Pastabos:*- bendra aglomeracijų apkrova išreikšta g.e.

1. Lietuvos miestų suskirstymas pagal vandenssunaudojimą ir ateities prognozės nuotekų surinkimo ir tvarkymo sektoriuje

2. 2004 m. pagal Aplinkos ministerijos duomenis identifikuotos 98 aglomeracijas, kurių dydis viršija 2000 g. e. 1 lentelėje pateikiame aglomeracijas, pagal dydį.

3. Pastabos:*- bendra aglomeracijų apkrova išreikšta g.e. 1 lentelė. Aglomeracijų skaičius ir apkrova, išreikšta gyventojų ekvivalentu (g. e.).

4. Aglomeracijos: 1)Akmenė, Ariogala, Baisogala, Eišiškės, Ežerėlis, Gelgaudiškis, Ignalina,Jieznas, Juodupė, Kalvarija, Kalveliai,Karmėlava, Kazlų Rūda, Kybartai, Krekenava, Kudirkos Naumiestis, Kvėdarna, Lazdijai, Linkuva, Molėtai, Nemenčinė, Nemėžis, Neringa, Neveronys, Pabradė, Pagėgiai, Pakruojis, Pravieniškės, Ramygala, Raudondvaris, Rietavas, Rūdiškės, Rukla, Rusnė, Salantai, Simnas, Skaidiškės, Skaudvilė, Skuodas, Šakiai, Šalčininkai, Šeduva, Šilalė, Širvintos, Švėkšna, Švenčionėliai, Švenčionys, Tytuvėnai, Valčiūnai, Veisiejai, Venta, Viduklė, Viekšniai, Vilkija, Zarasai, Žagarė, Žiežmariai. 2)Alytus, Anykščiai, Birštonas, Biržai, Druskininkai, Elektrėnai, Jonava, Joniškis, Jurbarkas, Kaišiadorys, Kėdainiai, Kelmė, Kretinga, Kupiškis, Kuršėnai, Marijampolė, Mažeikiai, N. Akmenė, Pasvalys, Plungė, Radviliškis, Raseiniai, Rokiškis, Šilutė, Tauragė, Telšiai, Trakai-Lentvaris, Ukmergė, Utena, Varėna, Vilkaviškis, Visaginas. 3)Palanga. 4)Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius.

5. Nuotekos iš visų aglomeracijų, išskyrus Palangos, yra išleidžiamos į paviršinius vidaus vandens telkinius, t.y. upes, ežerus, Kuršių marias. Palangos aglomeracijoje susidariusios nuotekos išleidžiamos į Baltijos jūros pakrantės vandenis. 1 paveiksle pavaizduoti vandens telkiniai į kuriuos nuotekos yra išleidžiamos iš aglomeracijų, kurių apkrova viršija 10 000 g.e.

6. 1 paveikslas. Pagrindiniai vandens telkiniai, į kuriuos išleidžiamos nuotekos iš aglomeracijų, kurių apkrova viršija 10 000 g.e.

7. 2005 m. į paviršinius vandens telkinius išleista 192.2 mln m3 ūkio-buities bei gamybinių nuotekų. Išleidžiama virš 80% šio nuotekų kiekio. Kiekvienais metais nuotekų, išvalomų iki nustatytų normų, kiekiai sparčiai didėja. 2 paveiksle atsispindi, kaip kito išleidžiamų nuotekų kokybė 2000-2005 m. 2 paveikslas. 2000-2005 m. į aplinką išleistų ūkio-buities bei gamybinių nuotekų kitimo dinamika

8. 2005 m. į paviršinius vandens telkinius iki nustatytų normų išvalytų ūkio-buities bei gamybinių nuotekų išleista 135,5 mln.m3, t.y. 48,6% daugiau nei 2003 m., nepakankamai išvalytų – 55,9 mln.m3, t.y. 24,8% mažiau nei 2003 m., o užterštų (be valymo) – 0,7 mln.m3, t.y. 56,3% mažiau nei 2003 m. • Per pastaruosius šešerius metus, dėl pastatytų naujų ar rekonstruotų pasenusių nuotekų valymo įrenginių, nevalytų bei nepakankamai išvalytų nuotekų, išleistų į paviršinius vandens telkinius, akivaizdžiai sumažėjo. Upės ir ežerai vis mažiau teršiami užterštomis nuotekomis.

9. Pagal direktyvą - nuo 2007 m. gruodžio 31 d. aglomeracijų, kurių apkrova viršija 10 000 g.e., nuotekos turi būti valomos pagal nustatytus reikalavimus. Iš šių aglomeracijų išleidžiamų nuotekų atitikimas normatyvams vertinamas pagal BDS (biocheminio deguonies suvartojamumą), bendrąjį azotingumą ir bendrąjį fosforingumą. 2005 m. išleistų nuotekų atitikimas nustatytoms normoms pavaizduotas 3 paveiksle.

10. 3 paveikslas. Aglomeracijų, kurių apkrova viršija 10 000 g.e., nuotekų valymo įrenginių atitikimas užterštumo normoms

11. 2 lentelė. Susidariusio nuotekų kiekio pasiskirstymas apskrityse

12. Jungtinė metų vidutinė vandens reikmės norma priklauso nuo miesto kategorijos. Didžiuosiuose miestuose, kur išsivysčiusi pramonė, vandens sunaudojimas didelis, palyginus su mažų miestelių vandens norma. Kadangi sunaudojamo vandens kiekis tiesiogiai susijęs su išleidžiamo į nuotekas vandens kiekiu, tai galime teigti, kad į nuotekas bus išleidžiamas toks pat vandens kiekis, koks ir sunaudojamas. Projektinis vandens suvartojimas žmogui per parą yra 160 litrų, todėl remdamiesi šia norma apskaičiavome kiek procentų iš suvartojamo vandens kiekio sudaro gyventojų naudmenys ir kiek sunaudoja pramonė bei komunalinis – buitinis sektorius. Duomenys pateikiami 3 lentelėje. Pagal projektinį suvartojamo vandens ir susidarančių nuotekų kiekį Lietuvoje vartotojai pasiskirstę taip: 55 % tenka gyventojams, 45 % pramonei ir buitiniam – komunaliniam sektoriui.

13. 3 lentelė. Jungtinės metų vidutinės vandens reikmės paros normų pasiskirstymas pagal miestų kategorijas

14. Pirmos kategorijos miestai ir kurortai:Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Telšiai, Druskininkai, Palanga,Neringa Birštonas. • Antros kategorijos miestai: Elektrėnai, Jonava, Kėdainiai, Mažeikiai, Plungė, Sniečkus, Tauragė, Trakai, Ukmergė,Utena. • Trečios kategorijos miestai:Anykščiai, Biržai, Jurbarkas, Kaišiadorys, Kretinga, N.Akmenė, Radviliškis, Rokiškis, Šilutė,Varėna. • Ketvirtos kategorijos miestai ir miesteliai:Gargždai, Garliava, Grigiškės, Ignalina, Joniškis, Juodupė, Kalvarija, Kazlų Rūda,Kelmė, Kybartai, Kupiškis, Kuršėnai, Lazdijai, Lentvaris, Molėtai, Pabradė, Pakruojis, Pasvalys, Prienai, Raseiniai, Skuodas, Šakiai, Šalčininkai, Šilalė, Širvintos, Švenčionys, Švenčionėliai, Vilkaviškis, Vievis, Zarasai.

15. Penktos kategorijos miestai ir miesteliai:Akmenė, Antalieptė, Ariogala, Balbieriškis, Baltoji Vokė, Baisogala, Daugai, Dotnuva, Dūkštas, Dusetos, Eišiškės, Ežerėliai, Gelgaudiškis, Grinkiškis, Gruzdžiai, Išlaužas, Jieznas, Joniškėlis, Kačerginė, Kavarskas, Kudirkos Naumiestis, Kulautuva, Linkuva, Likėnai, Naujamiestis, Nemenčinė, Obeliai, Pagėgiai, Pandėlys, Priekulė, Panemunė, Ramygala, Raudondvaris (Nevėžio), Rietavas, Rūdiškės, Rusnė, Salantai, Seda, Simnas, Skaudvilė, Smalininkai, Subačius, Šeduva, Tyruliai, Tytuvėnai, Troškūnai, Turmantas, Užventis, Vabalninkas, Varniai, Veisiejai, Viekšniai, Vilkija, Virbalis, Žagarė, Žemaičių Naumiestis, Žiežmariai. • Šeštai kategorijai priskirtini smulkesni miesteliai ir gyvenvietės, kurie turi arba ateityje turės savas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemas.

16. Gyventojų skaičiaus kitimas • Gyventojų skaičiaus augimo prognozė sudaryta pagal Eurostat Lietuvai prognozuojamą 2005-2022 m. Gyventojų skaičiaus kitimą (4 pav.), lyginant su 2004 m. Gyventojų skaičiumi. Prognozuojama, kad šalyje gyventojų mažės, išliekant panašioms į dabartines tendencijoms.

17. 4 pav. Gyventojų skaičiaus prognozė Lietuvoje (Eurostat)

18. Dabartinės gyventojų skaičiaus kitimo tendencijas iliustruoja kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičius 2000 – 2004 m. dinamiką, pateikiame 4 lentelėje. 4 lentelė. Vidutinis gyventojų skaičius

19. Atsižvelgiant į esamą gyventojų skaičiaus kitimą ir numatomas jo tendensijas ateityje, šios galimybių studijos apimtyje gyventojų skaičiaus didėjimas nenumatytas. Tam, kad pramonės taškai egziztuotų tam tikras didėjimo rezervas buvo priimtas nulinis gyventojų skaičiaus augimas, tuo būdu užtikrinant iki 1,6% pramonės taršos augimą dėl faktinės gyventojų generuojamos taršos mažėjimo, mažėjant gyventojų skaičiui. Tuo būdu nuotekų tinklus eksplotuojančiai įmonei paliekama galimybė reguliuoti į miesto tinklus atitekančią taršą iš pramonės įmonių.

20. Kiekviename regione gyvenvietės pagal gyventojų skaičiaus grupes ženkliai skiriasi. Daugiausia gyvenviečių virš 10 000 gyventojų yra Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus regione, o nuo 2 000 iki 10 000 gyventojų – Vilniaus ir Kauno regione. Kituose regionuose tokių gyvenviečių yra iki 8. Daugiausia mažų gyvenviečių iki 500 gyventojų yra taip pat Vilniaus ir Utenos regione.

21. 5 lentelė. Gyvenvietės pagal gyventojų skaičių

22. 5 lentelės tęsinys. Gyvenvietės pagal gyventojų skaičių

23. Gyventojų skaičius gyvenvietėse iki 2 000 gyventojų sudaro skirtingą dalį atskiruose regionuose – kai kur daugiau nei pusę (pvz. Marijampolės regione), kitus – kiek mažiau (pvz.Utenos regione), o kai kuriuose regionuose – net dvigubai mažiau (pvz. Vilniaus regione). Gyventojų pasiskirstymą pagal gyvenviečių dydį pateikiame 6 lentelėje.

24. 6 lentelė. Gyventojų skaičius skirtingų dydžių gyvenvietėse

25. Gyventojų prisijungimo prie nuotekų tinklų kitimas Šiuo metu gyventojų prisijungimo nuotekų tinklų procentas yra labai skirtingas. Didžiuosiuose šalies miestuose prisijungimo lygis yra didesnis ngu mažuosiuose: šis procentas svyruoja nuo 97 % Vilniuje iki 80% Šiauliuose, o mažuosiuose apskričių centruose – nuo 95%, Telšiuose iki 64% Tauragėje. Yra aglomeracijų, kuriose prisijungimo prie nuotekų tinklų procentas tesudaro 7-30% (Žagarėje –Jiezne).

26. Gyventojų generuojamos taršos kitimas • Įvertinamas nuotekų dumblas, susidarantis valant nuotekas surinktas iš gyventojų ar iš gyventojų ir pramonės įmonių. Schematiškai nuotekų dumblo susidarymą galima pavaizduoti: • Apie 60% eksploatuojamų nuotekų valyklųpatenka tik buitinės nuotekos t.y. nuotekos iš gyventojų, o į likusias nuotekų valyklas patenka nuotekos iš gyventojų ir pramonės įmonių. Ir tik labai mažoje dalyje aglomeracijų pramonės įmonių tarša viršija gyventojų taršą t.y. tarša patenkanti į nuotekų valyklas iš pramonės įmonių viršija taršą, atitekančią iš gyventojų. Tokios nuotekų valyklos yra – Utenos, Kelmės, ir Kėdainių miestuose.

27. Lietuvoje yra 38 nuotekų valyklos, kurių gyventojų ekvivalento gupė10 000 – 100 000 g.e. Per metus šios nuotekų valyklos išvalo 50,505 mln.m3 nuotekų. Šių nuotekų valymo įrenginių geografinis išsidėstymas pateikiamas 5 paveiksle. 5 pav. Nuotekų valymo įrenginių (10 000 – 100 000 g.e.) geografinis pasiskirstymas

28. Mažiausių nuotekos valymo įrenginių, kurių gyventojų ekvivalento grupė 2 000 – 10 000 g.e., Lietuvoje yra 52, jie išvalo apie 5 600 tūks.m3 per metus. Šių nuotekų valymo įrenginių geografinis išsidėstymas pateikiamas 6 paveiksle. 6 pav. Nuotekų valymo įrenginių (2000 – 10 000 g.e.) geografinis pasiskirstymas

29. Remdamiesi Statistikos Departamento pateikiamais duomenimis apie apskrityse (kaimuose ir miesteliuose) esantį gyventojų skaičių, paskaičiavome kokiam procentui gyventojų gyvenančiuose kaimuose yra prieinamos nuotekų valymo paslaugos. Realų vandens suvartojimą vienam asmeniui kaimuose imant 50-60 litrų per parą. Duomenys, apie kaimuose gyvenančių žmonių skaičių, nuotekų valymo įrenginių išvalomą nuotekų kiekį ir nuotekų valymo paslaugų vartotojų kiekį procentais, pateikiami 8 lentelėje.

30. 7 lentelė. Nuotekų valymo paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse (procentais apskrityse)

31. Pagal atliktą analizę, kiekvienoje apskrityje nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas skirtingas - nuo 29% Vilniaus apskrityje iki 3% Alytaus apskrityje. Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas kaimuose itin priklauso nuo nuotekų surinkimo sistemų plėtros, nuotakynų ilgio, kuris 2006 m. sieke 6824 km. Bendras nuotekų paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse siekia 15% ir šiomis paslaugomis naudojasi 168 007 gyventojai.

32. Dumblo šalinimas • Valant nuotekas kaip šalutinis produktas (atlieka) susidaro nuotekų dumblas. Kuo geriau valomos nuotekos, tuo daugiau dumblo sulaikoma. 2005 m. aglomeracijose susidarė apie 65 700 t nuotekų dumblo, išreikšto sausaja medžiaga. Dumblo šalinimo ir panaudojimo būdų pasiskirstymas 2005 m. pavaizduotas 7 paveiksle.

33. 7 pav. Dumblo naudojimo ir šalinimo būdai 2005m

34. 8 pav. Dumblo naudojimo ir šalinimo būdai 2007 m.

35. Iki 2005 m. metų nebuvo jokios strategijos dumblui tvarkyti, todėl virš 90% aglomeracijų nuotekų valymo įrenginiuose susidariusio dumblo buvo kaupiama dumblo aikštelėse. Šios aikštelės ne visos tinkamai įrengtos, kitos jau perpildytos. Dėl gana griežtų reikalavimų nuotekų dumblui, kuris kompostuotas gali būti naudojamas žemės ūkyje, bei pažeistų teritorijų rekultyvacijai, tik nedidelė dalis susikaupusio dumblo yra panaudojama,todėl dumblo tvarkymo problema tapo labai aktuali. • Nuotekų dumblas turi tapti ne atlieka, o produktu, kuris tinkamai paruoštas gali būti naudojamas žemės ūkyje kaip trąša, energetikoje kaip kuras (tiesiogiai) ar kaip žaliava biodujų gamybai.

36. 9pav. Nuotekų dumblo panaudojimo galimybės [Abromavičius, 2005]

37. 10 pav. Energijos gamyba 2005 m., naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir likęs jų potencialas, TWh [Katinas, 2003]

38. 11 pav. Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo prognozė [Katinas, 2003]

39. Norėdami apskaičiuoti ir prognozuoti dumblo susidarymą Lietuvoje, pagal atliktą analizę iš valymo įrenginių, priėmėme, kad vidutiniškai iš 1m3 nuotekų susidaro 0,8 kg/m3 sauso dumblo, kai nuotekos išvalomos iki didžiausių leistinų koncentracijų. • Remdamiesi atlikta analize, kad visos Lietuvos įmonės ir gyventojai išleidžia apie 4540mln.m3 nuotekų į paviršinius vandenis, iš jų nereikalaujančių valymo yra 4331 mln.m3 nuotekų, išvalytų iki nustatytų normų 151,244 mln.m3, nepakankamai išvalytų 57,200 mln.m3, užterštų ir išleistų be valymo 0,629 mln.m3 nuotekų, galime teigti, kad sutvarkius nuotekų valymo sistemas, ir išvalant nuotekas iki didžiausių leistinų koncentracijų susidarytų apie108 086 tonas dumblo.

40. Dabar didžiosios nuotekų valyklos (>100 000 g.e.) išvalo 112,032 mln.m3 nuotekų ir aptarnauja 88% iš 1393465 žmonių, gyvenančių šiuose mietuose. Įvertinus, kad iki 2015 metų nuotekų valymo paslaugų prieinamumas mieste turi padidėti iki 98%, tai nuotekų kiekis iš gyventojų nuo 35,850 m3 padidės iki 49,844 m3. Įvertinus nuotekų kiekio padidėjimą iš gyventojų, planuojama, kad bendras nuotekų kiekis šiose valyklose padidės iki 127 mln. m3. • Įvertinus, kad vidutiniškai iš 1 m3 nuotekų susidaro apie 0,8 kg/m3 dumblo, tai iš didžiųjų nuotekų valyklų per metus gali susidaryti apie 101 600 tonos nuotekų dumblo.

41. Nuotekų valymo įrenginiai (10 000 – 100 000 g.e.) per metus išvalo 50,505 m3 nuotekų. Iš gyventojų susidaro apie 21,584 m3 nuotekų. Įvertinus, kad iki 2015 metų nuotekų valymo paslaugų prieinamumas mieste turi padidėti iki 98%, tai nuotekų kiekis iš gyventojų nuo 21,584 m3 padidės iki 24,239 m3. Bendras nuotekų kiekis padidėtų iki 53,160 mln.m3 nuotekų per metus. Tai per metus iš šių valyklų susidarytų 36 128 tonos dumblo. • Mažieji nuotekų valymo įrenginiai (2000 – 10 000 g.e.) per metus išvalo 5,621 mln.m3 nuotekų, iš jų 3,882 mln.m3 nuotekų surenkama iš gyventojų. Nuotekų paslaugų prieinamumas šiuose kaimo regionuose yra tik 15%. Pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008 – 2015 metų plėtros strategiją, kaimo vietovėse iki 2015 metų nuotekų valymo paslaugų prieinamumas turi padidėti iki 88%. Taigi kaimo vietovėse gyvenančių žmonių skaičius 2009 metais yra 1109456, ir jei nuotekų paslaugų prieinamumas padidėtų iki 88%, tai susidarytų 37,375 mln.m3 nuotekų ir 29 900 tonų dumblo. Norint aptarnauti kaimo vietovėse gyvenančius žmonės reikėtų rekonstruoti jau esamas nuotekų valyklas, plėsti nuotakynus ir gyvenvietėse, kuriose yra daugiau nei 500 gyventojų statyti naujus nuotekų valymo įrenginius. • Išvalant visas nuotekas iki didžiausių leistinų koncentracijų ir aptarnaujant 95% Lietuvos gyventojų, per metus būtų išvaloma 217,537 mln.m3 nuotekų ir susidarytų 167 628 tonos dumblo.

42. *dabartis mažųjų nuotekų valymo įrenginių skaičius 52, tačiau siekiant, kad nuotekų valymo paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse būtų 88%, nuotekų valymo įrenginių skaičius turės didėti. 8 lentelė. Planuojamas dumblo susidarymas iki 2015 metų.

43. 12 pav. Dumblo kiekio kitimo tendencijos

44. AČIŪ UŽ DĖMESĮ!