Lietuvos slėniai. Ar tuo keliu einame?

1. Lietuvos slėniai. Ar tuo keliu einame? Dr. Gintaras Valinčius Lietuvos atstovas Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategijos forume Valstybės kontrolė 2009-09-30

2. Atsiradimas – savaiminis (bottom-up), be valdžios intervencijos. Atsiradimo laikotarpis (~1950) sutampa su Stanfordo universiteto finansinio sunkmečio laikotarpiu: trūko finansų, bet buvo žemė.

3. Didelė talentingų ir išsilavinusių žmonių koncentracija • (Stanfordo universitetas), • Inovatyvus verslas (Helwett-Packard, • Schockley Transistor Company ), • Pigi žemė ir nekilnojamas turtas, • Geras klimatas Frederick Terman Silicio slėnio sėkmės laidas: William Schockley

4. Vyriausybė Ar įmanoma pakartoti Silicio slėnio sėkmę? PARTNERYSTĖ Talentingi ir išsilavinę žmonės Inovatyvus verslas

5. Chrestomatinis pavyzdys – “Mokslinių tyrimų trikampis”Šiaurės Karolina, JAV

6. Šiaurės Karolina.Situacija 1956. Palyginimas su Lietuva 2007

7. Įkuriamas Mokslinių tyrimų trikampio “slėnio” komitetas(1955) • Formuluojamas pagrindinis tikslas: • Mokslinių Tyrimų Trikampis yra pastangos, pasitelkiant trikampio studijų institucijas.... įkurti tyrimų centrą kuris pritrauktų verslo investicijas ir padėtų Šiaurės Karolinos pramonei. • Identifikuojamos mokslinių tyrimų kryptys: farmacija, chemija, elektronika, inžinerija ir miškų pramonė . • Už privačių rėmėjų paaukotas lėšas– nuperkama 400 hektarų žemės (po 6.7 tūkst.Lt/ha). • Sukuriamos jungtinės mokslininkų, verslininkų ir valdžios darbo grupės, veikiančios partnerystės pagrindu, kurios įgyvendina projektą.

8. Sėkmės laidas: stipri partnerystė tarp verslo, valdžios ir akademinės bendruomenės

9. Lietuvos integruotų MSV slėnių projektų pradžia 2007 kovas LRV nutarimas Nr. 321, 2007-03-21 • sutelkti, atnaujinti ir optimizuoti infrastruktūrą… • 2. sustiprinti mokslinių tyrimų ryšius su studijomis… • 3. sudaryti palankią aplinką mokslo žinias ir technologijas perduoti į verslą… • 4. sukurti mokslinių tyrimų, mokslo ir studijų bei imlaus žinioms verslo sąveiką skatinančius centrus…pritraukti didelio intelektinio potencialo reikalingas užsienio investicijas; • 5. mokslo ir studijų bei imlaus žinioms verslo pagrindu kurti žinių ekonomikos branduolius.

10. ES SF paramos lėšospadalinamas į dvi programas • BNKP (2007-12-03) priešingai, nei slėnių programa labai aiškiai formulavo galutinį ES SF paramos tikslą – “kompleksiškai (tiesioginėmis ir netiesioginėmis priemonėmis) didinti moksliniams tyrimams bei taikomajai veiklai imlių ūkio sektorių dalį. Bendrasis biudžetas ~800 mln Lt. • Slėniu programos, kurių biudžetas turėjo būti apie ~700 mln Lt, ir iš esmės turėjo užtikrinti BNKP įgyvendinimą, sukuriant būtiną infrastruktūrą, tai yra, ji - atrodė - turėtų aptarnauti BNKP.

11. Priimamas sprendimas (2008 sausis-vasaris) įgyvendinti pirma geografiškai struktūruotą Slėnių programą, bet ne BNKP. • Geografinė koncentracija ir institucinė konsolidacija, gali sukurti prielaidas • žinių ekonomikos branduolių spontaniškam (nieko neveikiant) kūrimuisi. • Valdžia gali pradėti vykdyti seniai planuojamą Lietuvos institutų tinklo • pertvarką, • Rizikingas kelias, nes: • spontaniškas žinių ekonomikos branduolių susikūrimas yra itin retas reiškinys, • programų fragmentacija išsklaido atsakomybę dėl projektų įgyvendinimo sėkmės/nesėkmės. • tampa neaiškus hierarchinis ryšys tarp Slėnių ir BNKP

12. Technopolis, Ltd (JK) ekspertų perspėjimai (2007 gruodis) • Verslas nedalyvauja projektų rengimo stadijoje (projektai universitetiniai, o ne bendri verslo-universitetų) • Net sėkmingi slėniai neturi “unikalaus pasiūlymo” – to, dėl kurio biznis ir talentingi mokslininkai ateitų į konkretų slėnį? • Investicijos be aiškaus galutinio tikslo bus neefektyvios, projektas lengvai gali virsti tik infrastruktūros atnaujinimo projektu, be ambicingesnių tikslų. • Slėnių valdymo struktūra yra teorinė, nėra nurodomi konkretūs asmenys, kurie įgyvendins Slėnių projektus. • Tematinė įvairovė, neleis sukurti ryškesnių kompetencijos centrų, galinčių pritraukti stambesnes verslo investicijas ateityje • Du projektai – Vilniaus slėnio (Saulėtekio slėnis) ir Vilniaus medicinos ir farmacijos (Santara) kategorizuoti, kaip nefinansuotini. “This looks like a plan that distributes a bit of EU money to everyone who already sits at the regional table.”

13. Slėnių programų ruošimas2008 vasaris-lapkritis • ŠMM parengia rekomendacijas slėnių rengėjams. • ŠMM pasamdo ekspertų grupę. • Pamažu programų rengimas, kaip ir prognozavo Technopolis, Ltd., redukuojasi į “pinigų maišo” dalybas. • Išryškėja rimtos bendradarbiavimo ir komunikacijos tarp partnerių (valdžia-institucijos, institucijos-institucijos, verslas-institucijos) problemos.

14. Mokslo, verslo ir valdžios partnerystė? • Įvardinama, kaip būtina sėkmingo mokslinių tyrimų slėnių ir • mokslo branduolių kūrimosi sąlyga, Partnerystės santykiai nesiformuoja, nes • Projektų dalyviai pradeda taktinius žaidimus, siekiant pirmiausia naudos savo institucijų plėtrai, • Strateginiai slėnių plėtros uždaviniai ir jiems pasiekti būtinos konkrečios priemonės išnyksta (arba neatsiranda) iš programų - programos rodikliai tampa visiškai formalūs – kv m patalpų, “virtualių centrų” skaičius, ir pn., • Ekspertų rekomendacijos ignoruojamos, “tempiamas” laikas” • Prarandamas kontaktas su verslu

15. Slėniųprogramų rengimo pabaiga2008 spalis-lapkritis • Skelbiamas institucinės reorganizacijos planas – vyriausybės nutarimu valstybės mokslo institutais, turinčiais juridinio asmens statusą, gali likti tik tie, kurie turi stiprų potencialą pritraukti išorinį finansavimą • Suderinami infrastruktūros Baigiamas projektų rengimas. Penki slėniai patvirtinami vyriausybės nutarimais.

16. Rinkimai sustabdo slėnių programos įgyvendinimą • Naujoji valdžia atkreipia dėmesį į atotrūkį tarp BNKP ir Slėnių programos. • Nutariama sukurti BNKP ir slėnių projektų valdymo mechanizmą. • Nutariama nustatyti aiškius projektų įgyvendinimo kriterijus ir rodiklius • Tačiau MSĮ rengimas pristabdo Slėnių projektų įgyvendinimą. Laikas aiškiai nėra sąjungininkas tų, kurie siekė paversti slėnių programas prognozuojamus rezultatus generuojančiais projektais. Tačiau laikas yra sąjungininkas tų, kurie norėtų ši procesą tęsti, kaip pinigų dalinimosi procesą.

17. Jungtinės tyrimų programos Tie kas “laimėjo pinigus” dabar turi prisiimti įsipareigojimus: • 1) vykdomų nacionalinių MTEP projektų skaičius ir pritrauktų lėšų iš Lietuvos ūkio subjektų prieaugis, lyginant su dabartine situacija (priklausomai nuo konkrečios JMTP projektams skiriamų viešojo sektoriaus lėšų); • 2) vykdomų tarptautinių MTEP projektų skaičius ir pritrauktų lėšų dalyvaujant tarptautinėse mokslo programose prieaugis, lyginant su dabartine situacija (priklausomai nuo konkrečios JMTP projektams skiriamų viešojo sektoriaus lėšų); • 3) slėnio pagrindu susikūrusių „purpurinių“ įmonių skaičius; • 4) mokslinių publikacijų skaičius; • 5) straipsnių JMTP krypčių temomis tarptautiniuose žurnaluose skaičius; • 6) įdarbinti mokslininkai iš kitų Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų; • 7) verslo įmonėse įdarbintų mokslininkų skaičius; • 8) patentų skaičius; • 9) pajamos, gautos iš MTEP veiklos. “Partnerių” reakcija neigiama

18. Slėnių dezintegracijos pradžia Santara • Labai stiprios tarptautinio mąsto tyrėjų grupės: Biotechnologijos ir • Biochemijos institutai, juos papildantys EKMI ir Imunologijos institutas, • Onkologijos institutas ir svarbūs biomedicininių tyrimų infrastruktūros objektai, • Patologijos centras, Eksperimentinių gyvūnų, tame tarpe ir transgeninių • (pelių, žiurkių) bei klinikinių tyrimų resursai – VU SK bei Onkologijos instituto • ligoninė. Taip pat šiame branduolyje jau dabar veikia eilė biotechnologijos įmonių, • ir didžiausia šiuo metu Lietuvoje – Sicor. • Nežiūrint to, dalis slėnio partnerių priima vienašališką sprendimą nestatyti • Gyvybės mokslų centro Santariškėse, o perkelti esminę Santaros infrastruktūros dalį • į Saulėtekio slėnį Pretekstas – pakitusios nekilnojamo turto kainos ir • t.v., “detali alternatyvų analizė”. • Šis sprendimas ir tolimesni veiksmai iš esmės dezintegruoja • Santaros slėnio programą.

19. Baigiamosios pastabos • Būtina atstatyti arba sukurti naujus partnerystės santykius tarp valdžios ir mokslo institucijų ir verslo. • Padidinti ūkio partnerių svorį ir dalyvavimą įgyvendinant JTP. • 3. Rimtai išnagrinėti galimybę statyti Gyvybės mokslų centrą ne VU disponuojamoje žemėje ir sustabdyti Santaros programos dezintegravimą. • 4. NKP numatyti intensyvią atitinkamų slėnių pajėgumų “pardavimą” stiprioms nacionalinėms ir užsienio kompanijoms. Per 2 metus bent 1 Lietuvos Slėnyje įkurti nors vienos užsienio kompanijos mokslinių tyrimų padalinį. Slėnis, kuris įgyvendintų šį ambicingą tikslą, turėtų sulaukti atitinkamų tiesioginių ar netiesioginių valstybės paskatų.