310 likes | 914 Views
KRISTIJONAS DONE LAITIS. 1714-1780. Kristijonas Donelaitis gyvenęs XVIII a. viduryje Mažojoje Lietuvoje laikomas l ietuvi ų grožinės literatūros pradininku. I škiliausias Donelaičio kūrinys epinė poema ,,Metai”.
E N D
KRISTIJONAS DONELAITIS 1714-1780
Kristijonas Donelaitisgyvenęs XVIII a. viduryje Mažojoje Lietuvojelaikomas lietuvių grožinės literatūros pradininku.
Iškiliausias Donelaičio kūrinys epinė poema ,,Metai”
Metai - tai poema apie keturis metų laikus. Daugiausia dėmesio joje skiriama gamtos aprašymams, XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos valstiečių baudžiauninkų, poemoje vadinamų būrais, darbų, papročių pavaizdavimui, kalbama apie būrų santykius su ponais, lietuvių su kitataučiais.
Poemą sudaro keturios dalys: “Pavasario linksmybės”, “Vasaros darbai”, “Rudenio gerybės”, “Žiemos rūpesčiai”. Nuo pavasario iki žiemos rodomi tie patys veikėjai, gyvenantys tame pačiame Vyžlaukio valsčiuje (valsčių sudarydavo 20-30 kaimų).
Dail. V. Jurkūnas Būrai
K. Donelaitis turėjo “aukso plunksną”. Jis puikiai mokėjo gimtąją kalbą ir, būdamas talentingas kūrėjas, meniškai ją išdailino. “Metuose” sunku rasti bent vieną eilutę, parašytą sausais, nevaizdingais, bejausmiais žodžiais. Poetas jautė žodžio grožį ir siekė jį išryškinti. Todėl jo sukurtus vaizdus skaitytojas ir mato, ir girdi.
“Metai” (ištrauka) Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės. Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo, Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto. Tuo laukus orai drungni gaivindami glostė Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė. Krūmai su šilais visais išsibudino keltis, O laukų kalnai su kloniais pametė skrandas. Vislab, kas rudens biaurybėj numirė verkdams, Vislab, kas ežere gyvendams peržiemavojo Ar po savo keru per žiemą buvo miegojęs, Vislab tuo pulkais išlindo vasarą sveikint.
Poema “Metai” išversta į kelioliką pasaulio kalbų (vokiečių, latvių, lenkų, rusų, baltarusių, gruzinų, čekų, vengrų, anglų, japonų, švedų). Ji įrašyta į Europos literatūros šedevrų sąrašą, kurį 1977 m. sudarė tarptautinė Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESKO).
Poemoje rašoma apie keturis metų laikus, apie Mažosios Lietuvos valstiečių baudžiauninkųgyvenimą.