PINIGŲ RINKA IR JOS FINANSINIAI INSTRUMENTAI (Ne vis k a s pagal tekst ą, yra daugiau - svarbu)

1. PINIGŲ RINKA IR JOS FINANSINIAI INSTRUMENTAI(Ne viskas pagal tekstą, yra daugiau- svarbu)

2. Pinigų rinkoje investuojama trumpam, iki vienerių metų. Kadangi pinigų rinkos instrumentų pagalba skolinasi bankai, sudarantys finansų ir kredito sistemos pagrindą, galima teigti, kad: Pinigų rinka padeda užtikrinti visos finansų sistemos stabilumą. Antra vertus, pinigų rinkos instrumentai nėra labai rizikingi, nes jų terminai trumpi, o kainų svyravimai maži. Vadinasi, investuotojams pinigų rinka yra saugi.

3. Pinigų rinkos lygmenyje galima skirti keletą lygiagrečiai veikiančių rinkų. Svarbiausios jų yra šios: • tarpbankinė rinka, • diskonto rinka, • depozitų sertifikatų rinka (ją apibūdinsime, analizuodami pinigų rinkos instrumentus).

4. Tarpbankinėje rinkoje bankai skolina pinigus vienas kitam. Ši rinka suteikia bankams galimybę investuoti laikinai laisvas lėšas, o lėšoms sumažėjus – jas skolintis. Paskolų trukmė dažnai yra nuo vienos nakties iki dviejų savaičių, nors kartais siekia ir keletą mėnesių. Plačiai paplitusi palūkanų norma yra svarbiausio valiutų finansinio centro – Londono tarpbankinė palūkanų norma – LIBOR (angl. London Inter-Bank Offer Rate), mokama už tarpbankines paskolas.

5. Pinigų rinkos palūkanų normų skaičiavimas

6. Pažymėtina, kad rinkos dalyvis dileris, kotiruoja dvi palūkanų normas: • Bid – tai kaina, už kurią dileris pats ketina pirkti prekę, o klientas gali ją parduoti. • Offer – tai kaina, už kurią dileris ketina parduoti prekę. o klientas gali ją pirkti. • Skirtumas (spredas) – tai dilerio pardavimo ir pirkimo kainų skirtumas.

7. Diskonto rinkoje vertybiniai popieriai išleidžiami diskontuota verte. Pinigų rinka yra svarbi centrinio banko veiklos sritis. Vykdydamas pinigų kontrolės funkciją, centrinis bankas veikia vadinamojoje diskonto rinkoje, kuri dėl vykdomų operacijų ir sandorių dydžio daro poveikį ne tik finansų sistemai, bet ir visai ekonomikai. Diskonto rinkos finansiniai instrumentai yra iždo vekseliai ir stambių bendrovių komerciniai vekseliai.

8. Diskonto ir tarpbankinės rinkų palūkanų normos yra tarpusavyje susijusios: Bankams trūkstant lėšų, jų pasiūla mažės, todėl palūkanų normos padidės abiejose rinkose. Tarpbankinės palūkanų normos paprastai yra šiek tiek aukštesnės už diskonto rinkos normas, nes tarpbankinės paskolos yra rizikingesnės. Tarpbankinės rinkos palūkanos yra stabilesnės negu diskonto rinkos.

9. Pinigų rinkos instrumentams priskiriama: • indėliai bankuose; • indėlių (depozitų) sertifikatai; • bankų akceptai; • pinigų rinkos fondų pajiniai įnašai; • komerciniai popieriai (atviros rinkos vekseliai); • atpirkimo sutartys (repas); • iždo vekseliai; • užsienio valiutos apsikeitimo sandoriai (mainų sandoriai).

10. Indėliai bankuose gali būti skirstomi taip: • čekiniai depozitai (indėliai); • terminuotieji ir kaupiamieji depozitai; • depozitų sertifikatai, kurie priskiriami prie terminuotų indėlių.

11. Indėlio (depozito) sertifikatas yra banko išleistas, tačiau biržoje nekotiruojamas vertybinis popierius, kuris patvirtina indėlio įmokėjimą į banką nustatytam laikui už palūkanas. Institucija išleidžia depozito sertifikatą, kai priima depozitą. Kai institucija pati padeda lėšas ar nusiperka depozito sertifikatą antrinėje rinkoje, sakoma, kad ji laiko depozitą. Išleistas banko depozito sertifikatas yra įsiskolinimas, o turimas sertifikatas yra turtas.

12. Indėlio sertifikatas yra pareikštinis (ne vardinis) vertybinis popierius, kurio galiojimo trukmė svyruoja nuo vieno mėnesio iki kelerių metų. Už depozitų sertifikatus gali būti mokamos fiksuotos ar kintamos palūkanų normos, paprastai siejamos su LIBOR (Londono tarpbankine siūlomąja paskolų palūkanų norma).

13. Depozitų sertifikatų patrauklumas: • jais galima laisvai prekiauti; • tai pareikštinis vertybinis popierius, todėl užtikrina anonimiškumą; • jei mokama kintama palūkanų norma, galima tikėtis, kad investuotas kapitalas duos pajamas, ne mažesnes, negu vidutiniškai galima gauti rinkoje; • visada galima pasitikrinti bankų patikimumą, kurį nustato reitingų agentūros (Moody; Standard & Poor ir kitos); • sertifikato nominalas JAV rinkoje vidutiniškai siekia 5 mln. dolerių, nors kai kurie bankai išleidžia ir mažesnio nominalo – 10 000 dolerių sertifikatus.

14. Banko akceptas – tai banko sutikimas apmokėti mokėjimo dokumentus, pavyzdžiui, komercinius vekselius, todėl toks sutikimas yra apmokėjimo garantas. Bankų akceptai laikomi patikimais finansiniais instrumentais. Jų privalumai – maža rizika ir didelis likvidumas. Be to bankų akceptai priimami į banko privalomuosius rezervus. Bankų akceptai turi antrinę rinką, kur jie parduodami diskontuota verte. Šiuo požiūriu bankų akceptai panašūs į iždo vekselius, be to, juos abu dažniausiai laiko tos pačios institucijos.

15. Pinigų rinkos investiciniai vienetai. Pinigų rinkos investiciniai fondai (angl. Money Market Mutual Funds) atsirado JAV. Jie surinktas lėšas naudoja trumpalaikiams nustatytų palūkanų VP pirkti. Tokie fondai gali užtikrinti, kad vieno investicinio vieneto vertė (paprastai 1 JAV doleris) nesikeis ir išliks ta pati. Investuotojas, nusprendęs išeiti iš fondo, atgauna tą pačią pinigų sumą, kurią įmokėjo.

16. Komerciniai popieriai (atviros rinkos vekseliai) yra trumpalaikiai VP, išleidžiami pramoninių korporacijų ir finansinių kompanijų. Jie JAV buvo populiarūs jau trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje. Komerciniai popieriai yra skolos vertybiniai popieriai, nepadengti jokiu užstatu ar garantija. Didelių palūkanų normų laikotarpiais daugelis JAV kompanijų būdavo ne tik komercinių popierių pirkėjos, bet ir jų emitentės.

17. Komerciniai popieriai gali būti parduodami diskontuota verte arba gali teikti palūkanas. Šių vertybinių popierių nominalioji vertė JAV yra 50000, 100000, 500000 ar 1 mln. dolerių, bet pasitaiko ir mažesnės nominaliosios vertės – 25000 dolerių. Nors komerciniai popieriai yra labai rizikingi, tačiau kai kuriose šalyse (pvz., JAV) jie sėkmingai konkuruoja su depozitų sertifikatais ir iždo vekseliais.

18. Atpirkimo, arba repo, sutartis (sandoris) (angl. Repurchase Agreement) yra kredito suteikimo sandoris, pagal kurį juridinis asmuo (komercinis bankas), kuris skolinasi lėšas, parduoda turimus vertybinius popierius (bankai pagal atpirkimo sandorį paprastai užstato vyriausybės vertybinius popierius) tam, kuris skolina lėšas. Sutartą pagal atpirkimo sutartį datą VP atperkami. Skirtumas tarp VP pardavimo ir atpirkimo kainų yra palūkanos, mokamos už suteiktą kreditą.

19. Atpirkimo sutartys sudaromos: • tarp atskirų bankų tarptautinėse ir vidaus šalių tarpbankinėse rinkose; • tarp atskirų finansinių institucijų ir verslo bendrovių; • tarp centrinio banko ir šalies komercinių ar investicinių bankų.

20. Atpirkimo sutartys yra viena iš populiariausių pinigų kiekio reguliavimo priemonių. Centrinis bankas, vykdydamas pinigų politiką, gali pirkti ar parduoti vertybinius popierius pagal atpirkimo sandorius su komerciniais bankais. Taip didinamas arba mažinamas pinigų kiekis.

21. Atpirkimo sutarties palūkanų norma r apskaičiuojama pagal formulę: (3.2) čia K1 – vertybinių popierių pirkimo kaina; K– vertybinių popierių atpirkimo kaina; r – atpirkimo sutarties palūkanų norma, d – sutarties dienų skaičius.

22. Dileris, sudaręs atpirkimo sutartį, lėšas pasiskolina pigiau nei tarpbankinėje paskolų rinkoje, nes trumpalaikiai bankų finansavimo kaštai tarpbankinėje rinkoje yra šiek tiek didesni. Vertybinių popierių pirkėjo požiūriu atpirkimo rinka taip pat yra patraukli, nes, sudarius saugų trumpalaikį sandorį, galima gauti pakankamą pelną.

23. Iždo vekselis (angl. Treasury Bill, T – BILL) yra populiariausias pinigų rinkos instrumentas, parduodamas aukcione. Tai valstybės skolos vertybiniai popieriai, išleidžiami trumpesniam negu metų laikotapiui laikinoms valstybės išlaidoms padengti. (dažniausiai išleidžiami 3 mėn., bet gali būti ir 6 mėn., 1 mėn. ar kitokios trukmės). Centriniai bankai, išleisdami iždo vekselius, kartu reguliuoja kreditinės sistemos likvidumą ir palūkanų normų dydį.

24. Plačiausiai naudojama palūkanų norma yra iždovekselio (diskonto) norma r, kuri apskaičiuojama pagal formulę (3.4) čia 100 – nominalioji vertė; P – kaina vertybinio popieriaus nominaliosios vertės 100-ui litų; d – dienų skaičius iki išpirkimo. Sakykime, P = 981,25 Lt, tai nominalas bus lygus 1000 Lt. Jei nominalioji vertė yra 100000 Lt, tai kaina P = 98125 Lt.

25. Formulė investoriaus pelningumui (Y) apskaičiuoti, kai nominalas N = 100 litų: (3.6) Pagal šią formulę apskaičiuotas pelningumas vadinamas kupono ekvivalentiniu metiniu pelningumu (pajamingumu). Ši formulė tinka pelningumui skaičiuoti, kai iždo vekseliu prekiaujama antrinėje rinkoje.

26. Svarbiausi iždo vekselių pranašumai investuotojams: • tai saugūs vertybiniai popieriai, nes jų emitentas yra valstybė; • jie pasižymi aukštu likvidumo laipsniu, nes gali būti lengvai realizuojami ir todėl dažnai naudojami kaip užstatas. • Antra vertus, kadangi iždo vekseliai yra saugi investicija, tai jų teikiamos palūkanos būna mažesnės negu kitų vertybinių popierių.

27. Užsienio valiutos apsikeitimo sandoriai (angl. Foreign Exchange Swap) priskiriami prie pinigų rinkos instrumentų ir žargonu vadinami užsienio valiutos „svopais”. Apskritai, apsikeitimo sandoris dažniausiai reiškia dviejų sandorio dalyvių, vadinamų kontrahentais, finansinius mainus, kai apsikeičiama pinigų srautais.

28. Apsikeitimo sandoris – tai dviejų sandorio dalyvių susitarimas apsikeisti valiutomis einamu kursu, tuo pat metu susitariant atsikeisti tomis valiutomis iš anksto žinomu kursu, tam tikrą datą ateityje. Iš esmės apsikeitimo sandoris – tai tuo pačiu metu sudaromi 2 valiutos sandoriai - nedelsiamasis ir išankstinis valiutos sandoriai.

29. Apsikeitimo sandoriai dažnai naudojami pinigų srautams reguliuoti. Pavyzdžiui, firma turi eurų ir žino, kad po mėnesio jais teks atsiskaityti už gautas prekes. Tačiau kasdieninei apyvartai jai reikalingi litai, vidaus valiuta, kurių jai laikinai trūksta. Užuot pardavusi eurus ar atidariusi vieno mėnesio terminuotojo indėlio sąskaitą eurais, firma gali sudaryti vieno mėnesio valiutos apsikeitimo sandorį. Tokiu atveju firma vienam mėnesiui perduoda turimus eurus bankui, o iš jo gauna reikalingus litus. Po mėnesio, grąžinusi litus bankui, firma atgauna eurus, kuriais atsiskaito už gautas prekes.

30. Apsikeitimo sandoriai dažnai naudojami užsienio valiutos kurso svyravimo rizikai apdrausti trumpuoju laikotarpiu. Pavyzdys. Sakykime, JAV investuotojas norėtų investuoti pinigų rinkoje į septynių dienų svarų sterlingų depozito sertifikatą (DS). Tuo tikslu jis sudaro apsikeitimo sandorį, pagal kurį perka svarus sterlingų einamuoju kursu, kad galėtų įsigyti trumpalaikį DS, ir tuo pat metu parduoda svarus iš anksto žinomu kursu, atsiskaitant po 7 dienų.

31. Pavyzdžio tęsinys Svarų sterlingų pardavimas sutartu išankstiniu kursu apdraudžia investuotoją nuo dolerio vertės kilimo svaro atžvilgiu (svaro vertės kritimo) per DS galiojimo laiką. Jei svaro kursas dolerio atžvilgiu per investavimo laikotarpį sumažėtų, investuotojas būtų apsidraudęs nuo galimų nuostolių, nes svarus parduotų iš anksto sutartu išankstiniu kursu.

32. Apsikeitimo sandorių rinkoje aktyviai dalyvauja centriniai bankai. Apsikeitimo sandoriai ypač praverčia vykdant valiutos intervenciją ar kai būtina papildyti užsienio valiutos rezervus, taip pat valiutos krizės atveju. Verta paminėti, kad valstybės, pertvarkančios savo ūkį rinkos ekonomikos principais, neretai susiduria su didžiuliais spekuliaciniais užsienio kapitalo srautais, kurie gali sukelti šalies vidaus valiutos krizę.