrybiškumui palanki aplinka – sudėtingasir daugiamatis fenomenas. Ją sudaro gamtinių, geografinių, klimatinių, socialinių, kultūrinių sąlygų visuma, kurioje gyvena individas ar žmonių grupė. Analizuojant kūrybiškumo plėtotei įtaką darančius veiksnius mokslinėse publikacijose aptariamos mikro ir makro aplinkos charakteristikos.

25. Makroaplinka (istorinė, socialinė, kultūrinė aplinka) charakterizuojama tokiaisaspektais: a) istorinė aplinka (kūrybiškumas priklauso nuo to meto egzistuojančios visuomenės požiūrio, turimos informacijos, jos prieinamumo, pavienių veikos sričių išsivystymo ir hierarchinės padėties); b) kultūrinė aplinka (kūrybiškumas priklauso nuo pavienėse kultūrose vyraujančių tradicijų, individo vietos visuomenėje sampratos); c) religinė aplinka (kūrybiškumas priklauso nuo išpažįstamo tikėjimo, asmenybės dvasinio gyvenimo sampratos konkrečioje religijoje); d) socialinė aplinka (kūrybiškumas priklauso nuo šalies socialinės struktūros, valdymo pobūdžio, visuomenės dinamiškumo); e) ekonominių išteklių (kūrybiškumas priklauso nuo investicijų moksliniams tyrinėjimams ir meninei veiklai).

26. Išskiriami tokie mikroaplinkos komponentai: a) šeimos aplinka (šeimos narių bendravimo pobūdis, polinkiai, pomėgiai, tėvų profesija, tradicijos); b) mokyklos aplinka (mokyklos klimatas, bendruomenės narių santykiai, materialinės sąlygos, pedagoginės idėjos, mokyklos darbo organizavimas); c) profesinės veiklos aplinka (pažinimas, bendravimas, žaidimai, mokymasis, darbas, kūryba).

27. Kūrybiškumui ir kūrybiniam mąstymui palankios aplinkoscharakteristikos Kūrybiškumui palankios aplinkos aspektas Charakteristikos

28. Psichologinisklimatas • pozityvus požiūris į veiklumą, iniciatyvą, išradingumą, darbą; • gyvenimo prasmingumo nuostata; • kitoniškumo (asmenybės, idėjų, veiklos, siekių) toleravimas; • asmens autonomijos gerbimas – teisės nusišalinti, vadovauti pačiam sau ir turėti savo požiūrį pripažinimas; • laisvė eksperimentuoti – bandyti, klysti, pradėti iš naujo ir nebūti už tai pasmerktam ar išjuoktam; • žaismingumas, humoras.

29. Fizinės aplinkossavybės • vizualių detalių gausa; • natūralios gamtos vaizdai už lango arba jų kompensavimas kambariniais augalais, paveikslais; • natūralios apdailos medžiagos; • šiltų spalvų vyravimas arba malonūs kontrastai.

30. Kūrybinė aplinka • integruotos veiklos, kurios skatina smalsumą, kūrybinį aktyvumą, savarankišką mokymąsi, holistinį pasaulio suvokimą; • kūrybiškumo pavyzdžių buvimas ir nedidelis formalus reguliavimas; • emocinis saviraiškos skatinimas; • pakankamas kiekis mokomosios medžiagos; • nereikalavimas pristatyti kūrybos rezultatus.

31. Artimiausiakūrybiškumuipalanki aplinka • neapibrėžtumo toleravimas; • galimybė pritaikyti įvairius požiūrius; • kūrybiško elgesio ir rezultatų pavyzdžiai; • daugiareikšmė aplinka; • keleto kūrybos rezultatų pristatymo bei skirtingų požiūrių realizavimo galimybė.

32. Kūrybiškas klimatas • šilta atmosfera; • atvirumas ir kilnumas; • bendrumo, priklausomybės grupei jausmas; • pasitikėjimas ir tolerancija; • intelektinis smalsumas, laisvės pojūtis, kai kiekvienas nėraįpareigotas laikytis formalumų; • kompetentingi kolegos; • žinojimas, kas yra žinoma ir kas nežinoma; • saugumo jausmas ir intelektinė draugystė; • pagalba idėjų turinčiam; • reguliarūs susitikimai ir keitimasis idėjomis.

33. Apibendrinant informaciją apie kūrybiškumo plėtotei palankios aplinkoscharakteristikas jas galima skirtyti į tokias subkategorijas: • Pozityvus požiūris į pokyčius (parama inovacijoms, paskatos pokyčiams, nebijojimas permainų, teigiamas požiūris į veiklumą, iniciatyvą, išradingumą, darbą ir kt.); • Pasitikėjimu ir pagarba grįsti tarpasmeniniai santykiai (asmens autonomijos gerbimas, kitoniškumo (asmenybės, idėjų, veiklos, siekių) toleravimas, atvirumas ir kilnumas, tolerancija ir saugumo jausmas, baimingumo nebuvimas ir kt.); • Veikimo laisvė ir savarankiškumas (saviraiškos palaikymas, galimybė pritaikyti įvairius požiūrius, neapibrėžtumo toleravimas, asmeninės laisvės ir nonkonformizmo skatinimas, galimybė eksperimentuoti, bandyti, klysti, pradėti iš naujo ir nebūti už tai pasmerktam ar išjuoktam ir kt.); • Bendradarbiavimas (pagalba idėjų turinčiam, atvira komunikacija, reguliarūs susitikimai ir keitimasis idėjomis, grupės narių tarpusavio priklausomybė, kolegų palaikymas, bendrumo ir priklausomybės grupei jausmas ir kt.); • Lanksti rezultatų vertinimo strategija (keleto kūrybos rezultatų pristatymo bei skirtingų požiūrių realizavimo galimybė, nereikalavimas pateikti kūrybos rezultatus ir kt.); • Kūrybiškumo pavyzdžiai (kompetentingi kolegos, kūrybiškos asmenybės komandoje, kūrybiško elgesio ir rezultatų pavyzdžiai ir kt.); • Tinkama fizinė aplinka (natūralios apdailos medžiagos, šiltų spalvų vyravimas arba malonūs kontrastai, vizualių detalių gausa ir kt.)

34. Kūrybiniam mąstymui palankios aplinkos tyrimas Tyrimo objektas – kūrybiškumui ir kūrybiniam mąstymui palanki aplinka. Tyrimo tikslas – atkleisti kūrybiškumui ir kūrybiniam mąstymui palankios aplinkos būklę mokykloje. Tyrimo vieta ir laikas. Siekiant išsiaiškinti kūrybiškumui ir kūrybiniam mąstymui palankios aplinkos būklę pedagogams ir mokiniams internetinėje prieigoje buvo pateiktos anketos, stebėti 6-oje klasėje dirbantys mokytojai ir besimokantys mokiniai. Tyrimo dalyviai. Anketas pildė 14 pedagogų iš Senamiesčio pagrindinės mokyklos ir 30 mokyklos mokinių.

35. Tyrimo rezultatai Tyrimo anketoje pateikti klausimų blokai, kuriais siekta išsiaiškinti: kiek respondentai turi žinių apie kūrybiškumo ugdymą;ar, mokytojų manymu, kūrybiškumo ugdymui palanki mokyklos aplinka; ar mokykloje sudaromos sąlygos mokytojų kūrybiškumo raiškai; ar palankus mokinių ir mokytojų kūrybiškumo plėtrai mokyklos psichologinis klimatas.

36. Kaip pedagogai supranta, kas yra „kūrybiškumas“ Veikla, susijusi su polinkiais kurti tai, kas atitinka žmogaus nuotaiką, gebėjimus.

37. Mokėjimas suderinti saviraišką, mintis ir galimybes. Tai asmeninė savybė, padedanti bet kokią veiklą atlikti originaliai, savitai, meniškai. Ne mažiau svarbu, kad veikla būtų atlikta teisingai ir kokybiškai ir keltų etinį ir estetinį pasigėrėjimą.

38. Gebėjimas išsivaduoti iš standartų, vedant svajonei, fantazijai. Darbai originalūs, netelpantys į standartų normas

39. Originalus, lankstus mąstymas, gebėjimas dirbti ne pagal instrukcijas, savarankiškumas.

40. Jūsų nuomone, kūrybiškumas yra:

41. Ar svarbus kūrybiškumo ugdymas mokykloje?

42. Kokios veiklos sritys, jūsų nuomone, yra svarbiausios kūrybiškumo ugdyme?

43. Kurie veiksniai, Jūsų nuomone, turi didžiausią teigiamą įtaką mokinių kūrybiškumo ugdymui mokykloje?

44. Kokie veiksniai slopina kūrybiškumą?

45. Kokius kūrybiškumo ugdymo metodus naudojate dažniausiai ?

46. Ar mokinių veiklose naudojate gamtines medžiagas ?

47. Kiek laiko skiriate veikloms, skatinančioms vaikų kūrybiškumą?

48. Iš kur gaunate informacijos apie vaikų kūrybiškumo ugdymą?

49. Seminaruose, mokymuose, konferencijose susijusiose su kūrybiškumo ugdymu dalyvauju

50. Įvertinkite savo mokyklos (klasės) palankumą kūrybiškumo ugdymui