DEMOGRAFIJA

1. DEMOGRAFIJA Iš diagramos galima pastebėti, kad vaikų skaičius šeimose, priklausomai nuo laikotarpio MAŽĖJO. Taip yra todėl, nes seniau nebuvo apsisaugojimo priemonių ir buvo įprasta turėti daugiavaikes šeimas (vaikai padeda žemės ūkyje ir t.t) Dominyka

2. Mūsų giminėje vyrai vidutiniškai gyvena – 73 metus, o moterys – 81 metų. • Aiškiai matome, kad moterys mūsų giminėje gyvena ilgiau. • Taip yra todėl, kad vyrai dirbo sunkesnius darbus, kai kurie iš jų mėgo išgerti, buvo didelių rūkorių. • Prosenelės ir močiutė (tėtės mama) anksčiau buvo namų šeimininkės, todėl augino daug vaikų, o mama ir tetos turi profesijas ir dirba. Vaikams laiko lieka nedaug, todėl jų augina po vieną ar du. Dovilė

3. Mirčių priežastys Mirčių priežastys mano giminėje – labai skirtingos. Dažniausia iš jų yra įvairios ligos (insultas, vėžys ir kt.). Taip pat yra žuvusių nelaimingų atsitikimų bei karo metu.

4. Mirties priežastys

5. Tautinė sudėtis Šioje giminėje vyrauja lietuvių ir rusų tautybės, o galbūt ir žydų. Kodėl galbūt? Mano močiūtė Marija teigia, jog Volkovų pavardė buvo sulietuvinta iš žydiškos Volchov. Taip buvo norima apsisaugoti karo metais nuo žydų genocido. Tačiau, visi giminaičiai kalba, bei rašo lietuvių kalba.

6. Išsilavinimas

7. Profesijų ypatumai Ši giminė yra ženkliai labiau išsilavinusi, todėl tai lėmė, jog dauguma giminaičių neišvyko iš savo gimtojo krašto į užsienį, dėl geresnio gyvenimo paieškų, geresnių socialinių sąlygų ir t.t. Giminėje vyrauja mokymo sistemos atstovai, daktarai (stomotologija), teisininkai, taipogi, ūkininkai, bei verslininkai.

8. Tėvo senelių ir tėvų gyvenamoji vieta. Kelmės rajonas, Maironių kaimas. Mamos mamos ir senelių gyvenamoji vieta. Šiauliai Klaipėda Molėtų rajonas, Kibildžių kaimas. Maironiai Pervalka Mamos tėvo gyvenamoji vieta. Klaipėda Kibildžiai Mamos ir jos tėvų gyvenamoji vieta. Pervalka Vilnius Tėvo gyvenamoji vieta, vėliau ir mamos. Šiauliai 1945m. Pasibaigus vokiečių okupacijai mano močiutė, Cirilė Baltrūnienė, persikėlė gyventi į Pervalka. „Mane iškart sužavėjo šis miestelis, netoli jūra, gražūs vokiečių palikti nameliai, visur žydintys sodai” taip šią vietą po vokiečių pasitraukimo apibūdino mano močiutė. Mamos gyvenamosios vietos kitimai. Vilnius, Šiauliai.

9. Giminės gyvenamos vietos

10. Biržai 4 Kupiškis 4 Šiauliai 11 Jonava 4 Kaišia-dorių r. 6 Kaunas 10 Vilnius 6 Klaipėdos r. 10

11. Giminės geografinis pasiskirstymas (iš mamos pusės) • 1960m. beveik visa giminė apsigyveno Šilėnų kaime, Šiaulių apskrityje. • 2002m. močiutė ir jos seserys su šeimomis apsigyveno Šiaulių mieste. - Molėtuose gimė mano močiutė, jos broliai ir tėvai. Tėvai ten gyveno nuo pat gimimo. - Močiutės brolis, Vytautas Cicėnas, apsigyveno Panevėžio rajone. - Joniškio rajone gimė mano močiutės sesuo Angelė.

12. 1907 m. į Čikagą, JAV emigravo Vlado Striogos šeima. Priežastys: darbo ir lengvesnio gyvenimo paieškos. 1911 m., vos gimusi, iš Sankt Peterburgo Rusijoje į Lietuvą su savo tėvais grįžo mano prosenelė Jadvyga Čepulevičiūtė. 1971 m., prieš savo vestuves, iš Rygos Latvijoje į Lietuvą persikėlė Janis Ilarijonovas.

13. Savanoriškos migracijos Į JAV

14. Statistika Mano giminėje yra migravę 47 giminaičiai. Tarpvalstybinė migracija – 12 žmonių, vidinė migracija – 35 žmonės.

15. XIXa. XXa. XXa. NewYork (XIX a.) MIGRACIJA

16. Londonas. Gyvena mano dėdė Marius,mamos pusbroliai Martynas ir Vaidas,tėčio pusseserės Jūratės vaikai: Rimantas,Audronė ir Justina. , Dublinas. Gyvena tėčio pusseserė Jolanta. Maskva. Gyvena mamos dėdė Pranas Keras. Roma. Gyvena mamos pusseserė Jūratė.

17. MIGRACIJOS Mano senelio laikais vyko trėmimai, kurie ir sumažino mano giminės skaičių, kas išgyveno, tie grįžo atgal į savo tėvynę (reemigravo). Šiais laikais mano tetos savo noru, dėl darbo ir geresnių gyvenimo sąlygų emigravo iš Lietuvos (į Švediją ir Suomiją) savo noru. Dauguma lietuvių šiais laikais emigruoja dėl didesnio darbo užmokesčio į kitas šalis. Dominyka

18. Šeimos tradicijos Šventės (Kalėdos, Velykos, gimtadieniai, Žolinės) Joninių šventimas Kernavėje Šiltojo sezono atidarymas Kelionės po Lietuvą

19. GIMINĖS SUSITIKIMAS Kas penkerius metus yra organizuojamas giminės susitikimas, visa giminė, iš įvairiausių Lietuvos kampelių susitinka vietoje, kurioje visi užaugo. Tradiciškai visi valgo močiutės recepto keptą duoną, bei visi ragina ragauti kiekvienos šeimos tradicinių patiekalų.

20. „Mano šeima“ man – ne tik mama, tėtis ir brolis, bet visas pulkas mūsų giminaičių : tetos ir dėdės, be kurių neįsivaizduoju šeimyninių švenčių. Galiausiai ir Vėlinės mums – ne liūdesio ar raudų , o didžiųjų pasimatymų diena. Su senai matytais gyvaisiais, su Anapilin išėjusiais. Gediminas

21. Hobiai, sugebėjimai, talentai Prosenelė – fenomenali atmintis, gydo natūraliais budais (pvz.: siūlais) Močiutės brolis Algis – pats kūrė ir grojo armonika, inžinierius savamokslis, susikonstravo dviratį Močiutė - kepa duoną pagal autentišką receptą perimtą iš prosenelės

22. „Senelis sugeba viską“ Iškarpa iš laikraščio: „Sumedėjusios išdaigos“ • Senelis • Puikus fizikos žinovas • Kolekcionierius • Užsiima medžio darbais • Organizuoja parodas

23. Mano močiutės Cirilės Baltrūnienės II pasaulinio karo (1939-1945) išgyvenimai ir prisiminimai. „Kai man buvo apie 14 metų mes su seserimi išvažiavome į svečius, tuopat metu buvo besibaigęs II pasaulinis karas. Mums bebūnant atvažiavo būrys vyrų su šautuvais, mes labai išsigandome ir bėgome slėptis į vieną namą, kuris turėjo mūrinę sieną. Galvojome jei jau mes kokią bombą tai mirsim neišvengiamai, tačiau jei šaudys, tai mūrinės sienos niekaip neperšaus. Mums bebūnant tame name girdėjome žmonių šauksmus, šūvius. Tai truko visą dieną ir naktį. Ryte, kai jau aušo, galvojome jog viskas jau pasibaigė. Atsirakinome duris, tačiau už jų mūsų laukė kareivis, kuris iškart atstatė į mumis šautuvą. Viena moteris, lenkė, kaip tik pirma stovėjo prie durų ir pradėjo šaukti, kad mes biežancai (pabėgeliai). Kareivis nuleido ginklą, pasisveikino su lenke ir pasakė, jog pasibaigė karas. Išėję į lauką pamatėme iššaudytus žmones ir gyvulius, jų buvo labai daug, atrodė, jog visa žemė sruvo krauju. Ta naktis buvo pati baisiausia gyvenime”

24. Kražių skerdynės Senelis papasakojo kaip 1893 metais jo močiutė Ona Jankauskaitė-Butkevičienė dalyvavo Kražių skerdynėse. Kiekvieną dieną jauni žmonės budėdavo bažnyčioje. Atjoję kazokai negailėdavo nei jauno, nei seno, tai Ona būdama jauna, taip gavo iš bizūno į nugarą, kad net mėnesį jautė nepakenčiamą skausmą.

25. Apolonija Mackelaitė • Apolonija Mackelaitė (slapyvardis Rugiagėlė), gimė 1923 m. Kurėnų kaime, Deltuvos valsčiuje. • Nuo 1945 m. pogrindinio merginų „Aušros" būrelio narė, B rinktinės Stiklo būrio ryšininkė. • Nuo 1946 m. gyveno svetima Veronikos Ališauskaitės pavarde. • Suimta 1949-04-15 Ukmergėje, išduota agento „Sokolovo". Nuteista 25 m. lagerio. Grįžo anksčiau.

26. APIBENDRINIMAS Atlikdama šį projektą sužinojau apie daugybę savo giminių, apie kurias nieko net nebuvau girdėjusi. Taip pat smagiai praleidau laiką su giminėmis ir išgirdau daugybę įdomių istorijų, tradicijų, kurias tikrai perduosiu savo vaikams, o jie tikiuos perduos savo vaikams. Tikiuosi, kad mūsų giminė neišnyks ir neišvažinės iš Lietuvos ir tos istorijos, ir taip pat nuotraukos nustebins dar daug ką... Iveta

27. Mano giminės istorija nėra verta romano, bet ji man brangi ir aš džiaugiuosi, kad esu šios giminės dalis. (Rimantė) • Projektą daryti buvo labai smagu ir įdomu. Daugumą faktų žinojau ir anksčiau, bet nebuvau į juos taip įsigilinusi. Drauge su šeima prisiminėme artimuosius. Gaila, kad pavyko mažai sužinoti apie motinos giminę, gyvenančią Marijampolės rajone, nes beveik visi, žinantys daugiau, jau yra mirę. • Lengviau buvo domėtis tėvo gimine, nes dabar gyvename kartu su seneliu ir jis gali labai daug ką papasakoti. Mano nuomone, tokie projektai skatina žmogaus patriotizmą, pagarbą savo giminei, galimybę geriau suprasti teoriją. Džiaugiuosi, kad dabar per kokius giminės renginius nebereiks klausinėti kas čia? Iš kur?... Pati žinosiu ir galėsiu pasakyti kitiems.(Dominyka)

28. Po pokalbio su seneliu supratau jog senelis kadaise davęs priesaiką, nežadąs jos laužyti. Nors Lietuva jau laisva, jis vis tiek jaučia pareigą saugoti paslaptis.Klausydama senelio pasakojimo buvau nustebusi kaip tiksliai jis prisimena daugelįdetalių. Tokie įvykiai žmogaus atmintyjeneišdildomi. (Jorinta) • Sužinojau apie savo senelių, bei prosenelių gyvenimą, „nuotykius“. Supratau, kad nepažinojau šaunių senelių. (Vaidas) • Sužinojau apie savo senelių gyvenimą tremtyje (ne tik darbus, bet ir šventes). Močiutės brolio istorija suteikė galimybę iš arčiau pažvelgti į partizanų judėjimą, jų kasdienybę. (Akvilė) • Supratau, kaip žiauru buvo gyventi tarpukariu. Be to supratau, kodėl mano antras vardas Antanas.(Mažvydas)

29. Sužinojau, kad bendravimas gali būti puikus mokymosi būdas!(Andra) • Sužinojau, jog turiu bajoriško, „mėlyno“, kraujo. (Kristijonas) • Mano proseneliai turėjo būti gudrūs bei budrūs, kad išlaikytų giminės žemes XX amžiaus Lietuvoje ir nebūtų ištremti į Sibirą. (Mantas) • Sužinojau, kad žinios apie (…) giminę siekia 1800 metus. Jos žmonės – dideli Lietuvos patriotai, kurių neaplenkė sunki tremtinių dalia. Nei vienas (…) giminės atstovas nėra emigravęs į užsienį. Tikiuosi, kad mūsų giminė bus pratęsta ir ilgai išliks.(Matas)

30. Išvada • Šis projektas man patiko dėl to, kad dariau sau aktualia tema ir sužinojau tikrai įdomių dalykų apie savo giminę, o nepatiko, nes atėmė nemažai laisvo laiko. Tautvydas

31. Projekto privalumai • Darbo su pirminiais istorijos šaltiniais – istorinių įvykių liudininkais – patirtis. • Sąlyčio taškų tarp kartų (vaikai- tėvai- seneliai) stiprinimas ar atradimas. • Teorinių žinių suvokimas ir per savo patirtį ir gyvenamąją aplinką. • Mokymosi individualizavimas ir diferencijavimas. • Komunikavimo kompetencijos formavimas. • Tarpdalykinė sinergija. • Reali paraiška brandos darbui.

32. Sunkumai vykdant projektą • I gimnazijos klasės mokiniai nežino XX a. istorijos kurso. • Laiko projektų pristatymui stoka. • Sunku mokiniams atlikti projektą, nes dažnai nėra ryšio tarp šeimos narių (giminių). • Sudėtinga devintokui vertinti, lyginti ir apibendrinti surinktą informaciją.

33. Mums, mokytojoms, šis projektas: puiki galimybė pažinti savo mokinius iš arčiau; priartinti mokymo turinį prie mokinio gyvenamosios aplinkos; ugdyti bendražmogiškąsias vertybes.