5 tema SOCIALIZACIJOS SAMPRATA

1. 5 tema SOCIALIZACIJOS SAMPRATA Paskaita skirta Lietuvos kūno kultūros akademijos KKU-4 studentams 2012 09 18 antradienis 412 c.r. auditorija Lektorius Saulius Kavaliauskas LKKA, Sporto 6, Kaunas LT-44221Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra, 308 (c.r.) kab.tel. 8-37 30 26 57 (d) mobilus +370 682 56 270 e-mail : s.kavaliauskas@lkka.lt. ,

2. Kodėl reikia domėtis socializacija? • Socializacija tampa vis madingesnis žodis, kuriuo apvelkama daug edukacinių, prevencinių procesų, kuriems skiriama įvairiausių fondų ir projektų lėšos. • Parengta Lietuvos vaikų ir jaunimo socializacijos programą, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=296403 • Ši programa turėjo apimti nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos, vaikų ir jaunimo laisvalaikio, narkotinių ir toksinių medžiagų vartojimo prevencijos, sveikos gyvensenos ir kitas programas. • Sporto, turizmo, sveikatinimo, reabilitacijos švietimo organizacijos kiekvienoje šioje programos dalyje galėtų susirasti labai palankią dirvą savo veiklai.

3. Kodėl reikia domėtis socializacija? • Socializacijos procesams išskirtinis vaidmuo tenka įgūdžių formavimui. Sportinė treniruotė, sveikatinimo, šokių mokytojų veikla iš esmės nukreipta į geresnių įgūdžių formavimą,. • Socializacijos pagrindai dedami jaunystėje, o daugelio sporto ir turizmo organizacijų paslaugų vartotojai – vaikai ir jaunuoliai,; • Vyresnių žmonių socializacija tampa vis aktualesne tema, nes būtina išlaikyti kiek galima ilgiau šio amžiaus žmonių socialinį ir fizinį aktyvumą. • Profesinė socializacija – viena iš įdomiausių suaugusių socializacijos sričių. Sužinoti kaip žmonės išmoksta svarbiausių vertybių, normų, būdingų tai ar kitai organizacijai – įdomu kiekvienam pedagogui, treneriui, sporto ir turizmo vadybininkui.

4. 5 temos planas • Socializacijos apibrėžimai ir samprata; • Socializacijos biologinis ir kultūrinis pagrindai; • Socializacijos agentai ir jų sąveika; • Socialinio gyvenimo šaltiniai; • Savivokos samprata; • Aš ir visuomenė . Socialinių teorijų apžvalga.

5. Literatūra: • Broom, Bonjean, Broom (1992) Sociologija: Esminiai tekstai ir pavyzdžiai, Kaunas.:Littera Universitatis Vytauti Magni. P.67-98 • Peter L. Berger (1995) Sociologija ( humanistinis požiūris), V.: Litterae Universitatis. • P.L Berger, T. Luckman (1999) Socialinės tikrovės konstravimas.-Vinius: Pradai P.163-183 • Smelser N. (1994) Sociology, New- Jersey, Prentice Hall, (1988) ( leidimas rusų kalba leidykla “ Feniks” Maskva, P. 94-130 • Lina Astra Gyvenimo laikas (1993) / Filosofijos, Sociologijos ir teisės inst.- V.: Pradai. P 9-40.

6. Literatūra: • Matulionis A. . Sociologija (2002) Vilnius HOMO LIBER. P. 37-52; • Giddens A. (2005) kn. Sociologija .: Poligrafija ir informatika, Vilnius, p.p. 38-58; • Lietuvos socialinės panoramos kontūrai. Sudarytojas ir atsakingas redaktorius V.Šlapkauskas. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1998. 205 p. • http://sec.lt/sec/zodynas/paaiskinimai/S4.html#social

7. 1. SOCIALIZACIJOS APIBRĖŽIMAS IR SAMPRATA • APIBRĖŽIMAI • Sudėtingas, visą gyvenimą besitęsiantis procesas, tampant socialinę būtybe, kuri gali prisitaikyti prie naujų situacijų įvairiais savo gyvenimo periodais (Broom, Bonjean, Broom, 1988). • Žmonių socialinės patirties ir socialinių nuostatų kaupimo procesas, atitinkantis socialinių vaidmenų kaitą ( Smelser, 1988). • Vaiko mokymosi gyventi visuomenėje procesas (P. Berger, 1963).

8. 1. SOCIALIZACIJOS APIBRĖŽIMAS IR SAMPRATA • Pirma, socializacija yra modalus (kokybinis) žmogaus gyvenimo procesas, besivystantis tam tikroje politinėje, ekonominėje, kultūrinėje ir socialinėje aplinkoje;antra, socializacija sąlygoja žmogaus sąmonės ir elgesio formų įvairovę (Lina Astra, 1993) • 1) Visuomenės kultūros perteikimas vaikams, siekiant, kad jie sėkmingai įsilietų į visuomenę. 2) Lėtas ir nuolatinis individualus įprasto visuomenės mąstymo, vertybių, elgsenos perėmimas. http://sec.lt/sec/zodynas/paaiskinimai/S4.html#social

9. Su socializacija susiję raktiniai žodžiai (šaltinis: Vaikų ir jaunimo socializacijos programa) • Adaptacija – tarp individo ir jo aplinkos vykstantis dvipusis procesas, pakeičiantis aplinką arba skatinantis keistis jį patį. • Jaunimas (jauni žmonės) – asmenys nuo 14 iki 29 metų. • Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas. • Prevencija – priemonės ir būdai, kuriais siekiama užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams atsirasti ir plėtotis. • Resocializacija – socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis ugdytiniui, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą. • Saviraiška – asmenybės prigimties ir patirties realizavimas veikloje, kurios metu atsiskleidžia asmenybės talentas, gebėjimai ir išgyvenimai. • Socializacija – žmogaus vystymasis visą jo gyvenimą sąveikaujant su aplinka, socialinių normų ir kultūros vertybių perėmimo procesas, tobulinimasis ir savęs realizavimas toje visuomenėje, kuriai jis priklauso.

10. Su socializacija susiję raktiniai žodžiai (šaltinis: Vaikų ir jaunimo socializacijos programa) • Socialinė aplinka – aplinkinis socialinis pasaulis: materialinės ir dvasinės žmogaus gyvenimo visuomenėje, vystymosi ir veiklos sąlygos. • Socialinė atskirtis – nesavanoriškas nutolimas nuo visuomenės vertybių. • Socialinė rizika – įvairios visuomeninio gyvenimo aplinkybės, sudarančios sąlygas vaikų ir jaunimo socialinei atskirčiai atsirasti. • Socialinis pedagogas – asmuo, įgijęs socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją aukštojoje mokykloje arba turintis socialinio darbuotojo kvalifikaciją ir įgijęs pedagogo profesinę kvalifikaciją. • Socialinė partnerystė – subjektų, dalyvaujančių socializacijos procese, bendradarbiavimas. • Socialinė pagalba – formali ir neformali veikla, kuria siekiama tenkinti individualius žmogaus poreikius, būtinus visaverčiam gyvenimui visuomenėje. • Vaikas – asmuo, neturintis 18 metų, jeigu pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau.

11. 1. SOCIALIZACIJOS APIBRĖŽIMAS IR SAMPRATA 6. learning to be part of society:the process involved when young children are becoming aware of society and learning how they are expected to behave http://encarta.msn.com/dictionary_1861709581/socialization.html

12. SOCIALIZACIJOS SAMPRATA • Socializacija kaip tarpgeneracinis irtarpkultūrinis informacijos perdavimas ir perėmimas yra esminis kultūrinių sistemų ir civilizacijų raidos veiksnys. • Socializuotas („išmokęs kultūros”) žmogus turi geresnes galimybes įgyti aukštesnį socialinį statusą. Kaip pavyzdys galėtų būti emigrantas nuvykęs į JAV išmokęs ne tik anglų kalbos, bet ir perėmęs svarbiausias amerikietiškas vertybes (tarp jų ir mokėjimą žaisti gatvės krepšinį) ir besilaikantys pagrindinių elgesio normų. • Tačiau socializacija nėra paprastas informacijos užrašymas centrinėje nervų sistemoje kaip kompiuteryje, bet asmenybės raidos (pažinimo, emocijų reguliavimo, socialinio mokymosi) sąlygojamas savivokos (susitapatinimų su svarbiausiais socialiniais vaidmenimis ir savęs vertinimo) procesas

13. SOCIALIZACIJOS APIBRĖŽIMAS IR SAMPRATA • 1. Individo lygmenyje socializacija suprantama kaip jo asmeninė "istorija". • 2. Instituciniame lygmenyje socializacija suprantama kaip pasekmė tų sąveikų, kurios vyksta mokykloje tarp individo ir praktinės veiklos bei tarp individų (pvz., mokinio-mokytojo, mokinio-mokinio) ir jų grupių. Tų sąveikų socialinis ir kultūrinis turinys nulemia socializacijos vertybes.Kaip tokių socializacinių sąveikų pavyzdys galėtų būti pamoka, treniruotė. • 3. Sociologiniame lygmenyje socializacija suprantama kaip tam tikras socialinis mechanizmas, kuris sąlygoja individo statusą, vaidmenį ir savimonę. (Šlapkauskas, 1997)

14. Biologinis pagrindas Genais ir hormonais grindžiama individo svarbiausių biologinių procesų raidą (ontogenezė) sąlygoja žmonių socialinę veiklą (nuo agresijos iki altruizmo); E.O. Wilson (Genes, MindandCulture, 1981). Tai sociobiologinis požiūris Dalį socialinio elgesio modelio mes gauname iš savo tėvų ir protėvių per jų genuose sukauptą informaciją. Socialinę elgseną taip pat veikia tam tikras hormoniniai pokyčiai, susiję su paros, metų laiko ir amžiaus ciklais. Pavyzdžiai: Daltonizmas, hemofilija, Dauno sindromas apriboja žmonių socialinę elgseną. Klausimas diskusijai: „Ar vyrų poliginijos (daugpatystės) siekimas susijęs su instinktu kiek galima plačiau išplatinti savo giminę?” Kitas klausimas: Homoseksualumas įgimtas ar įgyjamas? ” 2 dalis. SOCIALIZACIJOS PAGRINDAI

15. Kalba (simbolių vartojimo sistemos) leidžia perimti kultūros paveldą ir suvokti kitas kultūras. Vertybės - socialinės veiklos paskatos - formuoja bendriausius tam tikros socialinės grupės narių veiklos principus. Normos – lūkesčiai ir elgesio standartai - reguliuoja žmonių tarpusavio sąveikas, nurodo kokia veikla bus skatinama, o už ką galima susilaukti bausmių Kultūrinis pagrindas

16. Kultūrinis pagrindas • Kalba (simbolių vartojimo sistemos) leidžia perimti kultūros paveldą ir suvokti kitas kultūras. • Perimdamas vertybes - socialinės veiklos paskatas, individas išsiugdo bendriausius tam tikros socialinės grupės narių veiklos principus. Pvz. auginti raumenis (kačialintis) tam tikrame amžiaus tarpsnyje ar lankyti krepšinio treniruotes. • Normos – lūkesčiai ir elgesio standartai - reguliuoja žmonių tarpusavio sąveikas, nurodo kokia veikla bus skatinama, o už ką galima susilaukti bausmių. Laikoma normalu, kad moksleiviai iki 14 metų dar žaidžia kvadratą, tačiau vėlyvojoje paauglystėje tai jau laikoma netinkama „vaikiška” veikla.

17. 3 dalis. SOCIALIZACIJA VEIKIANČIOS JĖGOS (Socializacijos agentai) Palaikančios Konfliktuojančios Artimiausia socialinė aplinka (reikšmingi kiti) Žiniasklaida Švietimas Religinės organizacijos Šeima Profesinė aplinka

18. Socializacijos agentai (socializaciją veikiantys socialiniai institutai) • Socializacija beveik niekada nebūna vienakryptis, linijinis procesas. Kiekvieno individo socializaciją veikia daugybė kitų individų ar jų grupių. • Svarbiausios grupės įvardijamos kaip socializacijos agentai. Prie svarbiausių socializacijos agentų priskiriama šeima, įvairiausios mokymo įstaigos, religinės, laisvalaikio leidimo organizacijos. Pastaruoju metu vis didesnę įtaką socializacijos procesams įgyja elektroninė žiniasklaida, o ypač internetas. • Kalbant sportinės treniruotės terminais socializacijos agentų įtaką skiriasi ne vien apimtimi ir intensyvumu, bet taip pat savo moraliniu kryptingumu. • Dalis socializacijos agentų palaiko viena kitos veiklą. Pvz. šeimoje pradėta individų turimos lyties socializaciją papildo analogiški procesai mokykloje, sporto klube, draugų rate. Tačiau ta pati lyties socializacija gali gauti iššūkių iš žiniasklaidos, deviantinių (nukrypusių) subkultūrų, patekus į armiją ar kalėjimą.

19. Socializacijos agentai • Labai dažnai socializacijos agentai turi tiesioginės naudos, t.y. siekia kryptingo socializuojamojo asmens elgesio. Taip elgiasi daugelis komercinių bei visuomeninių organizacijų. • Formalios ir neformalios mokymo įstaigos, religinės organizacijos, verslo organizacijos deklaruoja socializacijos kryptį, formas ir turinį savo veiklos nuostatuose bei ugdymo programose. • Be to daugelis mokymo įstaigų vykdo socializacijos proceso etapinę kontrolę, dėka kurios organizacijų nariai perpaskirstomi socialinėje hierarchijoje. • Tą patį galima pasakyti ar apie visų tipų (pelno siekiančių ir nesiekiančių) sporto švietimo, gydymo organizacijų veiklos tikslus – turėti atitinkamą narių, pripažįstančių organizacijos veiklos vertybes ir besilaikančių formalių ir neformalų normų (pvz. sveikuolių klubas). • Socialiniams, sporto pedagogams, medikams turizmo ir sporto vadybininkams turėtų būti aišku, kad sėkminga socializacija organizacijoje mažina narių nubyrėjimą, ugdo lojalumą organizacijai, užtikrina nenutrūkstamą paslaugų vartojimą.

20. Socializacijos agentai • Labai dažnai įtakingiausi socializacijos agentai susiduria su individų nepaklusnumu, nenoru socializuotis, pasireiškiančiu nepaklusnumu, frustracijomis, agresija. Ypač tai pasakytina apie švietimo sistemoje vykstančią socializaciją • Galima tik stebėtis, kad daugeliu atveju žiūrint iš socializacijos proceso užmanytojų taško socializacija pavyksta. Pavyzdžiui vaikai ir jaunuoliai dažniausiai sėkmingai susitapatina su savo lyties, tautybės, gimtosios kultūros elgesio standartais. • Tačiau daug sunkiau juos priversti mokytis, lankyti dailės ar muzikos mokyklas, laikytis sveikos gyvensenos taisyklių. • Sporte nesėkmingos socializacijos pavyzdžių apstu: vaikai dažnai keičia sporto šakas, jaunuoliai išvyksta sportuoti į kitas šalis, nesutikdami atstovauti savo klubui ar valstybei. Tai postmodernios visuomenės gyvenimo realijos, į kurias turi atsižvelgti visos sporto organizacijos.

21. 4. SOCIALINIO GYVENIMO ŠALTINIAI Socialinio gyvenimo šaltiniai yra žmogaus biosocialine prigimtimi, kultūrine patirtimi, tradicijomis bei kultūrų sąveika pagrįsti socialiniai resursai, kuriais mes disponuojame tapdami socialinėmis būtybėmis. Šiuos resursus mes jau randame atėję į šį pasaulį. Tuo pačiu per visą savo gyvenimą mes juos kuriame, papildome. • Įgūdžiai • Kalba • Elgesio taisyklės • Siekiai • Socialinės padėtys ir socialiniai vaidmenys

22. SOCIALINIO GYVENIMO ŠALTINIAI Refleksai - Įgūdžiai Refleksas - nevalinga organizmo reakcija į dirgiklį. Refleksai skirstomi į sąlyginius ir nesąlyginius. Nesąlyginis refleksas Tai įgimta reagavimo į biologiškai reikšmingus aplinkos poveikius ar organizmo vidinius pokyčius forma. Svarbiausi nesąlyginiai refleksai skirstomi į mitybinius, lytinius, gynybinius, orientacinius. Sąlyginis refleksas Sąlyginis refleksas – refleksas, susidarantis tada, kai tuoj po kokio nors indiferentiško dirgiklio ima veikti kitas dirgiklis, sukeliantis nesąlyginį refleksą. Kartojant tokias dirgiklių poras nedideliais laiko tarpais, atsiranda reakcija į pirmąjį dirgiklį, kuris iš pradžių buvo indiferentiškas, ir tas dirgiklis tampa sąlyginiu – į jį pradedama reaguoti kaip prieš tai reaguota į nesąlyginį dirgiklį. Įgūdis – valinga organizmo veikla, kuri dažniausiai perkeliama iš dalies į ikisąmonės lygį. Esant reikalui (pasikeitus aplinkos sąlygoms) šį veikla gali greitai perkeliama į sąmonės kontrolės lygį. Pvz. vairavimas apledėjusiu keliu.

23. SOCIALINIO GYVENIMO ŠALTINIAI Įgūdžiai • Įgūdžiai, susiję su fiziologija • Šalinimo funkcijų reguliavimo • Maitinimosi • Drabužių dėvėjimo • Higieniniai

24. ŠALINIMO ĮGŪDŽIAI • Daugelis kultūrų skiria didelį dėmesį šalinimo įgūdžių kontrolei ir reguliavimui. Taip daroma dėl higieninių-sanitarinių ir estetinių sumetimų. Tėvams, pedagogams dažnai reikia spręsti su žmogaus šalinimo fiziologija susijusias problemas. Netinkamas jų sprendimas (pvz. intymumo tualetuose neužtikrinimas) sukelia vaikams ir paaugliams gilias psichologines ir socialines problemas. • Šalinimo funkcijų reguliavimo įgūdžiai labai veikiami refleksyvios, gyvybiškai būtinos reguliacijos.

25. ŠALINIMO ĮGŪDŽIAI • Vaikai ir kūdikiai šlapinasi labai įvairiai. Kūdikiai dažniausiai pasišlapina tuoj pat, kai prisipildo šlapimo pūslė. Po 6-8 mėnesių tai pasikeičia, tačiau valingas šlapinimasis retai atsiranda anksčiau nei 15-18 mėnesį. Pirmieji požymiai, rodantys, kad vystosi valingas šlapinimasis, yra vaiko susidomėjimas ką tik prišlapintomis kelnėmis. Maždaug šiuo laiku vaikas gali pasakyti, kad jo kelnės šlapios, ar net kad jis nori šlapintis. Tačiau dažniausiai šioje stadijoje vaikas pasako, kad nori šlapintis prieš pat pasišlapindamas, nepalikdamas laiko tėvams imtis kokių nors veiksmų. • Kilda A. Vaikų enurezė //http://medicine.vdu.lt/medicina/FOV1-00013EB1//0079BFE9-70E903AC-007BD735 (žr. 2006 09 14)

26. ŠALINIMO ĮGŪDŽIAI • Pamažu laikas nuo pasakymo iki pasišlapinimo ilgėja, ir lieka laiko paruošti puodą. Iš pradžių tėvai daug laiko sugaišta nurengdami vaiką, tačiau vėliau pats vaikas susidomi “žaidimu” ir, tuo labiau, jei yra giriamas, pats maunasi kelnes. Tai laikas, kada dienos metu apsieinama be sauskelnių. Per kitus tris keturis mėnesius vaikas šlapinasi į lovą naktimis, tačiau šlapimo sulaikymo laikas pamažu ilgėja, ir apie 2/3 30 mėnesių amžių vaikų į lovą nebesišlapina. • Kilda A. Vaikų enurezė // http://medicine.vdu.lt/medicina/FOV1-00013EB1//0079BFE9-70E903AC-007BD735 (žr. 2006 09 14)

27. Kokios šlapinimosi į lovą priežastys? • Dažniausiai pasitaikančios šlapinimosi į lovą priežastys yra šios: • Nesubrendusi šlapimo pūslė ir padidėjęs jos jautrumas • Genetiniai faktoriai (dažnai ši problema pasitaikydavo ir vaiko tėvams) • Sunku pabusti iš miego • Lėtesnis nei normalus centrinės nervų sistemos vystymasis – tai apsunkina vaikui stabdyti šlapimo pūslės išsituštinimą miego metu • Hormoniniai faktoriai (antidiuretinio hormono stoka) • šlapimo takų infekcijos • Stuburo smegenų patologija • Uretros vožtuvų patologija berniukams ar šlapimtakių patologijos berniukams ar mergaitėms http://www.vaikosveikata.lt/index.php?id=ligos&sk=ligos4

28. Šlapimo nelaikymas • Enurezė yra medicininis terminas šlapinimuisi į lovą apibūdinti. šlapinimasis į lovą yra pakankamai dažna problema. Epidemiologinių tyrimų duomenimis 10% penkiamečių ir 5% dešimtmečių vaikų vis dar prišlapina lovą tris naktis per savaitę. ši problema dažniau pasitaiko berniukams nei mergaitėms. http://www.vaikosveikata.lt/index.php?id=ligos&sk=ligos4

29. MAITINIMOSI ĮGŪDŽIAI • Vienas iš įdomiausių pokyčių gyvenime yra kokybiškai naujų maitinimosi įgūdžių susiformavimas pas žinduolius, kai atsisakoma žindymo reflekso ir pereinama prie kramtymo įgūdžio susiformavimo. • Nors kūdikiai jau 11-16 savaitę dar būdami motinos įsčiose jau sugeba ryti, sugebėjimas žįsti pasireiškia keliomis savaitėmis vėliau, o koordinuotas ritmas, kurio reikia žįsti ir ryti, - dar vėliau. Gėrimas ir kramtymas yra labai pavojingi tiek kūdikio, tiek suaugusio žmogaus sveikatai ir gyvybei.

30. HIGIENINIAI ĮGŪDŽIAI • Higieniniai įgūdžiai daugeliu atveju galėtų būti įvardijami kaip įpročiai. Tačiau vaikystėje ankstesnis išmokimas savarankiškai apsirengti, apsiauti batus, užsidėti kepurę, susišukuoti, nusiprausti, išsivalyti dantis, garantuoja didesnę nepriklausomybę nuo tėvų ir kitų suaugusiųjų bei socializacijos galimybę. • Įgūdis (įprotis?) tinkamai, skoningai rengtis, vartoti kosmetiką tampa sudėtine šiuolaikinio žmogaus gyvenimo kokybės dalis. • Šis įgūdis (kaip ir kiti įgūdžiai) sutrinka gavus trauma, pavartojus alkoholio ir t.t.

31. Įgūdžiai, susiję su judėjimu (motoriniai įgūdžiai) • Vaikščiojimas • Bėgimas • Plaukimas • Važiavimas dviračiu, motociklu, automobiliu • Čiuožimas pačiūžomis, riedučiais • Sportiniai įgūdžiai • Visi šie įgūdžiai paremti tam tikrų judesių išmokimu ir jų panaudojimu kasdieninėje veikloje, buityje, dirbant, leidžiant laisvalaikį

32. Motoriniai įgūdžiai. Vaikščiojimas • Pirmiausia išmokstama valdyti viršutinių kūno dalių raumenis. Palaipsniui ši geba leidžiasi į kūno apačią. Pirmąjį vaiko gyvenimo pusmetį vaikas aiškiai geriau kontroliuoja viršutinės kūno dalies raumenis. • Tai padeda vaikui išmokti liesti ir griebti rankytėmis arba pasukti galvą žmogaus ar daikto kryptimi. Antrąjį gyvenimo pusmetį vaikas pradeda mokytis valdyti klubus, kelius ir pėdas. Tai būtina, kad vaikas išmoktų sėdėti, šliaužioti, vėliau - stotis ir žengti pirmuosius žingsnius. • Piotr Krzesky http://www.pampers.lt/lt.php/viskas_apie_vaikus/judejimas_tai_lavejimas/57,233 • Esant normaliai raidai vaikas išmoksta vaikščioti baigiantis pirmiems gyvenimo metams. • Bėgioti vaikas išmoksta baigiantis 3-iems gyvenimo metams.

33. Vaikščiojimas .Vaikštukų pavojai • Kanada - pirmoji šalis 1989 m. įvedusi vaikštukų gamybos draudimą. Nors dauguma šalies įmonių paisė šio draudimo, tačiau vis dar galima buvo įsigyti naudotų vaikštukų, ar nusipirkti jų gatvės prekyvietėse, todėl vis dar buvo gaunami pranešimai apie vaikučių traumas, patirtas naudojantis vaikštukais. Tuomet Kanados Sveikatos apsaugos ministrija nutarė kartą ir visiems laikams "susidoroti" su vaikštukais, priimdama atitinkamą įstatymą. • Kanados Sveikatos apsaugos ministras Pjeras Pettigru įspėjo, jog "Tėvai, sodindami vaiką į vaikštukus, privalo žinoti, kokie pavojai gresia jų mažyliui". Pasak ministro, nuo 1990 iki 2002 metų buvo užfiksuota net 1935 atvejai, kai vaikučiai patyrė traumų vaikštukuose. Ministras pridūrė, jog tai rodo, kad mažyliai neturi pakankamų būtinų savisaugos refleksų, greitos reakcijos, pakankamo sąmoningumo, kad galėtų saugiai naudotis vaikštukais. • http://supermama.lt/portal/content/view/283/157/ žr. 2009 04 01

34. MOTORINIAI ĮGŪDŽIAI. Sporto šakų įgūdžiai • Motoriniai įgūdžiai sudaro daugelio sporto šakų esmę. Tačiau sportas išlaiko distanciją nuo cirko, kur kaip tik išskirtinė įgūdžių atlikimo kokybė ir sukuria reginį. • Daugelis pasaulio gyventojų gali įspirti kamuolį į vartus, įmesti į krepšį, tačiau didelio sportinio meistriškumo sportininkai tai daro nuolat besikeičiančioje situacijose, aktyviai tam trukdant varžovams, bendradarbiaujant su savo komandos sportininkais, vykdant trenerio taktinius planus. • Tinkamai suformuotas įgūdis taupo laiką, o kas dar svarbiau psichosocialinę energiją, kuri taip reikalingai kitiems veiklos aspektams sporte.

35. MOTORINIAI ĮGŪDŽIAI • Daugelyje sporto šakų įgūdžių išmokimas priartėja prie psichofizinių žmogaus galimybių ribos (arba tos ribos pratęsiamos biomedicininių preparatų pagalba). Tačiau jų susiformavimo pradžia ir metodika labai dažnai parodo žmogaus kaip biosocialinės būtybės unikalumą. Tą galima pasakyti ir apie žmogaus ėjimą, bėgimą kaip svarbiausius judėjimo įgūdžius sausumoje. Jie kaip ir šalinimo bei maitinimosi įgūdžiai neatsiranda ką tik gimus, bet išsiugdomi tik nuolatinėje sąveikoje su socialine aplinka. Daugelis vaikinų moka gerai plaukti, šliuožti slidėmis, važinėtis riedlente, merginos čiuožti pačiūžomis.

36. MOTORINIAI ĮGŪDŽIAI • Reikšmingo kito žmogaus ištiestos rankos ar kvietimas palenktyniauti tampa svarbiausių akstinu pradėti vaikščioti ar bėgioti. Netgi nesėkmes, kartais pasibaigiančios didelėmis traumomis, nesumažina to vidinio užtaiso atsistoti, eiti, bėgti, pavyti. Panašiai susiformuoja važiavimo dviračiu, riedlente, riedučiais, čiuožimo pačiūžomis, slidėmis įgūdžiai. Kiekvienas iš šių įgūdžių didina jaunų žmonių socialinių kontaktų ir tolimesnės socializacijos galimybes.

37. Lietuvos 17-18 metų jaunuolių judėjimo įgūdžiai

38. Lietuvos 17-18 metų jaunuolių judėjimo įgūdžiai

39. MOTORINIAI ĮGŪDŽIAI • Kita vertus, daugelis tėvų pageidautų, kad jų atžalos išsiugdytų gražius, taisyklingus motorinius įgūdžius. • Sporto mokymo įstaigos, čia gali susirasti pelningą paslaugų teikimo nišą, akcentuodamos savo veikloje ne sportinių rezultatų siekimą, o aukščiau paminėtų motorinių įgūdžių formavimą. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie įgūdžių, susijusiu su įvairiausiomis transporto priemonėmis, ugdymą.

40. MOTORINIAI ĮGŪDŽIAI • Vaikai, jauni žmonės nori išmokti važiuoti dviračiu, motociklu, automobiliu, irkluoti, buriuoti, sklandyti, skraidyti. Paslaugų kompleksiškumu, jų įvairovę nepasižymi mūsų sporto mokymo įstaigos, sporto klubai. Šiuo atžvilgiu apsiribojimas viena sporto šaka ar sporto šakų grupe silpnina sporto galimybes konkurencinėje kovoje su kitomis laisvalaikio leidimo bei saviraiškos ugdymo institucijomis. Tą patį galima pasakyti ir apie suaugusiųjų sportą.

41. SOCIALINIO GYVENIMO ŠALTINIAI 1 Įgūdžiai • Informacijos vartojimo įgūdžiai • Skaitymas (socializacija, kitai socializacijai pasiekti) • Rašymas • Skaičiavimas • Žiniasklaidos priemonių vartojimas • Profesijos įgūdžiai • Profesiniai įgūdžiai (profesijai būdingos technologijos) • Komunikacijos įgūdžiai Kurie iš išvardintų įgūdžių yra svarbiausi Jūsų gyvenime?

42. Informacijos vartojimo įgūdžiai • Šiuolaikinė visuomenė pateikia vis daugiau reikalavimų susijusių su informacijos vartojimo įgūdžiais. Pasiekę tam tikrą raidos etapą visi visuomenės nariai turi išmokti skaityti, skaičiuoti, rašyti. Pagal šių įgūdžių įsisavinimą žmogui visuomenėje suteikiamas tam tikras socialinis statusas. Paprastai šie įgūdžiai suformuojami pradinėje mokykloje padedant kvalifikuotiems pedagogams. Informacijos vartojimo įgūdžiai tobulinami visą gyvenimą, nes nei viena visuomeninio gyvenimo sfera negali be jų apsieiti.

43. Informacijos vartojimo įgūdžiai • Pastaruoju metu prie šių trijų informacijos gebėjimų banginių prisideda ir darbas su kompiuteriu. Teksto rinkimas, skaičiavimas elektroninių lentelių pagalba, informacijos paieška internete, elektroninės korespondencijos vedimas tampa sudėtine modernaus žmogaus gyvenimo dalimi tiek pat reikšmingu, kiek naudojimasis transporto ar ryšio sistemomis. Jauniems žmonėms toks interaktyvus pasaulis – natūralus pasaulis.

44. Profesiniai įgūdžiai. Technologijų įgūdžiai • Socialiniai pedagogai, visuomenės sveikatos specialistai žino, kaip sunku buvo pravesti pirmą pamoką, sporto treniruotę, susirinkimą. • Patyręs pedagogas, visuomenės sveikatos specialistas greičiau ir geriau pasiruošia susirinkimo pravedimui, kalbos sakymui, deryboms nei jaunas specialistas. • Čia taip pat daug lemia ne tik žinios, bet ir įgūdžiai. Daugelis profesijų pateikia žmonėms pretenduojantiems užsiimti tą veiklą, įgūdžių atlikimo testus.

45. Profesiniai įgūdžiai • Toliau rinka koreguoja profesinio įgūdžio pateikimo kokybę. Daugiau klientų turi tas kirpėjas, kuris ne tik nesužaloja savo kliento, bet taip pat nukerpa greitai, lygiai, panaudodamas modernias kirpimo priemones. Panašiai paslaugų tiekėjus renkasi žmonės ir sporto rinkoje. • Treneris, sugebantys kvalifikuotai parodyti pratimą, išaiškinti taktikos derinį, saugiai ir laiku nuvykti su auklėtiniais į varžybas kitame mieste demonstruoja būtinus profesinius įgūdžius, užtikrinančius auklėtinių saugumą.

46. Profesiniai įgūdžiai. Komunikaciniai įgūdžiai • Moderni profesijos samprata negali apsieti be komunikacinių įgūdžių. Jei parduotuvėse nebeliko paniurusių, klientus apšaukiančių pardavėjų, tai panašiai besielgiančių trenerių – į valias. • Užtenka nueiti į bet kurios sporto šakos varžybas, kai išgirsi trenerį sakant ant sportininko – „trupas”, ištižėlis, „lavonas”, sportuojančios merginos įvardijamos gyvūnų vardais, dažnai viešai naudojant rusiškus keiksmažodžius. Dažnas treneris teisinasi sporto specifika, bet ar neatsitiks su tokiomis sporto šakomis kaip atsitiko su sovietiniu laiku pardavėjomis ar mokytojais.

47. Profesiniai įgūdžiai • Jie gerai mokėjo dirbti savo darbą: skaičiuoti prekes, pinigus, mokyti abėcėlės ir matematikos, tačiau visai nemokėjo bendrauti su pirkėjais ir mokiniais. Juk iš tikro, kodėl aš turiu rinktis tokią paslaugą, kai paslaugos tiekėjas ant manęs šaukia, reikalauja, kad aš daryčiau to ko aš visai nenoriu, o dažnai ir negaliu, kai treneriui aš tampu tik pinigų ir socialinio statuso darymo mašina

48. Įgūdžiai, būtini šiuolaikinėje visuomenėje • Lengvosios mašinos vairavimo įgūdis; • 2 –iejų užsienio kalbų mokėjimas (įgūdis?). • Darbo su kompiuteriu įgūdžiai (ypač spausdinimas akląja sistema arba darbas su klaviatūra į ją nežiūrint). • Kokius įgūdžius jūs turite?

49. Kalba - sudėtingas, socialinis simbolių kūrimo atpažinimo, ir išsaugojimo procesas. Tai taip pat sudėtingas psichomotorinis įgūdis, susijęs su garsu tarimu ir jų atpažinimu klausant. Pirmosios kalbos problema “Kalbėti pradedama prieš pirmąjį gimtadienį ir dauguma vaikų jau 3 metais šneka pakankamai gerai” (Eimas, 1985) “Žmonės yra genetiškai paruošti kalbėti (Chomsky, 1976) 2 šaltinis. Kalba

50. Antrosios ir kitų kalbų problema Antros kalbos išmokti įmanoma švietimo sistemos ir intensyvių kultūrinių mainų (spaudimo) dėka. Taip ją formuoja socialiniai siekiai, orientuojantys į tam tikrus socialinius statusus. Šiuolaikiniame sporte ypač svarbi federacijos pripažinta oficiali kalba (dažniausiai tai būna anglų kalba.) 2 šaltinis. Kalba