1 / 14

Dalyko “Demografija” struktūra:

Dalyko “Demografija” struktūra:. I. Demografijos samprata ir metodologija: 1.1. Demografijos samprata. 1.2. Gyventojų teorijos. 1.3. Gyventojų tyrimo metodai. 1.4. Demografinė politika. II. Demografinės gyventojų struktūros: 2.1. Demografinės gyventojų struktūros. 2.2. Šeima

len-horn
Download Presentation

Dalyko “Demografija” struktūra:

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Dalyko “Demografija” struktūra: I. Demografijos samprata ir metodologija: 1.1. Demografijos samprata. 1.2.Gyventojų teorijos. 1.3. Gyventojų tyrimo metodai. 1.4. Demografinė politika. II. Demografinės gyventojų struktūros: 2.1. Demografinės gyventojų struktūros. 2.2. Šeima III. Natūralus ir mechaninis gyventojų judėjimas. Urbanizacija: 3.1. Gyventojų skaičius ir jo kaita. 3.2. Natūralus gyventojų judėjimas. 3.3. Migracijos (mechaninis gyventojų judėjimas). 3.4.Gyventojų ir demografinių rodiklių teritorinė sklaida. 3.5. Urbanizacijos demografiniai aspektai Demografija – 0

  2. 1.1. Demografijos samprata: 1) demografijos apibrėžimas, tyrimo objektas, tikslai ir uždaviniai, struktūra; 2) demografijos ryšys su kitais mokslais; 3) demografija ir gyventojų geografija; 4) demografijos raidos bruožai; 5) Lietuvos demografija. Demografija – 0

  3. Demografijos tyrimo objektas: • Ką tiria demografija? Demografijos pažinimo objektas – gyventojaikaip populiacija. Išimtiniu demografijos tyrimo objektu yra gyventojų reprodukcija (pr. reproduction - atgaminimas). Demografijoje reprodukciją reikia suprasti kaip gyventojų atsinaujinimo procesą. Demografija tiria: – gyventojus tam tikru laiko momentu – gyventojų struktūras (pasiskirstymą pagal lytį, amžių, sveikatingumą, šeiminį statusą), – gyventojų charakteristikas keičiantį gyventojų judėjimą (natūralų ir mechaninį, t. y. natūralų prieaugį ir migracijas), kitaip – demografinius reiškinius. Demografija – 0

  4. Demografijos tikslas: • pažinti gyventojų reprodukcijos dėsningumus Demografijos uždaviniai: • aprašomasis, • teorinis, • metodologinis, • taikomasis Demografija – 0

  5. Demografijos struktūra: • Išskiriamos šios demografijos sritys: • aprašomoji, užsiimanti duomenų apie gyventojus rinkimu ir apibendrinimu; joje labai svarbi metodologija; • teorinė(arba formalioji), aiškinanti gyventojų kaitos dėsningumus; • prie jos priskirtina ir matematinėdemografija, kurianti idealizuotus populiacijos modelius. • mikrodemografija– analizuoja mažas gyventojų grupes (šeimas, nedideles tautines grupes); • istorinė(tiria demografinių reiškinių istoriją); • taikomoji, sprendžianti praktinius (pvz. demografinės politikos) uždavinius. Demografija – 0

  6. Nuo grynosios demografijos atskiriami vadinamiejigyventojų tyrimai. • Tai disciplina, užsiimanti ryšių tarp demografinių reiškinių ir juos sąlygojančių aplinkybių tyrimu. • Pastarojoje atsiranda įvairių tarpdisciplininių šakų (pvz. ekonominė, socialinė demografija, demogeografija, demografinė politika ir kt.). Demografija – 0

  7. Ryšys su kitais mokslais: Ryšius su kitomis disciplinomis nurodo: • demografijos struktūra, uždaviniai – matematika, filosofija, politologija, teise, istorija, sociologija; • demografijos tyrimo objektas – sociologija, biologija, antropologija, etnografija, medicina, psichologija, ekonomika, geografija. Demografija – 0

  8. Demografija ir gyventojų geografija • Gyventojų geografija (= demogeografija) – tai visuomeninės geografijos dalis, tirianti gyventojų ir jų chrakteristikų bei demografinių reiškinių teritorinę diferenciaciją. • Gyventojų geografijos tyrimo objektas –gyventojų, jų chrakteristikų bei demografinių reiškinių sklaida. • Gyventojų geografijos tikslas – gyventojų ir jų chrakteristikų bei demografinių reiškinių sklaidos pažinimas. • Pagrindiniai uždaviniai: teorinis, metodologinis, taikomasis. Demografija – 0

  9. Demografijos vieta geografijos mokslo sistemoje: (pagal: Lienau, 2000, 16) Demografija – 0

  10. Demografijos raidos bruožai I. Ankstyvasis, ikimokslinis laikotarpis: • gyventojų apskaita, surašymai. II. Disciplinos atsiradimo ir formavimosi, mokslinių tyrimų pradžios laikotarpis (nuo XVII a. iki XIX a. pab.): • Politiniai aritmetikai (XVII a., XVIII a. pr.) – John Graunt knyga "Gamtos ir politiniai stebėjimai […] atlikti mirtingumo sąskaitų pagrindu" (1662 m.); William Petty, Gregory King, Johann P. Süssmilch; • Thomas Malthus‘as ir jo pasekėjai; • terminas "demografija": Achille Guillard knyga "Gyventojų statistikos elementai, arba lyginamoji demografija" (1855); • gyventojų apskaitos metodų tobulinims, balansinės gyventojų lygybės (gyventojų skaičiaus pokytis = natūralusis prieaugis + migracijos saldo) suformulavimas. III. Modernusis laikotarpis (nuo XIX a. pab. iki dabar): • specializcija; • gyventojų apskaitos institucionalizavimas ir unifikavimas; • demografinio perėjimo teorijos suformulavimas. Demografija – 0

  11. Lietuvos demografija 1918 – 1940 m.: V. Čepinskis, K. Oželis, K. Pakštas ir kt. 1940 – 1989 m.: • Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto Demografijos skyrius (prof. V. Stankūnienė, A. Sipavičienė ir kt.); • Lietuvos MA Ekonomikos institutas, kai kurios kitos valstybinės organizacijos (tuometiniai Plano komitetas, Statistikos valdyba ir kt.). Nuo 1990 m.: • Demografinių tyrimų centras Socialinių tyrimų institute (prof. V. Stankūnienė ir kt.); • Statistikos departamento prie LR Vyriausybės Gyventojų surašymo bei Demografinės statistikos skyriai. • VU, KU ir VDU sociologijos katedros; Tarptautinės migracijos organizacijos atstovybė (doc. A.Sipavičienė). Demografija – 0

  12. Svarbiausi Lietuvos statistikos istorijos žingsniai • 1528 m. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas visuotinis „žemininkų“ surašymas. • 1861 m. atlikti Vilniaus gubernijos gyventojų religinių ir tautinių santykių tyrimai. • 1897 m. atliktas pirmasis gyventojų surašymas pagal lyties, tikybos, verslo, amžiaus ir kitus požymius. • 1878, 1888 ir 1905 m. atlikti žemės ūkio surašymai. • 1908 m. atliktas pramonės surašymas. • 1919 m. rugsėjo 6 d. įkurtas Bendrosios statistikos departamentas. Direktoriumi paskirtas V. Petrulis. • 1921 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Centralinis statistikos biuras. Direktoriumi paskirtas G. Feterauskas. • 1921 m. gegužės 21 d. paskelbti Centralinio statistikos biuro ir Nuolatinės statistikos komisijos statutai. • 1922 m. Steigiamasis Seimas priėmė Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo įstatymą; • 1923 m. atliktas pirmasis Visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas. • 1923 m. spalio 3 d. prie Centralinio statistikos biuro prijungtas Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Žemės ūkio statistikos skyrius. • 1924 m. pradėta rengti užsienio prekybos statistika. • 1927 m. pirmą kartą sudarytas Lietuvos mokėjimų balansas. • 1927 m. birželio mėn. 3 d. Centralinio statistikos biuro direktoriumi paskirtas A. Rimka. • 1930 m. birželio 24 d. Ministrų Kabinetas priėmė Valstybės statistikos įstatymą. • 1930 m. įvyko Visuotinis Lietuvos žemės ūkio surašymas. 1932 m. jo duomenys paskelbti trimis kalbomis. • 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, Lietuvos statistika tapo sovietinės statistikos sistemos dalimi. • 1990 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigtas Lietuvos statistikos departamentas (statistikai vadovavo: V. Jankauskas (1990–1992), V. Trukšinas (1992–1993), K. Zaborskas (1993–1997), P. Adlys (1997–2001), A. Šemeta (2001–2008), V. Lapėnienė (2009–2010). • 1993 m. spalio 12 d. priimtas Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas. • 1995 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos tarnybos pasirašė Bendrąjį pareiškimą su Eurostatu. • 1999 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo pakeitimo įstatymas. 1999 m. gruodžio 31 d. jis paskelbtas ,,Valstybės žiniose“ Nr. 114. • 2000 m. Lietuva baigė derybas dėl stojimo į ES derybinės pozicijos 12 skyriaus „Statistika“. • 2001 m. vyko Visuotinis gyventojų ir būstų surašymas. • 2003 m. vyko Visuotinis žemės ūkio surašymas. • 2004 m. Lietuvos statistika tapo Europos Statistikos sistemos (ESS) visateise nare. • 2007 m. lapkričio mėn. Lietuvos statistikai įteiktas atitiktį ISO 9001:2000 reikalavimams patvirtinantis sertifikatas. • 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojus pakeistam LR Vyriausybės įstatymui, Statistikos departamentas tapo dalyvaujančia formuojant valstybės politiką finansų ministrui paskirtoje statistikos valdymo srityje ir šią politiką įgyvendinančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga. Iš http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1161 Demografija – 0

  13. Gyventojų geografija Lietuvoje: P. Gaučas, prof. A. Stanaitis, prof. S. Vaitekūnas Demografija – 0

  14. Literatūra: • Demografijos apibrėžimas, demografijos raida, ryšys su kitais mokslais: Kanopienė, V. (2008). Socialinė demografija. Vilnius: Mykolo Riomerio universitetas. P. 11-38. Kasnauskienė, G. (2006). Demografijos pagrindai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. P. 10-20. Prakapienė, D. (2007). Demografijos pagrindai, Kaunas: Šviesa. P.6-13. • Kita: Lienau, C. (2000). Die Siedlungen des Ländlichen Raumes, Braunschweig: Westermann. Кваша, А.Я., В.А. Ионцев (1995). Современная демография. Mocква. Demografija – 0

More Related