1 / 40

Ir bankai didina teikiamų paslaugų kainas

Ir bankai didina teikiamų paslaugų kainas. Vladimiras Trukšinas, Statistikas, Ekonomistas, Nepriklausomas analitikas. Bendresni pastebėjimai ( 1). Esant žemoms paskolų teikimo palūkanoms, bankų skolinimas ne didėja.

laurie
Download Presentation

Ir bankai didina teikiamų paslaugų kainas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Ir bankai didina teikiamų paslaugų kainas Vladimiras Trukšinas, Statistikas, Ekonomistas, Nepriklausomas analitikas

  2. Bendresni pastebėjimai (1) • Esant žemoms paskolų teikimo palūkanoms, bankų skolinimas ne didėja. • Visus praėjusius metus ir lyg šiol bankai taiko sugriežtintus skolinimo standartus: pajamų  vienam šeimos nariui reikalavimas, teikiant būsto paskolas išaugo maždaug dvigubai, sugriežtėjo įkeisto turto vertinimas, sumažėjo teikiamos paskolos santykis su šio turto verte ir pan. • Skolinimo embargas galioja tikinant, kad ,,verslo sektoriuje nėra skolinimo paklausos“ - Michaelas Wolfas, „Swedbanko“ prezidentas ir valdybos pirmininkas!!!

  3. Bendresni pastebėjimai (2) • Skolinimo ribojimas ar net jo mažinimas blogina ir bankų veiklos finansinius rezultatus, kadangi reikšmingai mažėja bankų palūkanų pajamos, t. y. pajamos iš jų pagrindinės veiklos. • Šalies bankinės sistemos veiklos nuostolis 2009 m. siekė 3,7 mlrd. Lt.; š. m.pirmąjį ketvirtį jis jausiekė 232,3 mln. Lt. • Siekdami bent sušvelninti savo pajamų ir pelnų mažėjimą, bankai didina jų teikiamų kitų finansinių paslaugų kainas. • Tai ir pabandysime įrodyti Statistikos pagalba.

  4. 750-oji DNSB • Iš Bendrijos ataskaitų: sumokėta bankams rinkliavų nuo atliekamų mokėjimų bei gautų įmokų: • 2007 m. = 360 Lt; • 2008 m. = 353 Lt; • 2009 m. = 439 Lt, arba 24,4 % daugiau; • 2010 m. I K = 90 t, arba 20 % daugiau, nei 2009 m. IV K • Bendrijos pirmininkas Vl. Trukšinas

  5. 750-oji DNSB • Įmokų sumos bei mokėtojų skaičius minėtais laikotarpiais pastovus. • Renkant įmokas ir Bendrijos mokėjimai atliekami dalyvaujant penkiems bankams (,,Snoras”, ,,Swedbankas”, Danske bankas, SEB bankas, Parex bankas). • Išvados: • - bankų ne grynųjų pinigų operacijų tarifai padidinti: • 2009/2008 m.= 24,4 % (indeksas 1,244); • 2010 IK/2009 IVK = 20,0 % (indeksas 1,20); • 2010 IK/2008 m. = 1,5 karto (1,244x1,200. • - gauti rezultatai pakankamai reprezentatyvūs.

  6. Lietuvos banko Kredito įstaigų veiklos 2009 metais audituotų rezultatų apžvalga • ,,Nors bankai didino įvairius paslaugų įkainius, dėl bendro ekonomikos aktyvumo mažėjimo ir dėl to mažėjančios įvairių bankinių paslaugų paklausos, 2009 metais mažėjo ir grynosios paslaugų ir komisinių pajamos. • Iš viso 2009 metais bankai tokių pajamų gavo 648,2 mln. Lt, t.y. 45,8 mln. Lt, arba 6,6 proc., mažiau palyginti su 2008 metais.”(http://www.lb.lt/lt/istaigos/veikla2009.htm ).

  7. Ką reiškia paminėti skaičiai? • Bankų gautos kitų finansinių paslaugų pajamos 2009 metais sudarė beveik 50 % bankų grynųjų palūkanų pajamų - jų pagrindinės veiklos pajamų. • Šalies ekonomikos ,,aktyvumo mažėjimą“ išreiškia BVP kritimas 2009 m., palygintu su 2008 m., -14,8 %. • ,,Įvairių bankinių paslaugų paklausos“ arba jų apimčių mažėjimą atspindi ir reprezentuoja viena iš pagrindinių bankų paslaugų - mokėjimų ne grynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų operacijų klientų aptarnavimo vietose, įskaitant ir tarptautinius mokėjimus, bankų sistemoje (toliau – mokėjimai ne grynaisiais) kaita.

  8. Ką reiškia paminėti skaičiai? • Mokėjimų ne grynaisiais pinigais apimtys nuo 1870 mlrd. Lt 2008 m. sumažėjo iki 1456 mlrd. Lt 2009 m., arba net -22 %, kaitos indeksas 0,78 (LB-ko interneto svetainė, Statistika, Mokėjimo priemonių statistika,http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7290&lang=lt ). • Galima teigti, kad, jei bankai nepadidintų ,,įvairių paslaugų įkainius“ (kitos finansinės paslaugos), tai jų grynosios paslaugų ir komisinių pajamos sumažėtų ne 6,6 % (kaitos indeksas 0,934), bet 22 %.

  9. Ką reiškia paminėti skaičiai? • Žinant, kad ekonominių reiškinių kaitos indeksai tarpusavyje siejami taip, kaip susieti indeksuojamieji ekonominiai reiškiniai ir juos atspindintys rodikliai, dalinant pajamų iš kitų finansinių paslaugų kaitos indeksą iš tokių paslaugų apimties (sumų) kaitos indekso, • gauname bankų kitų finansinių paslaugų kainų kaitos indeksą: 0,934/0,78=1,20.

  10. Ką reiškia paminėti skaičiai? • Siekdami bent kokiais būdais mažinti skolinimo veiklos nuostolius, bankai 2009 m., palyginti su 2008 m., teikiamų kitų finansinių paslaugų kainas (įkainius, tarifus) padidino 20 %, t. y. penktadaliu.

  11. Lietuvos banko Informacija apie kredito įstaigų veiklą 2010 metų pirmąjį ketvirtį • Kaip ir praėjusiais metais, bankų veiklos rezultatui didžiausią neigiamą įtaką darė augančios turto vertės sumažėjimo išlaidos ir sparčiai mažėjančios grynosios palūkanų pajamos. Bet ,,...bankai gavo 15,4 mln. Lt daugiau grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų“. (http://www.lb.lt/lt/istaigos/veikla20101.htm). • Komisinių pajamų iš kitų finansinių paslaugų I-ąjį š. m. ketvirtį palyginti su gretimu, praėjusių metų IV-ju ketvirčiu, bankai gavo 8,0 % daugiau (kaitos indeksas 1,08). • Kodėl?

  12. Kodėl? • Ir šiais metais šalies ekonomika dar neatsigavo, bet, deja, deja, krito ir toliau: šių metų pirmojo ketvirčio realus BVP sumažėjo palyginti su praėjusių metų IV-ju ketvirčiu net 12,7 %; • Bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų – mokėjimai ne grynaisiais – apimtys taip pat sumažėjo nuo 398,4 mlrd. Lt IV-ąjį praėjusių metų ketvirtį iki 348,3 mlrd. Lt šių metų pirmąjį ketvirtį, t. y. -12,6 % (kaitos indeksas 0,874), net labai panašiai į tai, kaip mažėjo ir realus BVP (-12,7 %).

  13. Reiškia, kad • Komisinių pajamų didėjimas ir I-ąjį š. m. ketvirtį galėjo būti gautas tik vėl didinant bankų kitų finansinių paslaugų kanas. • Ir tas didėjimas gali būti matuojamas net 24 % (1,08/0,874=1,24). • Per 2010 IK/2008 metus bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų kainos padidintos bent 1,5 karto (1,2 x 1,24) • Manau, kad tai įtikinama.

  14. X-banko paslaugų kainų kaita

  15. X-banko paslaugų kainų kaita • Pateikti ne ,,elektroninių” paslaugų kainų didinimo pavyzdžiai. • Internetinių paslaugų kainų didinimo atvejų mažiau: tik pervedimas į gavėjo sąskaitą kitame banke, LT =1,5 k. • Bet kredito pervedimai ,,ne popieriniu” būdu š. m. IK sudarė tik 29,1 % (prieš metus – 30,1 %) visų kredito pervedimų. • Be abejo, yra ir kitų paslaugų kainų didinimo galimybių pavyzdžių.

  16. Galimos išvados ar klausimai (1) • Per 2010 IK/2008 metus bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų kainos padidintos bent 1,5 karto (1,2 x 1,24). • Bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų reikšmingas kainų ir tarifų didinimas skaudžiai paliečia ne tik bankų klientus, bet ir daugybę kitų Lietuvos žmonių, kurie, pagal galiojančius įvairius teisės aktus, privalo per bankus mokėti komunalinius mokesčius bei kitokias valstybines bei žinybines įmokas bei rinkliavas.

  17. Galimos išvados ar klausimai (2) • Ar bankai, didindami savo paslaugų kainas, nepiktnaudžiauja savo dominuojančia ar išskirtine padėtimi? • Drastiškai didindami jų teikiamų finansinių paslaugų kainas, bankai blogina ir taip ne lengvą savo klientų finansinę padėtį (kerta šaką, ant kurios ir patys sėdi?) • Bet kartu taip kuria bei didina ir savo finansinį nestabilumą. • Juk ir taip Lietuvos bankininkystės rinka yra silpniausia tarp Baltijos valstybių, ji vis dar pakankamai kraujuoja, teigia Erkkis Raasuke, Švedijos "Swedbank" finansų vadovas (http://vz.lt/straipsnis/2010/04/29/Swedbank_Lietuva_-_silpniausia_grandis_Baltijos_sali#).

  18. Galimos išvados ar klausimai (3) • O gal reikia ieškoti būdų skatinti ir remti Teleloto, Lietuvos paštą, kurie rodo pastangas tapti bent kažkokia atsvara teikiant bent kažkokias finansines paslaugas (komunalinių mokesčių rinkimas ir pan.)? • Ar pakankamą veikimą šioje srityje rodo kredito unijos? • Ar įmanomas kitų finansinių įstaigų veiklos skatinimas ar aktyvinimas finansinių paslaugų srityje? • Kas tai turi inicijuoti, daryti?

  19. Bankų veikla ir infliacija • Bankų kitų finansinių paslaugų kainų ir tarifų didinimas vyksta keleriopai sparčiau, nei vartojimo infliacija ir reikšmingai įtakoja infliacijos reiškinį šalies ekonomikoje. • Vartojimo infliacija (VKI, v. metų, ketvirčio): • 2009/2008 = 4,5 % (1,045); • 2010 IK/2009 IVK = 1,1% (1,011); • 2010 IK/2008 = 5,6 % (1,045x1,011); • Bankų kitų finpaslaugų branginimas =+50% (1,5 k) • Esama infliacija, kartu su ekonomikos smukimu, pajamų ir uždarbių mažėjimu, yra labiau reikšminga ir skausminga, nei buvo ekonomikos augimo bumo metu. • Ir tai įmanoma įvertinti vėl gi Statistikos pagalba.

  20. Ar galime džiaugtis mažėjančia infliacija? • Visais praėjusiais metais vartojimo infliacija būdavo mažesnė už ekonomikos augimą, t. y. BVP metų prieaugį. • Išskyrus tik 2008 metus, kuomet vartojimo infliacija (10,9 %, vidutinė metų, kad būtų palyginama su BVP metų kaita) viršijo ekonomikos augimą (2,8 %). • Atitinkamų indeksų santykis 7,9 % (1,109/1,028=1,079). • Todėl džiaugtis praėjusių, 2009 metų, ,,tik” 4,5 % vartojimo infliaciją galima būtų tik palyginus ją su ekonomikos (BVP) augimu.

  21. Ar jau galime džiaugtis mažėjančia infliacija? • O BVP sumažėjo net 14,8 % (kaitos indeksas 0,852). • Todėl, palyginus VKI indeksą (1,045) su BVP kaitos indeksu (0,852) matome, kad ir sumažėjusi praėjusių metų infliacija ekonomikos augimą (kritimą) viršijo net 23 % (1,045/0,852=1,23), t. y. žymiai daugiau, nei, analogiškai, 2008 m. (7,9 %). • Sąlyginai mažesnė vartojimo infliacija 2009 m. ekonomikos nuosmukio sąlygomis yra keleriopai (beveik 3 kartus !!!) skaudesnė, nei didesnė infliacija(10,9) ekonomikos augimo (2008 m.) sąlygomis.

  22. Ar jau galime džiaugtis mažėjančia infliacija? • Š. m. IK/2009 IVK vartojimo infliacija buvo 1,1 %,(indeksas =1,011), kai ekonomika krito -12,7 % (indeksas =0,873), • Todėl, palyginus VKI indeksą (1,011) su BVP kaitos indeksu (0,873) matome, kad ir sumažėjusi šių metų infliacija ekonomikos augimą (kritimą) viršijo net 15,8 % (1,011/0,873=1,158), t. y. žymiai daugiau, nei, analogiškai, 2008 m. (7,9 %).

  23. INFLIACIJA – tai PINIGŲ nuvertėjimas • Iššauktas jų PERTEKLIUMI, palyginti su prekių ir mokėjimų apyvartos poreikiu. • Vartojimo ir kitokių kainų didėjimas yra PINIGŲ PERTEKLIAUS išdava bei pasekmės. • Juk net pats žodis ,,infliacija“, lot. infletio, reiškia išpūtimą, kalbant apie pinigų kiekį (defletio – jų nupūtimas). • Todėl labai neramina pinigų kiekio kaita, ne adekvati šalies ekonomikos kaitai.

  24. Pinigų kiekio kaita2009/2008 • Vidutinis metų (kad būtų palyginama su BVP už metus) pinigų kiekis (P3) 2009 m. sumažėjo, palyginti su 2008 m., įvertinus dar ir grynųjų pinigų užsienio valiutomis įtaką, tik 3,3 %, – kaitos indeksas būtų 0,967. • BVP sumažėjo 14,8 % (kaitos indeksas 0,852). • Tuometbendrąją pinigų infliaciją 2009/2008 galima būtų matuoti P3/BVP= 0,967/0,852= 1,14, t. y. net 14 %, vietoje 4,5 % VKI.

  25. Pinigų kiekio kaita2010 IK • Šių metų pirmojo ketvirčio BVP sumažėjo, palyginti su praėjusiu, 2009 m., IV-ju ketvirčiu, 12,7 % (kaitos indeksas 0,873). • Plačiųjų pinigų P3 vidutinis ketvirčio likutis, analogiškai, padidėjo 3 % (kaitos indeksas 1,03). • Reiškia, kad bendroji pinigų infliacija turi būti matuojama net 18 % (1,03/0,873=1,18), vietoje 1,1 % ketvirčio VKI.

  26. Per šešis ES-gos metus (2009/2003) • BVP nominalus= +62,3% (1,623) • BVP realus= +19,9 % (1,199) • P3(v.m.) = +2,6 k. (2,56) • Vartojimo infliacija, VKI = +32,3% (1,323) • BVP defliatoriaus infliacija = +36% (1,623/1,199) • Bendroji pinigų P3 infliacija • = +2,13 k. (2,562/1,199) • Kodėl ir krentant ekonomikai, pinigų kiekis joje didėja?

  27. Pinigų importas, mln.

  28. Šalies ekonomikos bendroji skola2009 m. pabaigoje, mlrd. Lt • PFI vidaus kreditas = 68,5 (valdžiai=4,7, 10 04) • Finansinių korporacijų paskolos rez.=74,2 (kitos fin. įmonės=5,7) • Bendroji šalies skola užsieniui =79,6 • Iš jos: valdžia =18,8 (+2 k.) • kitos įmonės = 5,6 (-2,0) • Ekonomikos skola bruto 74,2+79,6=153,8 • Ekonomikos skola neto: • - PFI užsienio skolos 36,8 • - kitų finansinių įm. užs. sk. 6,8 =110,2

  29. Šalies ekonomikos prasiskolinimas2009 m.% su BVP BVP: nominalus =92,0; realus =69,0 Bendroji skola, neto (110,2) % su BVP: Nominaliu =119,8 Realiu =159,7

  30. Šalies ekonomikos prasiskolinimo kaita

  31. Balandžio mėn. (2010 m.) pinigų kiekio kaita (1) • P3 padidėjo 622 mln. Lt, +1,4%, dėl reikšmingo (+1,0 mlrd. Lt, +6,6%) einamųjų sąskaitų likučių didėjimo. • Terminuotų indėlių likučiai sumažėjo 400 mln. Lt, -2,0%. • Rezidentų indėliai (įskaitomi ir ein. sąsk ind.) padidėjo 573 mln. Lt, +1,5%, dėl valdžios ir finansinių tarpininkų indėlių likučių didėjimo. • Įmonių indėlių likučiai padidėjo 130 mln. Lt,+1,4%, namų ūkių – nepakito.

  32. Balandžio mėn. (2010 m.) pinigų kiekio kaita (2) • Vidaus kreditas sumažėjo 444 mln. Lt, -0,7%. • Džiugu, kad sumažėjo skolos ir priklausomumas nuo bankų: • - įmonių -411 mln. Lt, -1,3%; • - namų ūkių -150 mln. Lt, -0,5%; • - valdžios -76 mln. Lt, -0,5%; • Sunkiai, skausmingai, bet paskolų grąžinimas vyksta !!!

  33. Balandžio mėn. (2010 m.) pinigų kiekio kaita (3) • Kredito išteklių likutis nepakito (84,2 mlrd. Lt), nors paskolų grąžinimas vyko. • Kadangi toliau vyko užsienio bankų indėlių ,,bėgimas” iš šalies ekonomikos: -889 mln. Lt, arba -3,0%; • Motininių bankų indėlių likutis nuo didžiausios sumos 200901 = 39,6 mlrd. Lt, sumažėjo iki 28,9 mlrd. Lt, arba -10,7 mlrd. Lt, -27,0%.

  34. Balandžio mėn. (2010 m.) pinigų kiekio kaita (4)

  35. Balandžio mėn. (2010 m.) palūkanų kaita (1)

  36. Kas vyko 2008 09-12 nėn.? 08 09 08 12 Paskolų LT palūk. 8,31 10,08 +30 % Indėlių palūkanos 4,95 7,65 +54% Paskolos-indėliai 3,36 2,43 -28% VILI’s 6,17 9,71 +58% Paskolos-VILI’s 2,14 0,37 -83%

  37. Balandžio mėn. (2010 m.) palūkanų kaita (2)

  38. Balandžio mėn. (2010 m.) palūkanų kaita (3)

  39. Balandžio mėn. (2010 m.) palūkanų kaita (4) • Indėlių LT palūkanos dar sumažėjo iki 1,68 ir priartėjo prie infliacijos lygio (1,1%); • Indėlių EUR palūkanos (0,88%) jau mažesnės už infliaciją ir už EURIBOR’ą. • Indėlių palūkanos taupymo ir LT ir EUR jau neskatina. • Skolinimo palūkanos padidintos: LT=iki 5,63, +2,7%; EUR= iki 4,19, +2,7%; • Didėja skolinimo marža: paskolų ir indėlių palūkanų skirtumas. • Stabilizavosi LT/EUR palūkanų santykis.

  40. Ačiū už dėmesį • vtruksinas@cablenet.lt • 861630959 • 2010 06 08 • Ir lankykitės http://banku-naujienos.lt/, • Kur pranešama, kad • http://www.diena.lt/naujienos/ekonomika/klaipedieciai-kyla-i-kova-su-bankais-281136

More Related