JT Neįgaliųjų teisių konvencija – naujas įrankis ar tik deklaracija?

1. JT Neįgaliųjų teisių konvencija – naujas įrankis ar tik deklaracija? Klementina Gečaitė VšĮ Globali iniciatyva psichiatrijoje 2011-10-20, Vilnius

2. Negalė kaip žmogaus teisių klausimas Problemos apimtis: • Įrodymais grįstas ryšys tarp negalės ir skurdo • Su skurdu susijusios ribotos galimybės siekti išsilavinimo; vėliau ir – efektyvaus dalyvavimo darbo rinkoje. • Asmenų su negalia marginalizaciją aštrina ribotas informacijos prieinamumas.

3. Negalė kaip žmogaus teisių klausimas (2) • Sutrikusios psichikos asmenims taikomi apribojimai dalyvauti valstybės/vietos valdyme (balsavimas) ir pilnai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą ir teisingą procesą. • Daugelyje valstybių gaji ydinga asmens paskelbimo neveiksniu bei globos reguliavimo (globėjo skyrimo ir veiklos priežiūros) sistema.

4. Negalė kaip žmogaus teisių klausimas (3) • Sukrečiančios ataskaitos (iš įvairių pasaulio šalių) apie sąlygas, kuriomis tenka gyventi socialinės globos institucijose. • Įrodymais grįsti duomenys apie tai, jog asmenų su negalia sveikata/gyvybė vertinami menkiau nei asmenų neturinčių negalės (sveikatos paslaugų prieinamumas).

5. Dokumentai iki JT Neįgaliųjų teisių Konvencijos • Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948 m.) • Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (1950 m.) • Europos socialinė chartija (1961 m., pataisyta 1996 m.) • Europos konvencija dėl kankinimų ir nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo prevencijos (1987 m.) • Europos konvencija dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos srityje (1996 m.)

6. Dokumentai iki JT Neįgaliųjų teisių Konvencijos (2) Specialiai asmenų su negalia apsaugai: • Jungtinių tautų Sutrikusio intelekto asmenų teisių deklaracija (1971 m.) • Jungtinių tautų Neįgalių asmenų teisių deklaracija (1975 m.) • 1981-ieji metai paskelbti tarptautiniais neįgaliųjų metais, • 1983-1992 metai, įvardyti kaip Jungtinių tautų neįgaliųjų asmenų dekada. • 1993 m. Jungtinių tautų rezoliucija patvirtinti Psichikos sutrikimų turinčių asmenų apsaugos ir psichikos sveikatos priežiūros tobulinimo principai.

7. Naujos kokybės dokumento poreikis • Tradiciškai į negalę buvo žiūrima ne kaip į žmogaus teisių klausimą, tačiau kaip į medicininę problemą, sukoncentruotą asmenyje, kuris turi fizinį, psichinį, sensorinį, intelektinį ar kitą sutrikimą ar būklę. • Konvencija žymi “paradigmų kaitą” nuostatose ir požiūriuose apie neįgalius asmenis: • Asmenys su negalia – ne labdaros, medicininio gydymo ir socialinės apsaugos “objektai”, bet “subjektai”, kuriems būdingos žmogaus teisės. • Asmenys su negalia pajėgūs išreikšti teises ir priimti su jų gyvenimais susijusius sprendimus, remiantis jų laisvu (savanorišku) ir informuotu sutikimu.

8. Naujos kokybės dokumento poreikis (2) • Nuo “asmens su trūkumais” ir siekio pašalinti/sumažinti “trūkumus” – prie visuomenėje gajų išankstinių nuostatų ir barjerų šalinimo • Kas iš to, jei asmenį su negalia išmokysit idealiai manevruoti vežimėliu, jei jis negalės patekti kur pageidauja dėl fizinių aplinkos barjerų? Kas iš to jei išmokysit skaityti Brailio raštu, jei tai, ką norėtųsi skaityti neleidžiama Brailiu? /Bengt Lindqvist/

9. Naujos kokybės dokumento poreikis (3) • Neįgaliųjų judėjimai spaudė politikus priimti tokias teisiškai įpareigojančias priemones, kurios pašalintų visuomeninius barjerus. • Akcentuojami pokyčiai plačiojoje visuomenėje, o ne siekis “pritaikyti” asmenį su negalia visuomenės poreikiams.

10. Argumentai už specifišką konvenciją Matomumas: • Mokslininkų teigimu, nepaisant eilės pažangių dokumentų, asmenys su negalia liko “nematoma visuomenės dalimi”, kas pasireiškė sunkumais pasinaudoti teisinėmis gynybos priemonėmis, arba tos priemonės būdavo taikomos atmestinai asmenų su negalia atžvilgiu. • Neįgaliųjų integracijos politika koncentravosi ties socialinės apsaugos ir rūpybos klausimais, o ne ties lygiomis galimybėmis dalyvauti visuomenės gyvenime.

11. Argumentai už specifišką konvenciją (2) Specifiškumas, aiškumas, koncentracija • Konvencijos rengėjų užduotis buvo ne išrinkti nuostatas iš anksčiau priimtų dokumentų, tačiau “pritaikyti jau egzistuojančias normas asmenų su negalia gyvenimo aplinkybėms”, išvengti bendrybių ir pabrėžti negalės kontekstą. • Teminė konvencija turėjo garantuoti reguliavimo koncentruotumą, tačiau veikiau papildyti jau egzistuojančius dokumentus, nei juos pakeisti.

12. Argumentai už specifišką konvenciją (3) Įrodymais pagrįstas reguliavimas • Didelis šio dokumento privalumas (greta efektyvaus stebėsenos/monitoringo instituto) yra tai, jog šalys privalės Jungtinėms Tautoms teikti ataskaitas apie asmenų su negalia padėtį šalyse. • Galima būtų teigti, kad asmenys su negalia yra ginami kaip ir kitos grupės eilės tarptautinių konvencijų; tačiau šio dokumento atsiradimą įtakojo ir tai, kad asmenims su negalia nebuvo užtikrintas controlės ir apsaugos mechanizmas, kaip tai buvo garantuota kitoms pažeidžiamoms grupėms.

13. Dokumento tikslas • Konvencija buvo siekta žengti dar toliau už tradicinių lygybės ir nediskriminavimo principų. Apimti platų spektrą ekonominių, socialinių, pilietinių ir politinių teisių ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. • Užtikrinti neįgaliųjų naudojimąsi savo teisėmis ir laisvėmis lygiai su asmenimis be negalės.

14. Lygybė ir nediskriminavimas • Pirmiausia klausimas susijęs su teisiniu veiksnumu bei galimybe būti lygiateisiai ginamam įstatymų. • Išsakomas raginimas pereiti nuo schemos, kai už asmenį su negalią sprendimą priima atstovas/globėjas prie savarankiško sprendimo priėmimo (su reikalinga pagalba).

15. Dar neišspręsti klausimai • Veiksnumo / globos reguliavimas • Teisė į asmens autonomiją ir integralumą • Teisė gyventi bendruomenėje • Konvencijos ir fakultatyviojo protokolo įgyvendinimo mechanizmas

16. Neveiksnumas/globa • 12 str Lygybė prieš įstatymą <…> Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse. <...> imasi atitinkamų priemonių, kad suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina, kad visos priemonės, susijusios su teisinio veiksnumo įgyvendinimu, suteiktų atitinkamas ir veiksmingas garantijas, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę <…>  

17. Neveiksnumas/globa (2) • Šios nuostatos skatina atsisakyti “neveiksnumo” sampratos ir pripažinti asmenį su negalia teisių ir atsakomybių turėtoju. • Šios teisės turi būti ginamos nepaisant to, kad kai kurie asmenys su negalia nepajėgūs jų įgyvendinti savarankiškai.

18. Neveiksnumas/globa (3) • 12.2 straipsnis ko gero laikytinas Konvencijos ašimi, kuris (jei būtų įgyvendintas) sukeltų revoliucinius pokyčius tūkstančių asmenų su negalia gyvenimuose. • Įgalintų priimti savarankiškus sprendimus (su reikalinga pagalba kiekvienoje individualioje situacijoje).

19. Neveiksnumas/globa (4) • 12.3 str. ragina pereiti nuo “teisinio veiksnumo turėjimo” prie “teisinio veiksnumo įgyvendinimo”: Šalys, imasi atitinkamų priemonių, kad suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. • 12.4 str. įpareigoja užtikrinti reikalingą pagalbą, apsaugoti nuo piktnaudžiavimo srityje: Šalys, užtikrina, kad visos priemonės, susijusios su teisinio veiksnumo įgyvendinimu, suteiktų atitinkamas ir veiksmingas garantijas, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę.

20. Asmens neliečiamumo apsauga (integralumas) (17 str.) • Kiekvienas neįgalusis turi teisę į tai, kad lygiai su kitais asmenimis būtų gerbiama jo ar jos teisė į kūno ir psichinį neliečiamumą. Lakoniška formuluotė, debatų metu siekta įtvirtinti konkretesnį reguliavimą: • Apsauga nuo priverstinės institucionalizacijos • Apsauga nuo priverstinių medicininių intervencijų Užtikrinimas, kad priverstinis gydymas: • Garantuotų žinojimą apie alternatyvas • Tik išimtinais grėsmės atvejais (rizikos kriterijų sukonkretinimas) • Vykdomas mažiausiai varžančiu režimu

21. Teisė gyventi bendruomenėje • Fundamentalus ne tik 19 straipsnyje, bet visoje Konvencijoje įtvirtintas požiūris: • Gyvenimas bendruomenėje = nepriklausomas gyvenimas, t.y., kad galėtų gyventi bendruomenėje, asmenys su negalia turi gauti jiems reikalingą pagalbą, pašalinančią kliūtis ir kompensuojančią negalią.

22. Teisė gyventi bendruomenėje (2) • Dabartiniai Lietuvos įstatymai neužtikrina efektyvaus 19 str. nuostatų įgyvendinimo. • Įstatymai nekalba apie pilnamečių neveiksniais pripažintų asmenų gyvenamąją vietą. • Neveiksniais pripažintų pilnamečių neįgalių asmenų apgyvendinimas socialinės globos namuose ar paguldymas į psichiatrijos ligonines yra viena iš dažniausiai pasitaikančių globėjų piktnaudžiavimo atvejų. 

23. Teisė gyventi bendruomenėje (3) • Konvencijoje įtvirtinta, kad negalė (psicho-socialinė būsena) negali būti priežastis asmens laisvės ribojimui. • Šio straipsnio įgyveninimui iš valstybių bus pareikalauta sukonkretinti institucionalizacijos kriterijus.

24. Teisė gyventi bendruomenėje (4) • Institucionalizacija – rimtas žmogaus teisių pažeidimas, vadovaujantis Konvencija, ypač jos 19 str. • Gyvenimo sąlygų gerinimas institucijose – ne sprendimas. Konvenciją ratifikavusios šalys įsipareigojo imtis priemonių, kad asmenys su negalia pilnavertiškai gyventų bendruomenėje.

25. Konvencijos įgyvendinimas ir žmogaus teisių monitoringas • Vadovaujantis 33 Konvencijos straipsniu, šalys privalės savo Vyriausybių lygmeny (struktūroj) sukurti už Konvencijos įgyvendinimą atsakingą organą. • Taip pat privalu į Konvencijos įgyvendinimo ir žmogaus teisių stebėsenos mechanizmus įtraukti pačius neįgaliuosius/juos vienijančius judėjimus. • 31 Konvencijos straipsnis įpareigoja šalis rinkti, valdyti ir skleisti aktualią statistinę informaciją, kuri taptų įrankiu formuojant ir įgyvendinant negalės politiką.

26. Konvencijos įgyvendinimas ir žmogaus teisių monitoringas (2) • Greta Konvencijos priimtas ir Fakultatyvus protokolas, kuris įtvirtina du papildomus privalomo įgyvendinimo mechanizmus: • Individualių skundų (komunikatų) teikimą Neįgaliųjų teisių komitetui. • Neįgaliųjų teisių komiteto užklausos šaliai (įskaitant vizitus) įtariant Konvencijos nuostatų nesilaikymą (neįgyvendinimą) ar rimtus pažeidimus. • Rekomendacijos situacijos taisymui.

27. Dėkoju už dėmesį.