Kristijonas Donelaitis

Kristijonas Donelaitis Darbo vadovės mokytoja D. Karaliūtė, R.Mikelytė Indrė Čipkutė, 3c Kaunas 2005

Kristijonas Donelaitis

Turinys • Darbo tikslai • K. Donelaičio biografija • K. Donelaičio kūryba • Istoriniai kontekstai • Kūrybos bruožai • Informacijos šaltiniai

Darbo tikslai • Supažindinti mokinius su pirmuoju grožinės literatūros kūriniu ir jo autoriumi. • Padėti lengviau ir greičiau įsisavinti informaciją. • Padaryti pamoką įdomią ir informatyvią. • Šis projektas – pagalbinė mokymo priemonė. turinys

K. Donelaičio biografija • Gimė Lazdynėlių kaime 1714 m. sausio 1 d. • Mokėsi Karaliaučiaus mokykloje. • Nuo 1736 m. studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. Mokėsi religinių disciplinų, klasikinių kalbų, poetikos meno, lankė lietuvių kalbos seminarą. • 1740 m. buvo paskirtas Stalupėnų mokyklos antruoju mokytoju ir bažnytinio choro vedėju, netrukus tapo šios mokyklos vedėju. • 1743 m. buvo paskirtas Tolminkiemio parapijos pastoriumi. Čia jis pastatė naują mokyklą, bažnyčią, pastorių našlių namus. • 1780 m. vasario 18 d. mirė savo parapijoje. turinys

Tolminkiemio bažnyčia

atgal Tolminkiemio bažnyčia

K. Donelaičio kūryba • Rašė pasakėčias (išlikusios šešios: ,,Rudikis jomarkininks”, ,,Šuo Didgalvis”, ,,Vilks provininks”, ,,Ąžuols gyrpelnys”, ,,Lapės ir gandro česnis”, ,,Pasaka apie juodvabalį”. • Apie 1765 – 1775 m. sukurta epinė poema ,,Metai”, kurią sudaro 4 dalys: ,,Pavasario linksmybės”, ,,Vasaros darbai”, ,,Rudenio gėrybės”, ,,Žiemos rūpesčiai”. Ji 1818 m. išleista prof. Liudviko Rėzos dėka. • Parengė pamokomąją knygelę ūkininkams. • Yra išlikę keli vokiškai rašyti eilėraščiai. turinys

,,Metai”

Istoriniai kontekstai • XVIII a. Lietuvą sudaro: • Didžioji Lietuva (Lenkijos – Lietuvos valstybės dalis). Tikėjimas – katalikai. Didelė lenkų itaka lemia nutautėjimą, sulenkėjimą. • Mažoji Lietuva (priklauso Prūsijos imperijai). Tikėjimas – evangelikai liuteronai. Kolonistai iš Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos tampa laisvaisiais ūkinikais, amatininkais, valdininkais, o lietuviai lieka baudžiauninkais. Kyla tarpusavio nesutarimai, lietuviai žeminami.

Pietistų sąjūdis – religinis judėjimas • Keliami religinio gyvenimo ir religinio švietimo idealai. • Pabrėžiamas nusigręžimas nuo pasaulio, apaštalavimo svarba. • Svarbus aktyvus piliečių dalyvavimas bažnytiniame gyvenime. • Idealizuojamos natūralios dorybės: darbštumas, teisingumas, nusižeminimas valdžiai. • Pietistai rūpinosi mokyklomis ir švietimu, daug prisidėjo ugdant lietuvišką raštiją. • Pietistams artimi ,,Metuose” pamokslaujantys ,,viežlybieji” būrai. turinys

Poemos ,,Metai” bruožai • Kūrinio tematika • Tvarkos ilgesys • Būrai ir ponai • Lietuviai ir kitataučiai • Poemos veikėjai • Pričkaus paveikslas • Pasakotojo vaidmuo • ,,Metų” stilius • Donelaičio hegzametras • Literatūrinių įtakų sankryžoje turinys

Kūrinio tematika • Pasakojama, kaip gyvena Vyžlaukio valsčiaus lietuviai būrai, ponai, prievaizdai. • Rašoma apie būrų darbus, papročius kiekvienu metų laiku, kaip jie vargsta, ilsisi, kenčia, linksminasi, triūsia ar tinginiauja, vaišinasi, vaidijasi. • Kalbama apie būrų santykius su ponais ir kitataučiais. • Sužinome, apie ką žmonės galvoja, kaip samprotauja, kuo vilki, kokiose trobose gyvena, kokius darbo įrankius naudoja, ką valgo ir geria. • ,,Metų” gamtos vaizdai lydi būrų gyvenimą ir darbus ne tik sudarydami jiems foną, bet ir susiliedami su jų buities ritmu, su savitu, valstietišku poemos pasaulėvaizdžiu, teikdami medžiagos autoriaus pamokymams ir alegorijoms. • Gamtos vaizdus lydi pamokomas apibendrinimas, moralas.

Nors poemoje būrai peikiami už tinginystę, girtuokliavimą, nepadorų elgesį, savo papročių niekinimą, bet apie jų ydas kalbama gana nuolaidžiai. O ponai smerkiami kur kas kategoriškiau, jiems neatleidžiama jų neteisybė, savivalė. • Į vaizduojamus dalykus ,,Metuose” žvelgiama iš šalies. • Pasakojama lėtai, ramiai, vietomis net iškilmingai. • Poemoje daug pamokslaujama, tačiau pasakotojas, kaip pastorius, poemoje nepasirodo. • Neretai pasakotojo vaidmenį perima kai kurie teigiamai vertinami veikėjai, pvz., Pričkus, Selmas. atgal

Tvarkos ilgesys • Tvarkos idėja poetiniame ,,Metų” pasaulyje apima ir gamtą, ir žmonių gyvenimą (tai - idealiai pasikartojanti sezoninė metų kaita, tai – harmoningi skirtingų luomų santykiai). • Tvarkos steigėjas – krikščioniškasis Dievas. • Luominė tvarka pagrįsta savotišku tarpusavio sutarties principu. Būrai turi eiti baudžiavą, bet šita priedermė jiems teikia ir išskirtinę vertę (,,kas būtų ponai, jei būrų nebūtų?”). Atitinkamai ir ponai yra įsipareigoję būrams. • Vienas pagr. ,,Metų” konfliktų kyla dėl šios tarpusavio sutarties pažeidimų – ponai engia, niekina būrus, taigi nusikalsta Dievo jiems duotam vaidmeniui, ir iš jų bus pareikalauta Paskutio teismo dieną. • Problema: koks yra gyvenimas ir koks jis turėtų būti? atgal

Būrai ir ponai • ,,Metuose” aprašytą luominį pasiskirstymą lemia dieviškoji pasaulio tvarka. Socialine prasme ponai aukščiau iškilę už būrus, bet dorovės požiūriu kritikuojami. • Dorovinio būrų blogėjimo šaltinis yra iš ponų sklindantys ir jau būrus pasiekę ,,mokslai velniški”, kurie ,,sudūkina visa”. • Priklausydamas vienam ar kitam luomui žmogus gali įvairiai elgtis – jam suteikta dorovinio tobulėjimo galimybė. • ,,Metuose” žmogaus likimas yra jo paties rankose, ,,viežlybas” gyvenimas būrą gali moraliniu atžvilgiu iškelti aukščiau ir už poną. • Pasisakoma prieš baudžiavinį žmogaus pavergimą. • ,,Metuose” paminimas ir gerasis ponas – tai logiškas tvarkos ilgesio įkūnijimas. Tačiau jam nėra vietos dabartyje, tai ponas, kuris ,,numirė pernai”. atgal

Lietuviai ir kitataučiai • ,,Metuose” apgailestaujama, kad lietuviai pamiršta savo papročius, mėgdžioja svetimtaučius, o pastarieji dar ir šaiposi iš lietuvių. • Dorovės normų besilaikantys lietuviai turi autoritetą tarp kitų tautų. • Krikščioniško gyvenimo normų laikymasis yra kartu ir tautiškumo išsaugojimo garantija. • Nepritekliuose gyvenantis, vargstantis būras Donelaičio poetiniame pasaulyje stovi arčiausiai dieviškojo idealo, su juo siejamos didžiausios viltys. • Išeinantys į miestą, ponų tarnais tampantys būrai smerkiami: juk svetimų papročių nesivaikantis, savo luomo nepaliekantis ir lietuvių kalbos bei papročių nepamirštantias žmogus bus kartu ir geresnis krikščionis. atgal

Poemos veikėjai • Veikėjų – būrų, dvarponių, kitataučių, išorės aprašymų nėra, jie mažai individualizuoti. • Veikėjai, remiantis moraliniu jų vertinimu, skirstomi į teigiamus (,,viežlybuosius”) ir vertus pasmerkimo (,,nenaudėlius”). • Autorius nesistengia nuosekliai kurti charakterių. • Ryškiau charakterizuojami ir individualesni yra ,,nenaudėliai” būrai: Slunkius, Pelėda, Plaučiūnas, Dočys... • ,,Viežlybųjų” būrų – Selmo, Lauro, Krizo, Pričkaus, paveikslai abstraktesni, labiau idealizuoti.

,,Nenaudėliai” Poemoje kalbama, kad jie tinginiai, girtuokliai ir nenuoramos bastūnai. Jie ne kartą barami, bet parodoma, kad juos sužalojo gyvenimo sąlygos. • Neturtas privertė Dočį ieškoti paguodos smuklėje. Dočys – didelis savavalis ir neklaužada, nuo jo tenka ir kaimynams nukentėti. Bet jis drąsus, nebijo pasakyti karčių teisybės žodžių prieš ponus. • Būtinybė daugiau dirbti ponui negu sau išmokė Slunkių dirbti neskubant, savo jėgas taupant ir išsisukinėjant. Tinginiavimas tapo tartum kokia sena visos Slunkiaus giminės tradicija, kuria jis netgi didžiuojasi. atgal

Pričkaus paveikslas • Pričkus – išmintingas šaltyšius, moka ir ponams įtikti, ir būrų nenuskriausti. Jis dažnai apibara tinginius ir neklaužadas, kai kada juos ir apmuša, bet niekuomet nėra be reikalo nei nuskriaudęs, nei piktu žodžiu užgavęs. Daug matęs ir patyręs Pričkus gerai pažįsta žmones ir blaiviai žiūri į gyvenimą. • Pričkaus vardu būrams dažnai aiškinama, kas yra dorybės ir kas – smerktini dalykai. Jo lūpomis perteikiami pafilosofavimai, atskleidžiantys to laiko valstiečių pasaulėžiūrą, gyvenimo vertinimus. • Pričkus yra tarpininkas tarp būrų ir ponų. • Jis yra kilęs iš būrų, o jo skelbiami vertinimai atitinka ,,viežlybųjų” moralę. • Pričkus kritiškas ponų atžvilgiu, tačiau jo orumą žeidžia tai, kad ponas jį muša būrų akivaizdoje. Taip ponas pažeidžia Pričkaus autoritetą. atgal

Pasakotojo vaidmuo • Donelaičio poemai būdingas visažinis pasakotojas, į įvykius žvelgiantis iš aukštai, nedviprasmiškai juos vertinantis, pasakojantis trečiuoju asmeniu. • Kartais pasakotojas susitapatina su būrais. • Kalbėjimas pasakotojo ar ,,viežlybųjų” būrų vardu ,,Metuose” nėra kaip nors atskiriamas, svarbu išsakyti savo nuomonę apie vieną ar kitą dalyką ir ne tiek svarbu, kas ją išsako. • Autoriui pirmiausia rūpi temos plėtojimo logika, tam tikra mintis ar vertinimas, o ne veikėjo paveikslo nuoseklumas ar labai vieninga pasakotojo pozicija. atgal

,,Metų” stilius • Donelaitis – pirmasis lietuvių rašytojas, plačiai pasinaudojęs kasdienės žmonių kalbos turtais. • Žemo stiliaus pabrėžimas (vulgarizmai) ar net savotiškas išaukštinimas aiškiai supriešina poemos tematiką su išraiškos būdu. • ,,Metuose” susiduria du dalykai: apie paprastą valstiečių gyvenimą kalbama kasdiene jų kalba, bet šiam pasakojimui pasirenkama iškilminga, epiniams kūriniams būdinga antikinė eiliavimo sistema – hegzametras. • Tokia eiliavimo forma, gausūs palyginimai, hiperbolės, epitetai pakylėja aprašomus būrų buities vaizdus, sutaurina net ir grubesnius posakius. Visa tai kuria savitą poemos stilių. atgal

Donelaičio hegzametras • Visi Donelaičio kūriniai parašyti antikiniu hegzametru – nerimuotomis šešių pėdų eilutėmis. • Pėdą sudaro du arba trys skiemenys, iš kurių pirmasis gauna iktą – kirtį. • Eilutės viduryje būna viena arba dvi cezūros – pauzės. • Didžiausią nuostabą kelia ypatingas Donelaičio mokėjimas kalbėti taip raiškiai, laisvai ir sklandžiai, kad skaitydamas net nepastebi, į kokią griežtą eiliavimo sistemą dedamas kiekvienas poemos žodis, kiekvienas skiemuo ir šiaip garsų derinys. atgal

Literatūrinių įtakų sankryžoje • Barokas (drastiški, vulgarūs posakiai, žodžiai, hiperbolizuotai vaizduojamos būrų givenimo scenos, gyvenimo trumpumo motyvas). • Renesansas (hiperbolės, pasakojimo būdas primena renesansišką Pantagriuelio besaikiškumą). • Klasicizmas (poemos forma – 4 metų laikai) • Antika (hegzametras). • Švietimas (didaktika, keliamas lietuvybės klausimas, ginamos lietuviškos tradicijos). atgal

Įamžinimas

Informacijos šaltiniai • Kanišauskaitė I., Mikalajūnas M., Žukas S. 11 kl. literatūros vadovėlis. Vilnius. 2004 • Žukas S. Literatūros teorija ir kūrinių interpretacijos. Vilnius. 2001 • Donelaitis K. ,,Metai” ir pasakėčios. Kaunas. 1945 • Internetinės svetainės: www.google.lt, ualgiman.tinklapis.lt • Įraše skamba Kazio Bradūno mintys ir eilėraščiai: ,,Tiktai per paukščio skrydį”, ,,Tolminkiemio vakaro atodūsis”, ,,Žodžiai”

Kristijonas Donelaitis